Suomija užbaigė tyrimą dėl tanklaivio, įtariamo kabelių sugadinimu
Pranešimą cituoja estų dienraštis „Postimees“.
Gruodžio 25 d. buvo pažeistas elektros kabelis „Estlink 2“ ir keturi telekomunikacijų kabeliai, jungiantys Suomiją ir Estiją.
Dėl Kalėdų dieną įvykusio incidento įtarimų sukėlė su Kuko Salų vėliava plaukiojantis tanklaivis „Eagle S“, kuris, kaip manoma, priklauso Rusijos šešėliniam laivynui.
Teigiama, kad laivas vilko jūros dugnu savo inkarą, taip siekdamas nutraukti kabelius.
Suomių pareigūnai sulaikė laivą nurodydami jam keisti kursą ir plaukti į Suomijos teritorinius vandenis. Kovą Suomijos policija pranešė, kad „Eagle S“ buvo leista palikti šalies vandenis.
Trys jo įgulos nariai įtariami diversija ir pašto bei telekomunikacijų darbo sutrikdymu.
Kaip sakė generalinis prokuroras Jukka Rappe, tyrimo byla jau pasiekė prokuratūrą.
„Manau, kad prireiks dviejų ar trijų mėnesių nuspręsti, ką daryti su šia byla“, – sakė J. Rappe.
Nacionalinis tyrimų biuras atlikdamas tyrimą laikėsi pradinio įtarimo, nors praėjusią žiemą žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad žala galėjo būti padaryta netyčia.
Tyrėjams teko aiškintis du svarbiausius klausimus. Pirma, jie turėjo įrodyti, kad „Eagle S“ inkaras buvo išmestas prieš tai, kai pasiekė kabelį „Estlink 2“, ir, antra, kad tai buvo padaryta tyčia.
Policijos tyrimui vadovavęs Sami Liimatainenas sakė, kad tyrimas buvo sunkus, bet įmanomas dėl bendradarbiavimo su Švedija ir Estija.
Kabelį „Estlink 2“ planuojama suremontuoti iki liepos
Estiją ir Suomiją jungiančio elektros kabelio „Estlink 2“ remonto darbai prasidėjo gegužę, o pagal planą tikimasi, kad jungtis bus atkurta iki liepos 15-osios.
Pažeista atkarpa remonto metu bus pakeista nauju povandeniniu kabeliu, kuris bus nutiestas beveik kilometro ilgio jūros dugno ruože. Projektui įgyvendinti bus naudojamas anksčiau pagamintas ir pristatytas rezervinis kabelis ir jungiamosios detalės.
Dėl didelės darbų apimties reikalingas kruopštus planavimas ir specializuoti remonto laivai. Bendradarbiaujant su kabelių gamintoju „Nexans“ visą žiemą buvo rengiamasi remonto darbams.
Apskaičiuota, kad visos „Estlink 2“ remonto išlaidos sieks 50–60 mln. Eur, kurias lygiomis dalimis pasidalys sistemos operatoriai „Elering“ ir „Fingrid“. Išlaidas „Elering“ padengs iš lėšų, kurios skirtos tarpvalstybiniams elektros pajėgumams išlaikyti ir plėsti.
Švedija sugriežtino taisykles, nukreiptas prieš Rusijos šešėlinį laivyną
Švedija šeštadienį paskelbė naujas taisykles, kuriomis nuo liepos 1-osios griežtinamas užsienio laivų tikrinimas Baltijos jūroje, taip siekiant pažaboti Rusijos šešėlinį laivyną.
Šiuo šešėliniu tanklaivių laivynu siekiama apeiti sankcijas Rusijos prekybai nafta. Vakarų vadovaujamos sankcijos buvo įvestos Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą.
Maskva dabar kliaujasi šimtais šešėlinio laivyno laivų, neaišku, kam priklausančių, neturinčių draudimo.
Europos vyriausybės šiuos laivus dažnai kaltina povandeninių kabelių gadinimu – tyčiniu ar netyčiniu – ir grėsmės jūrinei aplinkai kėlimu.
Švedijos vyriausybės pareiškime sakoma, kad naujomis taisyklėmis „sugriežtinamas užsienio laivų tikrinimas reikalaujant informacijos apie draudimą“.
Vyriausybės teigimu, taip „siekiama kovoti su šiuo laivynu ir tai darant didinti laivybos saugumą bei aplinkos apsaugą“.
Švedų pakrančių apsaugos tarnybai ir laivybos administracijai bus pavesta tikrinti laivų, ne tik atplaukiančių į Švedijos uostus, bet ir plaukiančių Švedijos teritoriniais vandenimis ar jos išskirtine ekonomine zona, draudimą. Išskirtinė ekonominė zona tęsiasi maždaug 200 jūrmylių nuo kranto.
Švedija ir Suomija, kurios neseniai įstojo į NATO, atkreipė dėmesį į incidentus Baltijos jūroje, 2024 metų pabaigoje paveikusius energijos ir komunikacijų infrastruktūrą.
„Matome vis daugiau nerimą keliančių incidentų Baltijos jūroje ir dėl to (...) turime rengtis blogiausiam“, – šeštadienio pareiškime sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
Jis pridūrė, kad informacija, surinkta tikrinant laivus pagal naujas taisykles, bus dalijamasi su sąjungininkais, kad ji gali būti įtraukta į duomenų bazes, naudojamas įgyvendinant sankcijas.
Europos Sąjunga (ES) praėjusią savaitę priėmė 17-ą sankcijų Rusijai paketą, nukreiptą prieš beveik 200 šešėlinio laivyno laivų.
REKOMENDUOJAME
