V. Zelenskis ragina Ukrainos sąjungininkus stiprinti paramą
Atnaujinta D. Šakalienės komentaru.
„Negalime leisti, kad Rusija užgožtų tikrovę ar klaidintų pasaulį. Maskva turi būti priversta imtis diplomatijos“, – Briuselyje susirinkusiems gynybos ministrams nuotoliniu būdu sakė Ukrainos prezidentas.
Aukšto rango pareigūnai iš beveik 50 šalių Briuselyje susirinko aptarti, kaip suteikti Ukrainai daugiau ginklų ir šaudmenų, tačiau Pentagono vadovas diskusijose nedalyvauja.
Ukrainos raginimas šalininkams nuskambėjo tuo metu, kai Jungtinės Valstijos, vadovaujamos prezidento Donaldo Trumpo, ragina kuo greičiau pasiekti taiką.
Pranešama, kad JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas turėtų atvykti į Briuselį dalyvauti ketvirtadienį numatytame NATO gynybos ministrų susitikime.
JAV gynybos sekretoriaus nedalyvavimas susitikime dėl Ukrainos vertinamas kaip vienas iš Vašingtono veiksmų, kuriais jis stabdo pagalbą Ukrainai, kovojančiai su Maskvos prieš daugiau kaip trejus metus pradėta plataus masto invazija.
Trečiadienį V. Zelenskis paragino sąjungininkus paspartinti oro gynybos priemonių pristatymą, siekiant atremti Rusijos raketų ir dronų atakas bei stiprinti Ukrainos gynybos pramonę.
„Kuo stipresnė mūsų oro gynyba, tuo mažiau naudos Putinas mato puldamas mūsų miestus ir kaimus. Todėl prašau, toliau stiprinkime mūsų oro gynybą“, – nurodė ukrainiečių prezidentas.
D. Šakalienė: dronų ataka – būtent toks spaudimas, kokį turi patirti Rusija
Dovilė Šakalienė, krašto apsaugos ministrė, sako, kad ukrainiečių operacija „Voratinklis“ (masinė dronų ataka – VŽ), kurios metu sunaikinta daugybė rusų karo lėktuvų, yra būtent toks spaudimas, kokį turi patirti Rusija derybose dėl taikos.
Taip ji kalbėjo trečiadienį dalyvaudama Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime Briuselyje.
„Rusija buvo ir liks ilgalaike grėsme. Akivaizdu, kad agresorius nesuinteresuotas realiomis derybomis ir taika. Todėl būtina ne tik išlaikyti ir stiprinti paramą Ukrainai, bet ir imtis ryžtingesnių sąjungininkų veiksmų Rusijos atžvilgiu. Neįtikėtinai sėkminga ukrainiečių operacija „Voratinklis“ yra būtent toks spaudimas, kokį ir turi patirti Rusija, siekiant pakeisti Putino požiūrį į derybas“, – sakė krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.
Susitikimo metu ministrė pabrėžė paramos Ukrainai spartinimo poreikį ir būtinybę imtis ryžtingesnių veiksmų prieš Rusiją. Su Ukrainos atstovais buvo aptarti kritiniai Ukrainos kariuomenės ginkluotės poreikiai.
Ministrė taip pat pasveikino Vokietijos sprendimus panaikinti Ukrainai siunčiamų ginklų nuotolio apribojimus.
„Toks sprendimas leis Ukrainai efektyviau gintis ir atgrasyti priešą. Tai pavyzdys, kaip sąjungininkai turėtų elgtis, siekdami realaus Rusijos elgesio pokyčio“, – pažymėjo D. Šakalienė.
Anot Krašto apsaugos ministerijos, Lietuva tęsia įvairiapusę karinę paramą Ukrainai: kartu su Islandija vadovauja Išminavimo koalicijai, reguliariai pristato Ukrainos išminavimo vienetams reikalingą įrangą.
Balandį Lietuva prisijungė prie Vokietijos vadovaujamos Elektroninės kovos priemonių koalicijos Ukrainai remti. Skiriamos papildomos lėšos priešdroninių sistemų, skirtų Ukrainai, įsigijimui iš Lietuvos pramonės.
Pernai birželį Valstybės gynimo taryba sutarė karinei paramai Ukrainai kasmet skirti mažiausiai 0,25% bendrojo vidaus produkto.
