2025-06-11 13:27

Vyriausybė leido neskelbti viešųjų pirkimų įsigyjant dronus „kamikadzes“, prieštankines minas

Šiuolaikinės minos. Pauliaus Peleckio (BNS) nuotr.
Šiuolaikinės minos. Pauliaus Peleckio (BNS) nuotr.
Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtam projektui neskelbti viešo pirkimo konkurso įsigyjant kovinius užtaisus – bepiločius šaudmenis, vadinamuosius dronus „kamikadzes“ – ir prieštankines minas.

Kaip nurodoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtam projekte, šiems pirkimams nebus taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos. Praėjusią savaitę Vyriausybė leido neskelbti viešojo konkurso perkant dronus, antidronus, optinius įrenginius.

Tai reiškia, kad Gynybos resursų agentūra, pirkdama vadinamuosius dronus „kamikadzes“ ir prieštankines minas, galėtų neskelbti viešo pirkimo konkurso.

KAM teigimu, taikyti šią išimtį leidžia sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nurodytos aplinkybės, kad kiekviena valstybė narė gali imtis priemonių, kurias mano esant būtinas apsaugoti gyvybiniams savo saugumo interesams, susijusiems su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų gamyba ar prekyba.

Anot ministerijos, taip siekiama užtikrinti esminį nacionalinio saugumo interesą – apsaugoti valstybės suverenumą, teritorijos vientisumą ir demokratinę konstitucinę santvarką, taiką ir saugią aplinką valstybės raidai ir stiprinti Lietuvos gynybinę galią.

Dovilė Šakalienė, krašto apsaugos ministrė, sako, kad Lietuvoje yra įmonių, kurios gali gaminti tokio tipo ginkluotę, su jomis jau kalbamasi dėl įsigijimų.

„Nenorėčiau šiuo metu jų įvardinti, nes, man atrodo, visi suprantame, kad derybos yra jautrus procesas“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė ministrė.

Dovilė Šakalienė, krašto apsaugos ministrė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Dovilė Šakalienė, krašto apsaugos ministrė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Anot D. Šakalienės, apie „kamikadzių“ ir minų įsigijimą ir kada šios priemonės pasieks Lietuvos kariuomenę paaiškės „artimiausiu metu“.

„Dėl konkrečių datų, tai Gynybos resursų agentūra, kuri tiesiogiai vykdo didžiąją dalį mūsų būtent šios srities pirkimų, galės pateikti informaciją, kai tiktai bus tokia galimybė“, – sakė ji.

Gamybai užteks savų pajėgumų

Anot ministerijos, nutarimo projektu siekiama aprūpinti Lietuvos kariuomenę šalies teritorijoje pagaminta karine įranga, kartu skatinant Lietuvos gamintojus vystyti gynybos technologijų pajėgumus, iki 2027 metų kariuomenėje pasiekti operacinį bepiločių orlaivių pajėgumą ir kurti naujas, atsparias ir patikimas tiekimo grandines.

Gynybos resursų agentūra, rengdamasi nurodytos karinės įrangos pirkimais, nustatė, kad Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai galėtų pagaminti prekes, atitinkančias Lietuvos kariuomenės keliamus techninius reikalavimus.

Ministerijos teigimu, nepritaikius šios išimties, Gynybos resursų agentūra privalėtų skelbti konkursą, kuriame dalyvautų daugelis tiekėjų, įskaitant ir tiekėjus iš užsienio. Vykdant pirkimą konkurso būdu, galėtų būti atrinktas užsienio tiekėjas, pateikęs ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, tačiau, anot KAM, nebūtų apsaugoti esminiai nacionalinio saugumo interesai ir uždaviniai.

Be to, nepritaikius išimties, anot KAM, nebūtų įmanoma sukurti ir skatinti karinės įrangos kūrimo, gamybos, tiekimo, priežiūros, palaikymo, remonto, atsarginių dalių tiekimo pajėgumų Lietuvos teritorijoje bei sukurti sąlygų nuolat ir laiku aprūpinti tiek Ukrainos, tiek Lietuvos kariuomenes karine įranga.

Praėjusią savaitę Vyriausybė leido neskelbti viešojo konkurso perkant dronus, antidronus, optinius įrenginius.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791