E. Macronas: esame pasirengę aptarti branduolinių lėktuvų dislokavimą Europoje
Atnaujinta D. Peskovo komentaru.
„Amerikiečiai turi bombų lėktuvuose Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Turkijoje, – televizijai TF1 teigė E. Macronas. – Esame pasirengę pradėti šią diskusiją. Per ateinančias savaites ir mėnesius labai konkrečiai apibrėšiu sistemą“.
E. Macronas taip pat išvardijo tris tokio žingsnio sąlygas: „Prancūzija nemokės už kitų saugumą“ ir „tai nebus daroma sąskaita to, ko mums reikia“.
„Galutinį sprendimą visada priims respublikos prezidentas, kaip ginkluotųjų pajėgų vadas“, – pridūrė jis.
Manoma, kad Jungtinės Valstijos turi apie 50 branduolinių bombų Pietų Turkijoje esančioje Inčirliko karinių oro pajėgų bazėje.
Prancūzija yra vienintelė Europos Sąjungos (ES) narė, turinti branduolinių ginklų. Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios vis dažniau diskutuojama dėl Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemonių taikymo jos partnerėms.
Lenkija, kuri, kaip ir Prancūzija, yra pagrindinė Ukrainos sąjungininkė ir vis svarbesnė jėga ES, jau leido suprasti, kad norėtų pasinaudoti Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemonėmis.
„Svarstant tai, ką vadiname gyvybiniais interesais, visada buvo atsižvelgiama į europinį aspektą. Mes to nedetalizuojame, nes dviprasmiškumas neatsiejamas nuo atgrasymo priemonės“, – pridūrė E. Macronas.
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad galimas branduolinių bombonešių dislokavimas Europos Sąjungoje (ES) nepadidins saugumo žemyne.
„Branduolinių ginklų platinimas Europos žemyne nepridės Europos žemynui saugumo, nuspėjamumo ir stabilumo“, – žurnalistams sakė Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai.
„Ukraina nėra pajėgi susigrąžinti visų užimtų teritorijų“
Kalbėdamas per televizijos kanalą TF1 E. Macronas pabrėžė, kad Prancūzija palaiko Ukrainą, siekiančią priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo, tačiau pridūrė, kad Vakarų šalys nenori „išprovokuoti trečiojo pasaulinio karo“.
„Ketiname įvesti sankcijas“, jei Rusija nesilaikys Kyjivo sąjungininkių Europoje pasiūlyto ugnies nutraukimo Ukrainoje, teigė E. Macronas.
Pastaraisiais mėnesiais Prancūzija ėmėsi vadovaujančio vaidmens siekdama koordinuoto Europos atsako ginant Ukrainą, o E. Macronas pasinaudojo savo šiltais santykiais su JAV prezidentu Donaldu Trumpu derybose dėl trejus metus trunkančio karo užbaigimo.
Šeštadienį Prancūzijos, Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos ir Lenkijos vadovai paragino Rusiją sutikti su 30 dienų besąlygiškomis paliaubomis nuo pirmadienio.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino V. Putiną asmeniškai dalyvauti ketvirtadienį Turkijoje vyksiančiose tiesioginėse Rusijos ir Ukrainos derybose, tačiau Maskva kol kas nepranešė, kas į jas vyks.
Europos Sąjunga (ES) nuo 2022-ųjų vasario, kai Maskva pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, įvedė 16 sankcijų Rusijai paketų. Kitą antradienį turi būti patvirtintas 17-asis sankcijų paketas.
E. Macronas taip pat pabrėžė, kad įšaldytam Rusijos turtui areštuoti „nėra jokio teisinio pagrindo“ ir kad tai „nėra geras sprendimas“.
Prancūzijos prezidentas teigė, jog Ukraina pripažino negalinti susigrąžinti visos teritorijos, kurią Rusija užgrobė nuo 2014 metų.
„Turime padėti Ukrainai apsiginti, bet nenorime išprovokuoti trečiojo pasaulinio karo“, – pažymėjo E. Macronas. – Karas turi būti nutrauktas, o Ukrainos padėtis prieš derybas turi būti kuo geresnė. Netgi ukrainiečiai aiškiai suvokia, kad nėra pajėgūs susigrąžinti visko, kas buvo užimta nuo 2014-ųjų“.
Prieš 2022 metų vasarį pradėtą plataus masto invaziją Rusija 2014-aisiais aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir Rytų Ukrainoje rėmė prorusiškus separatistus.
E. Macronas, kuris 2017-aisiais atėjo į valdžią žadėdamas radikalius pokyčius, turės palikti Eliziejaus rūmus 2027 metais, išdirbęs maksimalų pagal konstituciją leidžiamą dviejų kadencijų laikotarpį.
Pastaraisiais metais E. Macronas kartais atrodydavo kaip silpnas lyderis, ypač po to, kai nepasiteisino jo sprendimas surengti pirmalaikius parlamento rinkimus, po kurių kraštutiniai dešinieji tapo didžiausia politine jėga parlamente, o jo paties partija liko mažumoje.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais E. Macronas įgavo naujos energijos, kurią sustiprino jo dalyvavimas tarptautinėje arenoje siekiant užbaigti ilgiau kaip trejus metus trunkantį karą, sukeltą Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą.
Televizijos interviu pabaigoje jis sakė, kad dar negalvojo apie savo ateitį po 2027 metų ir galvoja tik apie Prancūziją kasdieniame darbe.
„Kai baigsiu (dabartinę kadenciją), pagalvosiu, kas toliau. Tada galėsiu jums atsakyti. Bet šiandien apie tai negalvoju“, – sakė jis.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
REKOMENDUOJAME