Lietuva Ukrainai nuo karo pradžios suteikė karinės paramos už 850 mln. Eur. Bendra ilgalaikė Lietuvos parama Ukrainai yra perkopusi 1,5 mlrd. Eur.
JK ir Nyderlandai didina paramą
JK gynybos sekretorius Johnas Healey nurodė, kad Rusija kasdien į Ukrainą paleidžia daugiau kaip 300 dronų.
„Tai reikšmingas pokytis, ir tai yra ugnies intensyvumas, kurį būtų galima išlaikyti visus 2025 metus, – sakė jis. – Praėjus trejiems su puse metų nuo karo pradžios, prezidentas Putinas vis dar rodo, kad nėra suinteresuotas taika.“
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius primygtinai tvirtino, kad Rusijos pajėgos šiuo metu beveik nedaro pažangos fronto linijoje ir patiria didžiulių nuostolių.
Pasak ministro, Rusijai galiausiai nepavyks pasiekti savo tikslų Ukrainoje, nes Kyjivo rėmėjai aprūpina šalį viskuo, ko reikia tam, kad šis scenarijus neįvyktų.
VERSLO TRIBŪNA
Jau 5 kartą organizuotas „Spiečiaus“ verslo bendruomenės renginys „Spiečiamės“ šiemet subūrė rekordinį dalyvių skaičių. Rugsėjo 26 d. vykusiame susitikime iš viso dalyvavo daugiau nei 500 Inovacijų agentūros įkurtų aktyvaus verslo erdvių „Spiečius“ narių ir alumnų iš visos Lietuvos bei daugiau nei 30 nacionalinio verslo lyderių, mentorių ir ekspertų.
„Evernord“ grupei priklausantis atviro tipo informuotiems investuotojams skirtas fondas „Evernord Bond Fund“ jau kitų metų pradžioje pradės grąžinti investicijas ir uždarbį savo investuotojams: nuo 2026 m. I ketvirčio, kiekvieną ketvirtį, jiems bus išmokama dalis investuotų lėšų su palūkanomis. Tokia fondo struktūra užtikrina nuolatinį kapitalo srautą (cash flow) ir atliepia investuotojų poreikį gauti periodines pajamas bei sumažinti reinvestavimo riziką.
„Kika Group“ Žemaitkiemyje, Kauno r., atidarė konservuoto maisto gyvūnams gamyklą „Akvatera W“. Sprendimą statyti naują gamyklą lėmė sparčiai augantis šio maisto segmento poreikis ir Lietuvoje, ir tarptautinėse rinkose. Su „Akvatera W“ siekiama išplėsti produktų asortimentą – pasiūlyti pilną augintinių mitybos sprendimų liniją: sausą maistą, funkcinius skanėstus bei konservuotą maistą. Kartu buvo keliami tikslai sustiprinti eksporto potencialą, padidinti gamybos mastą bei įdiegti moderniausias technologijas, kurios užtikrintų aukštesnį efektyvumo, kokybės ir tvarumo lygį.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija suteikė leidimą vykdyti gyvenamųjų namų statybas sostinės Bokšto g. 21A. Projektą vykdanti NT bendrovė „Rewo“ čia restauruos ir rekonstruos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą įtrauktą saugomą pastatą, atliks kito pastato sienos likučių, tvoros tvarkybą taip pat bus statomi trys nedideli dviaukščiai pastatai su mansardomis. Bendras suprojektuotų antžeminių statinių plotas - 900 kv. metrų.
„Toliau plėsime šią paramą ir ją teiksime ilgą laiką“, – pridūrė B. Pistorius.
Nepaisant aštrėjančios retorikos, susitikimo metu viešai pažadėta, kad Kyjivui bus pristatyta naujų ginklų.
JK pranešė dešimteriopai padidinsianti dronų tiekimą Kyjivui, o Nyderlandai paskelbė apie 400 mln. Eur vertės karinės jūrų paramos paketą.
A. Jermakas spaudžia JAV dėl naujų sankcijų Rusijai
Tuo metu V. Zelenskio patarėjas Andrijus Jermakas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtone susitikęs su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio paragino įvesti naujas sankcijas Rusijai ir suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų.
„Aptarėme padėtį fronte ir būtinybę stiprinti paramą Ukrainai oro gynybos srityje“, – sakė A. Jermakas.
Ukrainos prezidento patarėjas taip pat sakė M. Rubio, kad „reikalingos papildomos sankcijos“.
