M. Sinkevičius: „aušriečiai“ būsimojoje Vyriausybėje nori keisti dalį savo ministrų
R. Žemaitaitis sako, kad norėtų ir kitų ministerijų
Papildyta informacija, kad laikinuoju premjeru paskirtas R. Šadžius.
„Prezidentas pasirašė dekretą dėl Vyriausybės atsistatydinimo ir pavedimo laikinajai Vyriausybei eiti pareigas“, – sakė Tomas Beržinskas, prezidento patarėjas.
Laikinosios Vyriausybės vadovu G. Nausėda savo dekretu paskyrė R. Šadžių. Ši Vyriausybė dirbs tol, kol bus paskirtas naujas ministrų kabinetas.
Tuo metu M. Sinkevičius po susitikimo su Gitanu Nausėda sakė, kad koalicijos partneriai „Nemuno aušra“ nori pakeisti dalį savo deleguotų ministrų būsimojoje Vyriausybėje.
Pasak politiko, jį apie tai informavo „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
„Keisis (dalis ministrų – BNS). (...) R. Žemaitaitis man telefoniniu skambučiu pasakė, kad jie planuoja keisti“, – teigė M. Sinkevičius.
„Nemuno aušra“ į Vyriausybę buvo delegavusi žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną, aplinkos ministrą Povilą Poderskį ir teisingumo ministrą Rimantą Mockų.
Pasak M. Sinkevičiaus, Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ savų ministrų keisti nenori, o socialdemokratai dar diskutuos apie galimus jų deleguotų ministrų pakeitimus.
Nauja vyriausybė bus formuojama, kai, iš pareigų atsistatydinus premjerui Gintautui Paluckui, pasitraukė ir visa Vyriausybė, kaip tą numato Konstitucija. Tą ji padarė pirmadienio rytą neeiliniame posėdyje.
M. Sinkevičius taip pat atskleidė, kad iš partijos lyderio ir premjero pareigų atsistatydinęs Gintautas Paluckas yra nutaręs ilgainiui apskritai trauktis ir iš politikos. M. Sinkevičius teigė praėjusią savaitę G. Palucko per LSDP valdybos posėdį paklausęs, ar jis ketina palikti ir Seimą.
„Tuo momentu jis atsakė, kad ilgainiui jis apsisprendęs iš politikos trauktis. Ką tai reiškia išverčiant į žmonių kalbą, aš nežinau, – pirmadienį LRT televizijos laidai „Dienos tema“ sakė LSDP pirmininkas. – Yra laiko iki rudens sesijos, kur jis pagalvos, kaip jis mato darbą. Tai aš manau, kad jis apsispręs ir pakomentuos“.
Norėtų iškeisti ir kai kurias ministerijas
R. Žemaitaitis pirmadienį patvirtino norintis pakeisti dalį partijos deleguotų ministrų, tačiau pirmiausia ragina sulaukti, kuo baigsis premjero G. Palucko atsistatydinimu įžiebta suirutė.
Jis teigia, kad norėtų pakeisti ir partijai pagal koalicinę sutartį priklausančias ministerijas.
„Gali būti taip, kad naujam atėjus premjerui, bus perskirstytos ministerijos. (...) Premjeras gali, pavyzdžiui, perskirstyti prioritetus ministerijų. Gali kiti koalicijos partneriai norėti peržiūrėti tam tikras ministerijas ar susikeisti“, – pirmadienį sakė R. Žemaitaitis.
Paklaustas, ar norėtų iškeisti kurias nors „aušriečių“ turimas ministerijas, politikas sakė: „Tikrai noro yra, (...) bet reikia luktelėti, kol viskas praeis.“ Pasak jo, partija rugsėjį rengs tarybos posėdį, kur spręs dėl galimų pokyčių.
Koalicijos klausimas
Keičiantis Vyriausybei, demokratai žada kelti klausimą ir dėl dabartinės koalicijos ateities, nes teigia, kad jiems būtų sudėtinga vėl priimti sprendimą dirbi su „Nemuno aušra“.
