2025-05-16 09:53

Po E. Vaitkaus vizito Minske L. Kasčiūnas žada įstatymą veikimui prieš Lietuvą

Laurynas Kasčiūnas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Laurynas Kasčiūnas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Teisėsaugai tiriant buvusio kandidato į prezidentus Eduardo Vaitkaus apsilankymą Minske, konservatorių partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas žada pristatyti veikimo prieš Lietuvą prevencijos įstatymą ir Baudžiamojo kodekso pataisas.

„Iškart be didelių įžangų pasakysiu, kad ruošiame mes įstatymo projektą, kuris vadinasi Veikimo prieš Lietuvą prevencijos įstatymas“, – penktadienį Žinių radijui sakė politikas.

„Jis bus susietas ir su pataisomis, siūlomomis Baudžiamojo kodekso 118 straipsniui, būtent veikimo prieš valstybę, kuris yra surėdytas senokai, matyt, buvo adekvatus ankstesnėms realijoms, bet akivaizdu, kad reikia sprendimų (...), kad su atvirai priešiškais valstybei elementais mūsų teisinė sistema būtų labiau pasiruošusi kovoti“, – pažymėjo politikas.

Pasak jo, minėtą įstatymo projektą planuojama pristatyti birželį, tariamasi su teisininkais ir šiuo klausimu tikimasi ne tik geros diskusijos, bet ir po jos priimtų „tvirtų sprendimų“.

Kaip rašė BNS, Baltarusijoje apsilankęs buvęs kandidatas į šalies vadovus E. Vaitkus Minske pareiškė Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą esant išrinktu neteisėtai, taip pat teigė, kad Lietuva eina lietuvių ir valstybingumo naikinimo keliu.

Šias jo mintis publikavo Baltarusijos naujienų agentūra „Belta“, įvairūs naujienų portalai. Anot jų, E. Vaitkus susitiko su partijos „BelajaRus“ vadovu, surengė spaudos konferenciją.

Po šios kelionės policija ketvirtadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, kurį E. Vaitkus atsisakė komentuoti. Jo advokatas Mažvydas Misiūnas BNS teigė, kad E. Vaitkaus kelionės tikslas buvo grąžinti „normalų bendradarbiavimą“, dialogą tarp abiejų valstybių ir jų žmonių.

Baudžiamojo kodekso 118 straipsnis juridiniams ir fiziniams asmenimis numato atsakomybę už padėjimą kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią.

Už tai numatomas laisvės atėmimas nuo dvejų iki septynerių, o pasinaudojus ekstremaliąja situacija, nepaprastąja padėtimi ar mobilizacija – nuo trejų iki dešimties metų, taip pat įtvirtintos atleidimo nuo tokios baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

Stebisi premjero komentarais po Estijos oro erdvės pažeidimo

 Laurynas Kasčiūnas taip pat stebisi premjero Gintauto Palucko „nusiraminimo strategija“ ir ragina svarstyti apie asimetrinį atsaką rusams po nesėkmingo estų bandymo sulaikyti Rusijos „šešėlinį“ laivą.

„Vakar dienos mūsų premjero komentaras, mano požiūriu, savotiškai iliustratyvus yra tokio nusiraminimo strategijos prasme, kad sako „daro, ką, tegul daro“, nereikia didesnio atsako“, – Žinių radijui penktadienį sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas.

Kaip rašė BNS, estams nesėkmingai Baltijos jūroje bandžius sulaikyti Rusijos „šešėliniam laivynui“ priklausantį tanklaivį ir rusų naikintuvui, įtariama, pažeidus Estijos oro erdvę, G. Paluckas ketvirtadienį sakė, jog reikia elgtis atsargiai, kad eskalacija nevirstų tiesioginiu ginkluotu susidūrimu.

„Aš nesupratau šitoje vietoje premjero, nes jeigu mes norime išvengti tokių atvejų, išvengti kabelių nukirtinėjimo, gaisrų mūsų valstybės viduje, diversijų, rusai turi pajausti kainą viso to“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Paklaustas, koks galėtų būti atsakas tokiais atvejais, politikas teigė, kad jis gali būti ir asimetrinis, „visai kitoje srityje, negu rusai kelia problemą“ ir šio taktinio momento trūksta Vakarams.

„Rusams tai žalia šviesa daryti ir toliau įvairius savo veiksmus“, – sakė konservatorių lyderis.

Estijos karinės jūrų pajėgos pranešė antradienį bandžiusios sulaikyti į Rusiją vykstantį tanklaivį „Jaguar“, kuriam sankcijas yra pritaikiusi Jungtinė Karalystė, tačiau pareigūnams nepavyko patekti į laivą jo įgulai atsisakius bendradarbiauti.

G. Paluckas ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad toks incidentas „nieko papildomai neįrodo, ko mes ir negalėjome žinoti“, tačiau patvirtina, kad didėjančią rimtos eskalacijos tikimybę.

Taip pat įtariama, kad Rusijos karinių oro pajėgų naikintuvas „Su-35“ antradienį be leidimo mažiau nei minutei įskrido į Estijos oro erdvę Jumindos pusiasalio rajone šalies šiaurinėje pakrantėje.

„Šešėliniais“ Vakarų šalys vadina laivus, kuriais Maskva kaltinama apeidinėjanti tarptautines sankcijas, įvestas Rusijai dėl karo Ukrainoje.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791