V. Čmilytė-Nielsen: finansų ministro keitimo priežastis – „Ignitis grupės“ akcijos
Atnaujinta finansų ministerijos, B. Vėsaitės komentaru.
„Gal būti tai yra viena iš priežasčių, kodėl reikia keiti finansų ministrą“, – Žinių radijui penktadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Vėliau išplatintame partijos pranešime V. Čmilytė-Nielsen piktinosi, kad vos 9 mėnesius aukščiausio valdymo patirties turinti paskirtoji premjerė atsisveikina su dešimtmečių patirtį aukštose pareigose sukaupusiu finansų ministru.
„Nors kai kuriuos ministro R. Šadžiaus sprendimus vertinome kritiškai, neabejojome jo patirtimi ir gebėjimu atsispirti populistinėms išlaidų didinimo idėjoms, kurių šios kadencijos valdantieji turi ypač daug. Regis, būtent dėl savo gebėjimo suvokti neatsakingo išlaidavimo pasekmes R. Šadžius pateko į naujosios premjerės nemalonę ir jam buvo parodytos durys. O gal dvidešimtojoje Vyriausybėje jis nepageidaujamas dėl to, kad griežtai pasakytų, koks švaistūniškas ir beprasmiškas būtų didžiausios šalies energetikos įmonės akcijų nacionalizavimas?“ – pranešime sako V. Čmilytė-Nielsen.
Tuo metu Žinių radijui V. Čmilytė-Nielsen teigia nematanti „jokios racionalios, valstybiškos akcijų išpirkimo prasmės“, o tik politinę.
„Išskyrus tai, kad tai yra „Nemuno aušros“ svajonės, rinkiminio pažado įgyvendinimas. Tai tik politinė to prasmė, kuri yra vieno iš koalicijos partnerių deklaruota, o naudos iš to nebus“, – tvirtino Seimo narė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuva turi didelius įsipareigojimus dėl saugumo ir gynybos, dėl to keliami mokesčiai – prašoma visų gyventojų prisidėti, o siekdami išpirkti iš privačių turėtojų „Ignitis grupės“ akcijas socialdemokratai su koalicijos partneriais „švaisto lėšas“.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, „verčia sunerimti“ ir tai, kad apie „Ignitis grupės“ akcijų iš privačių turėtojų išpirkimą I. Ruginienė nurodė, kaip vos ne vieną iš pirmųjų darbų.
„Kiek teko klausytis, girdėti, diskutuoti su ekspertais, visi nurodo, kad iš esmės prasmės tame (akcijų perėmime – BNS) nėra. Kontrolė silpnės, skaidrumo mažės ir dar – tai bus labai brangu valstybei, apie 0,5 mlrd. Eur kainuotų akcijų išpirkimas“, – kalbėjo parlamentarė.
I. Ruginienė Seime antradienį prieš parlamentarams apsisprendžiant dėl jos skyrimo premjere pažadėjo diskutuoti dėl to, kad „Ignitis grupę“ pilnai valdytų valstybė.
„Turėsime irgi turėti diskusiją, kaip pačią įmonę sugrąžinti visa apimtimi atgal į valstybes rankas“, – teigė I. Ruginienė, atsakydama į Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininko, valdančiosios koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ frakcijos nario Aido Gedvilo klausimą dėl „Ignitis grupės“ akcininkų viešinimo.
Vėliau I. Ruginienė teigė, kad esant dabartinei geopolitinei situacijai strateginiai objektai turėtų priklausyti valstybei visa apimtimi.
Neturėtų būti savitikslis
Finansų ministerija sako, kad smulkiesiems investuotojams priklausančio penktadalio „Ignitis grupės“ akcijų išpirkimas „neturėtų būti savitikslis dalykas“.
Šiuo metu valstybei priklauso 74,99% „Ignitis grupės“ akcijų, o smulkiesiems investuotojams – 25,01% akcijų.
Finansų ministerija įgyvendina pagrindinės grupės akcininkės teises.
„Prieš priimant sprendimą, būtina įvertinti daugybę aspektų – poveikį pačiai įmonei, akcijų rinkai, valstybės biudžetui, taip pat tai, kaip toks žingsnis galėtų būti vertinamas finansų rinkose ir tarptautinių investuotojų bendruomenėje“, – teigiama komentare.
„Svarbu apsvarstyti ir strateginius aspektus, susijusius su energetikos sektoriaus raida, kapitalo rinkų plėtra bei ilgalaikiu investuotojų pasitikėjimu šalimi“, – rašoma jame.
Ministerijos teigimu, tai yra procesas, kuris apims daug vertinimų ir diskusijų, todėl neišvengiamai bus imlus laikui.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakė, kad dėl „Ignitis grupės“ mažumos akcijų išpirkimo nereikėtų daryti radikalių ir skubių sprendimų.
Tuo metu prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, kad esant dabartinei situacijai „Ignitis grupės“ akcijų išpirkimui nebūtų pinigų, be to, pasigendama argumentų dėl delistingavimo tikslingumo.
Socdemai nepritaria akcijų išpirkimui
Seimo narė, socialdemokratė Birutė Vėsaitė sako, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) energetikos komitetas nepritaria smulkiesiems investuotojams priklausančio penktadalio valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ akcijų išpirkimui.
„SD (socdemų – BNS) partijos energetikos komitetas pasisakė prieš „Igničio“ akcijų nacionalizavimą. Todėl nemanau, kad ši nuostata galėtų atsirasti Vyriausybės programoje. Tai prieštarauja ekonominei logikai, blogas ženklas investuotojams ir energetikos plėtrai. O be to, iš kur paimti pinigų?“– penktadienį feisbuke paskelbė B. Vėsaitė.
Vėliau I. Ruginienė teigė, kad esant dabartinei geopolitinei situacijai strateginiai objektai turėtų priklausyti valstybei visa apimtimi.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniuje butų pardavimai, augę visus metus, lapkritį kai kuriems NT vystytojams pateikė naujus rekordus; pavyzdžiui, vos pasirodžius informacijai apie „Omberg Group“ projektą „Šiaurės siestos“ Vilniuje, Visoriuose, per pirmas 24 val. parduoti net 24 butai.
E. komercijos sektorius Lietuvoje šiemet ir toliau sparčiai augo. Tiesa, keitėsi pirkėjų įpročiai bei verslo taikomi atsiskaitymo sprendimai. Deimantas Trumpickas, „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius, sako, kad e. komercijos procesus dar labiau pagreitina ir supaprastina kortelių tokenizacija.
2025-ieji bendrovės „MV GROUP Production“ istorijoje bus įvardinami kaip dar vieni metai, kuomet intensyviai buvo įgyvendinami gamybos modernizavimo ir tvarios energetikos sprendimai. Net trijose gamyklose – „Stumbro“, „Alitos“ ir „Anykščių vyno“ – įdiegta inovatyvi kokybės kontrolės sistema, didinanti gamybos efektyvumą ir našumą. Maža to, „Alitoje“ ir Šiauliuose veikiančioje „Gubernijoje“ įdiegtos bei išplėstos saulės jėgainės. Šios investicijos stiprina bendrovės konkurencingumą ir žymi dar vieną žingsnį įgyvendinant tvarumo tikslus.
Išanalizavus Inovacijų agentūros eksporto diagnostikos įrankiu pasinaudojusių 376 Lietuvos įmonių rezultatus paaiškėjo, jog beveik 40 % įmonių turi aiškų augimo tarptautinėse rinkose potencialą, o dar beveik trečdalis verslų jau turi stabilius eksporto procesus ir realias pajamas.