M. Sinkevičius sakė, kad koalicinių partijų atstovai susitiks kitą savaitę.
„Aš paklausiu tikrai tiesiai šviesiai: ar noras dirbti yra, ar koalicija nedarbinga, nes buvo įvairių pareiškimų“, – teigė politikas.
„Kai kurie traktuoja, kad štai, premjero Gintauto pavardės nelikimas koalicijos sutarty yra jau koalicijos (...) sutarties esminis pokytis. Kiti sakė taip švelniau, kad vis dėlto koalicijos sutartis galioja. Tai net ir (skirtingų) požiūrių egzistuoja ir čia retoriką vieni aštrina, kiti stabilizuoja“, – pridūrė jis.
LSDP lyderis teigė iš prezidento išgirdęs, kad jis suinteresuotas politiniu stabilumu ir kad Seimas sklandžiai pradėtų rudens sesiją.
Kritika demokratams
M. Sinkevičius tvirtino, kad nepageidautų demokratų išėjimo iš koalicijos scenarijaus, tačiau kritikavo partnerius.
VERSLO TRIBŪNA
Seimas šio rudens sesijoje turėtų tvirtinti Darbo kodekso pakeitimus, kurie privalomi įgyvendinant Skaidraus darbo užmokesčio direktyvą. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės, šios direktyvos nuostatas į savo nacionalinę teisę turi perkelti iki 2026 m. birželio 7 d. Įmonės jos įgyvendinimui turi pradėti ruoštis jau dabar. Kokie Skaidraus darbo užmokesčio direktyvos pagrindiniai tikslai, kaip jie atsispindės Darbo kodekso pakeitimuose, aiškina advokatų kontoros „WIDEN“ partneris, advokatas, darbo teisės praktikos vadovas, teisės mokslų daktaras Vilius Mačiulaitis.
Verslo kelionių rinka įsibėgėja. Global Business Travel Association (GBTA) duomenimis, 2025 m. pasaulinės išlaidos verslo kelionėms pasiekė ~1,48 trln. JAV dolerių – daugiau nei bet kada anksčiau. Pastebima ir kita tendencija: traukiasi trumpi vienos dienos skrydžiai, o kelionės ilgėja, jungdamos darbą su poilsiu. Tai natūraliai kuria nišą darbostogoms – kryptingoms komandų išvykoms, kurios 2026 m. taps dar aktualesnės.
Tiesioginiai mokėjimai („account-to-account“ arba A2A), leidžiantys atlikti mokėjimus iš banko sąskaitų tiesiogiai, apeinant kortelių schemas (tokias kaip VISA ar „Mastercard“), atrodė kaip gera idėja dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kuomet gimė Europos taupomųjų bankų finansinių paslaugų iniciatyva. Neišgyveno. 2008 metais pradėtas kur kas ambicingesnis Europos projektas „Monetta“ žlugo 2012-aisiais. Toks pats likimas ištiko ir regioninius mėginimus sukurti tiesioginio mokėjimo sistemas, įskaitant ir Šiaurės šalių bankų iniciatyvą P27, mirusią 2023-aisias.
Sparčiai augant skaitmeninėms grėsmėms ir jų sudėtingumui, vis daugiau organizacijų žvelgia į kibernetinį saugumą ne kaip į IT skyriaus atsakomybę, o kaip į verslo strategijos dalį. Be to, kiekvienais metais rinkoje atsiranda naujų sprendimų ir praktikų, o NIS2 direktyva ir kylanti saugumo kartelė verčia organizacijas periodiškai peržiūrėti savo procesus ir taikomus įrankius. Tai labai dinamiška aplinka, kurioje ilgalaikę verslo sėkmę lemia nuolatinis tobulėjimas, kryptingos investicijos ir reguliarus žinių atnaujinimas.
