Lietuva kartu su Ukraina ketina kartu gaminti ginkluotę
Naujas antras skyrius.
Lietuva taip pat planuoja iki 30 mln. Eur prisidėti prie JAV prezidento Donaldo Trumpo ir NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte praėjusį mėnesį pradėto prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašo mechanizmo PURL (Priority Ukraine Requirements List).
Tai D. Šakalienė BNS teigė sekmadienį viešėdama Kyjive.
„Turėsime dvišalį susitikimą su Ukrainos gynybos ministru ir planuojame pasirašyti ketinimų protokolą dėl Lietuvos ir Ukrainos bendros ginkluotės gamybos Lietuvoje ir Ukrainoje“, – BNS sakė ministrė.
Pasak D. Šakalienės, Lietuvoje jau yra įmonių, kurios yra pasiruošusios kartu su ukrainiečiais gaminti ginkluotę, tačiau reikia „sudėlioti bendrus sutarimo taškus“ dėl pagamintos ginkluotės licencijavimo ir eksporto.
Ministrė sekmadienį taip pat pasisakys Gynybos pramonės forume, kuriame dalyvaus ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jame D. Šakalienė praneš, kad Lietuva ketina prie PURL iniciatyvos prisidėti iki 30 mln. Eur.
„Su būsima premjere aptarinėjame, kaip galėtumėme tą užtikrinti kaip įmanoma greičiau“, – BNS teigė D. Šakalienė.
Ministrė Kyjive jau susitiko su Ukrainos karinių oro pajėgų atstovais. Pasak D. Šakalienės, su ukrainiečiais sutarta tęsti dvišales konsultacijas „labai praktiniame lygmenyje“.
„(Konsultuosimės – BNS) dėl tam tikrų reagavimo, detekcijos priemonių taikymo ir tam tikrų bendrų darbų dalinantis patirtimi“, – sakė D. Šakalienė.
JAV vaidmuo neaiškus
Pasak ministrės, iki šiol nėra aišku, kaip JAV prisidėtų prie saugumo garantijų Ukrainai, tačiau teigia, kad Vašingtono svarstymai apie tai yra „didelis šuolis“, palyginus su situacija prieš keletą mėnesių.
„Mes turime daug sudėtingų pokalbių, bet tas vaidmuo vis dar nėra aiškus. Sunku pasakyti, kur tai judės toliau, bet vien tai, kad mes kalbame apie tai, kad JAV galėtų užimti tam tikrą rolę, kai kalbame apie „Norinčiųjų koaliciją“, tai jau yra didelis šuolis nuo to, ką turėjome prieš keletą mėnesių“, – sekmadienį sakė ji.
Ministrė pabrėžė, kad kol nėra pasiektas susitarimas dėl ugnies nutraukimo Ukrainoje, tol nėra įmanomas bet koks „Norinčiųjų koalicijos“ dalyvavimas Ukrainos teritorijoje.
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė vadovauja „Norinčiųjų koalicijai“, teikiančiai karinę paramą Ukrainai ir aptariančiai galimą karių dislokavimą taikai palaikyti, jei tarp Rusijos ir Ukrainos būtų sudarytos paliaubos.
„Pieš keletą valandų aikštėje klausiausi prezidento (Volodymyro – BNS) Zelenskio kalbos, aišku, kad jie deda dideles viltis į tai, kad amerikiečių pastangomis pavyktų sustabdyti šį karą. Kaip tas galėtų atrodyti, kol kas nėra aišku“, – sakė ji.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas po derybų su Europos lyderiais šią savaitę pareiškė, kad Europa galėtų suteikti saugumo garantijas Ukrainai kaip Rusijos taikos susitarimo dalį, o Vašingtonas atliktų priežiūros vaidmenį.
Vėliau jis teigė, kad saugumo garantijos Ukrainai galėtų apimti JAV paramą ore ir Europos sausumos pajėgas.
D. Trumpas teigė per dvi savaites įvertinsiantis taikos tarp Rusijos ir Ukrainos perspektyvas ir pridūrė, kad „po to galbūt turėsime imtis kitokios taktikos“.
„Šiuo metu, sakyčiau, per sunku vertinti, kokia linkme visa tai nueis per ateinančias kelias savaites ir ar tos dvi savaitės bus tos, kurios padės prezidentui Trumpui galutinai įvertinti (Vladimiro – BNS) Putino dviveidiškumą, ar mes turėsime po to dar dešimt dienų ar 50 dienų. Tikrai šiuo metu, manau, sunku pasakyti“, – sakė D. Šakalienė.
Šią savaitę Kyjive apsilankęs NATO generalinis sekretorius Markas Rutte paragino suteikti tvirtas saugumo garantijas Ukrainai, kad Rusija būtų priversta laikytis bet kokio galimo taikos susitarimo ir „daugiau niekada nebandytų užimti nė vieno Ukrainos kvadratinio kilometro“.
Rugsėjį Vilniuje D. Šakalienė su NATO vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų vadu Europoje aptars oro gynybos nuo dronų stiprinimą.
Rugpjūčio pradžioje ji pranešė su Alexusu Grynkewichiumi sutarusi, kad Aljansas įsitrauks saugant Lietuvos oro erdvę.
Tokių priemonių imtasi po dviejų incidentų, kai liepą į šalies oro erdvę iš Baltarusijos įskrido du dronai „Gerbera“, vienas jų nešė 2 kilogramus sprogmenų.
REKOMENDUOJAME
