Krizių centro vadovas pasiaiškino apie įskridusius dronus ir apie provokacijas per „Zapad“

Vilmantas Vitkauskas, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Kokie įvykiai patenka į Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) akiratį, kokios galimos provokacijos per Rusijos karines pratybas „Zapad“, kokias problemas apnuogino dviejų dronų įskridimai, kodėl vis dar nepaskelbtos piliečių evakuacijos iš Izraelio tyrimo išvados, kodėl Gedimino kalno nuošliauža iki šiol yra valstybės lygio ekstremalioji padėtis. Į šiuos ir kitus klausimus „Verslo žinių“ podkaste „Kontekstai“ atsakė NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Paklaustas, kodėl per pirmojo bepiločio „Gerbera“ įskridimą liepos viduryje valstybės vadovai buvo nuvesti į slėptuves, o visuomenė net operatyviai nebuvo informuota apie pavojingą oro erdvės pažeidimą, V. Vitkauskas atkreipė dėmesį: „Visuomenę informuoti reikia, jeigu žinome, kad jai yra iškilęs pavojus. Bet klausimas, kaip, per kiek laiko padarome tą įvertį? Šiuo konkrečiu atveju, kalbant apie pirmąjį incidentą su prie Medininkų nukritusia „Gerbera“, tai, sakykim, ta grėsmė buvo greitai eliminuota, jos greitai nebeliko, nes bepilotis nukrito netrukus po to, kai įskrido. Todėl informuoti visuomenės ir ją kažkaip neraminti dėl to, kas jau pasibaigė, mes nematėme būtinybės.“

Rugsėjo 12–16 d. Baltarusijoje vyks didelių Rusijos karinių pratybų „Zapad“ aktyvioji fazė.