„(Koalicijos sutartyje – BNS) prie bendrųjų principų yra du žodžiai – (...) pagarba, partnerystė. Tai, kas vyksta, torpedavimas, sakyčiau, (...) keistai atrodo“, – sakė socdemas.
Jis konkrečiai neįvardijo, tačiau pastaruoju metu socialdemokratų krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę aktyviai kritikuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas demokratas Giedrimas Jeglinskas. Politikas taip pat ne kartą sakė, kad save matytų ministro pareigose.
„Biblijoje yra devintas įsakymas negeist svetimos moters, svetimo vyro. Tai politiniam kontekste partneriams nereiktų geist svetimų ministerijų ir nereikėtų siūlytis turbūt, jeigu mes vieni kitus gerbiam ir kažkaip tai norim tos partnerystės“, – teigė M. Sinkevičius.
Pabrėžia matematinės daugumos svarbą
Valdančioji socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ koalicija Seime turi 86 balsus.
Pats M. Sinkevičius anksčiau yra sakęs, kad po pernykščių Seimo rinkimų būtų nekvietęs į koaliciją „Nemuno aušros“, jeigu tai būtų jo valia.
Politikas dabar teigia neišsižadantis savo žodžių, bet pabrėžia, jog dėl to sprendžia visa partija, kuri dabartinių pokyčių akivaizdoje turbūt vertins ir galimus pokyčius koalicijos sudėtyje.
„Kad bendruomenėj grįšim prie klausimo dėl koalicijos partnerių ir šitos dabartinės koalicijos keitimo ar išlaikymo status quo, aš neabejoju“, – sakė M. Sinkevičius.
Visgi jis teigė, kad politikoje svarbūs ne tik principai, bet ir matematika.
„Nepamirškim, kad įprastai stabilios daugumos veikia, kai yra matematinė dauguma, o ne tiktai hipotetinis ant ribos klausimas su mandatais ir Seimo narių skaičiumi“, – teigė LSDP lyderis.
Tebesvarsto, ar dirbti premjeru
Socialdemokratai trečiadienį po prezidiumo posėdžio žada įvardyti būsimojo premjero kandidatūrą, tarp pretendentų užimti šias pareigas yra ir M. Sinkevičius.
Jis tvirtino iš šalies vadovo abejonių dėl galimybių dirbti ministru pirmininku neišgirdęs, bet dar svarstantis, ar sutiktų imtis pareigų.
„Prezidentas neišreiškė kažkokių man priekaištų ir neišsakė abejonės galimybėmis man būti vienu iš pretendentų, bet pasakė ir teigiamų žodžių apie kitus galimus variantus. Taip kad šiandien niekas nebuvo suderėta, niekas šiandien nebuvo nuspręsta“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Tarp kandidatų į premjerus taip pat minimi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, pirmasis Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas bei Vilniaus rajono mero Robertas Duchnevičius. Be to, partijos skyrių paprašyta pateikti savo poziciją, ką siūlyti į premjero pareigas.
I. Ruginienė pirmadienį žurnalistams sakė nesikratysianti tokios atsakomybės, jeigu valdantieji socialdemokratai nuspręstų teikti jos kandidatūrą.
„Man atrodo, kad turi pirmiausia partija įsivertinti, koks žmogus turėtų ateiti į Vyriausybę, kuris gali padaryti tą naują startą ir pirmą žingsnį su nauja Vyriausybe, ir tęsti Vyriausybės programą. (...) O aš atsakomybės niekada nesibaidžiau ir nesikračiau. Tai jeigu partijos bičiuliai matys, kad man reikia pasilikti šitame poste, kuriame ir dirbau, aš ir toliau dirbsiu, nes turiu labai daug planų. O jeigu matys, kad man reikės judėt kažkur toliau, na, tada ir vertinsim tą situaciją“, – pažymėjo ministrė.
G. Paluckas nutarė trauktis iš pareigų teisėsaugai pradėjus du ikiteisminius tyrimus, susijusius su jo verslu, ir sulaukiant vis daugiau klausimų dėl praeities.
