Prokurorai aiškinsis, ar pastarieji gaisrai Lietuvos atliekų perdirbimo įmonėse sukelti tyčia
Kaip BNS pirmadienį nurodė R. Požėla, šią komandą kuria Vilniaus apygardos prokuratūra.
„Institucijos, kurios dalyvaus šioje komandoje, kiekviena ateis su savo duomenimis, įžvalgomis, matymais ir, matyt, tai leis mums paprasčiau suprasti, kas įvyko, kodėl įvyko ir ar yra bendras ryšys, ir aišku, ar yra tyčinis žmogiškasis faktorius“, – sakė R. Požėla.
Pasak jo, klausimai, į kurį sieks atsakyti tyrėjų grupė – ar gaisrai buvo tyčinės kriminalinės žmogaus veiklos padarinys, ar susiję su darbo saugos pažeidimais, ar degimai kilo savaime.
„Taip, atvejai kartojasi, taip, skirtingos vietos, bet iš esmės panašūs dalykai, tai artimiausiu metu mes norime išgirsti tuos atsakymus“, – kalbėjo R. Požėla.
PAGD vadovo žiniomis, pirmas prokuratūros inicijuojamos grupės susitikimas planuojamas antradienį.
Kaip rašė BNS, šeštadienį kilo gaisras įmonės „Plasta“ plastiko perdirbimo gamykloje Vilniuje, po kelių valandų jis buvo užgesintas.
Pasak R. Požėlos, ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio „turėtų būti pradėtas“ pirmadienį. Sostinės policija BNS dar nepatvirtino jį pradėjusi.
Per pastarąjį mėnesį tai – dar vienas gaisras didelėje įmonėje. Balandžio pabaigoje užsiliepsnojo Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykla, praėjusią savaitę gaisras kilo Kauno kogeneracinėje jėgainėje ir Alytuje prie metalo laužo supirktuvės.
NKVC: nėra duomenų, kurie leistų gaisrus sieti su sabotažu
Kaip BNS pateiktame komentare nurodė Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), nėra patikimų duomenų, kurie leistų pastarosiomis savaitėmis atliekų perdirbimo vietose kilusius gaisrus susieti, daryti apibendrinančias išvadas ar įtarti sabotažo aktus.
„Suprantame, kad Rusijai vykdant diversijas Vakarų valstybėse, visuomenei gali kilti klausimų dėl galimų sabotažo atvejų, bet kol nėra tyrėjų išvadų, kiekvieno gaisro, kurių per metus kyla tūkstančiai, nereikėtų priskirti Rusijos spec. tarnyboms“, – teigė NKVC.
Centras pažymėjo su Viešojo saugumo tarnyba, policija ir ugniagesiais verslo asociacijoms, energetikos ir kitoms įmonėms pernai pateikęs rekomendacijas, kaip labiau apsaugoti savo valdomus objektus, kokių prevencinių priemonių būtina imtis.
„NKVC nuolat vertina, kaip šalies didžiųjų miestų kritinės infrastruktūros valdytojai yra pasirūpinę įmonių ir įrenginių apsauga. Elektros energijos, dujų, vandens, šilumos tiekimo įmonės teikia informaciją NKVC apie techninį bei organizacinį pasirengimą galimoms grėsmėms užkardyti. Gauti duomenys analizuojami, o įmonėms teikiamos rekomendacijos rizikoms mažinti“, – nurodė NKVC.
R. Požėla gera žinia vadino tai, kad gaisrus pavyko užgesinti ir jų metu nebuvo sužaloti bei nežuvo žmonės, nors „su padaryta didele žala turtui“.
„Žiūrint į rytdieną, artimiausiu metu su kai kuriomis institucijomis darysime pakartotinius prevencinius kaip aš sakau užėjimus į analogiškas įstaigas, įmones ir kartu su įmonių valdytojais dar kartą bandysime įsivertinti priešgaisrinės saugos reikalavimus“, – pažymėjo PAGD direktorius.
Anot jo, bus vertinama, ar įmonėse pakanka priemonių, leidžiančių prevenciškai užkardyti gaisrus, o jiems kilus – ar įrengtos autonominės gesinimo sistemos, vaizdo stebėjimo kameros, kurios ugniagesiams leistų lengviau lokalizuoti gaisrą ir ieškoti jo priežasčių.
R. Požėla pabrėžė, kad keliais atvejais apie galimą pavojų sveikatai visuomenei buvo pranešta per gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą. PAGD vadovo žiniomis, „arti 100%“ adresatų gavo šias žinutes.
Prezidento patarėjas: prokuratūros įsitraukimas yra reikalingas
Deividas Matulionis, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, sako, kad per pastarąjį mėnesį įvairiose šalies gamyklose kilę gaisrai kelia klausimų ir įtarimų, dėl to juos tirti ir ėmėsi teisėsauga.
„Lakoniškai atsakysiu, kad taip, (gaisrai – BNS) kelia klausimų, dėl to prokuratūros įsitraukimas yra reikalingas tam, kad pasižiūrėtume, ar čia visiškas atsitiktinumas, ar vis dėlto tai yra tam tikri tyčiniai veiksmai“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė patarėjas.
„(Kyla įtarimų – BNS) dėl to, kad panašūs objektai, panašiu metu. Padegimo galimybė, be abejo, egzistuoja tokiuose objektuose, čia esminis dalykas. Kam juos padeginėti? Galbūt destabilizuoti situaciją, bet aš nenorėčiau sakyti, kad už to slypi tyčinis veiksmas“, – teigė jis.
Pasak D. Matulionio, kol kas žvalgyba ir specialiosios tarnybos neindikavo, kad tai galėtų būti su priešiškomis valstybėmis susiję incidentai.
„Šiandien kažko konkrečiai pasakyti tikrai negaliu, turbūt niekas jums neatsakys. (...) Kol kas per anksti apie tai šnekėti“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.
REKOMENDUOJAME
