Sankcijų klausimu Europa turi kozirių: Rusiją galėtų spausti ir viena be JAV

Tai suprasdamas Kremlius norėtų įtikinti JAV paspausti Europą nusileisti ir sušvelninti Rusijai taikomas sankcijas. Maskva reikalauja, kad vienas didžiausių jos valstybinių bankų vėl galėtų prisijungti prie tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT. Mažo to, Kremlius teigia tik tuomet pradėsiantis laikytis jau susitartų paliaubų Juodojoje jūroje.

Nors Ukraina pranešė, kad nedelsdama laikysis paliaubų, Kremlius, regis, pribloškė Baltuosius rūmus pareiškęs, kad jo dalyvavimas priklauso nuo sankcijų valstybiniam žemės ūkio bankui „Rosselchozbank“ ir kitoms rusų finansų įstaigoms, susijusioms su maisto produktais ir trąšomis, atšaukimu.

„Visiškai aišku, kad Rusija bando vilkinti procesą, žaidžia žaidimus. Ir mes privalome tai visiškai aiškiai pasakyti“, – po pasirodžiusių naujienų teigė Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris.

Rusija siekia išsiaiškinti, ar D. Trumpas palaikys šią Maskvos idėją, o paskui, ar jis galėtų priversti nusileisti ir Europą, sakė du Kremliui artimi asmenys. Europos Sąjunga (ES) turi jurisdikciją SWIFT. 

Tačiau Europos vadovai atmeta bet kokius planus švelninti sankcijas. Jeigu D. Trumpas iš tiesų būtų pasiryžęs eiti taip toli, kad atšauktų sankcijas Maskvai, Europai tektų veikti vienai – tai būtų beprecedentė situacija, tačiau net ir vienašališkai Europos taikomos priemonės būtų paveikios. Ypač skirtos Rusijos prekybai. 

Vakarų sankcijų galia yra Vašingtono ir Europos gebėjimas pasinaudoti JAV dolerio svarba, taip pat transatlantinės ekonomikos dominavimu prekybos, investicijų ir technologijų srityje. Rusijos atveju skaičiai rodo, kad Europa turi daugiau svertų nei Amerika. Nuo 2022 m. pradžios Rusija, siekdama apsisaugoti nuo sankcijų, atsisakė JAV dolerio, todėl dabar agresorės įmonės naudoja dolerį mažiau nei 5% visos savo prekybos. Be to, Rusijos prekybos ryšiai su JAV visuomet buvo minimalūs. 2021 m., paskutiniais visais metais prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, JAV teko 3,6% viso Rusijos eksporto, o Rusijos importas iš JAV siekė tik 5,9% viso jos importo.

O ES 2021 m. (tai yra laikotarpiu prieš plataus masto invaziją į Ukrainą) buvo pagrindinė Maskvos prekybos partnerė, sudaranti beveik 40% Rusijos importo ir absorbuojanti maždaug tokią pačią dalį jos eksporto. 

[infogram id="473dd190-4fc9-4d6a-a152-0dac0e7641e5" prefix="7ud" format="interactive" title="Rusijos tarptautinė prekyba su ES, JAV ir JK 2021-2024 m."]

Tai akivaizdžiai rodo Europos svorį Rusijos prekybos santykiuose. ES sankcionavo 54% rusiško importo iš Bendrijos (remiantis 2021 m. duomenimis), o tai kelia galvos skausmą daugeliui Rusijos įmonių, kurios priklauso nuo ES pagamintų aukštųjų technologijų prekių.

Ne visos priemonės išnaudotos 

Europos prekybinė įtaka Rusijai galbūt dar didesnė, kai kalbama apie Maskvos eksportą, daugiausia angliavandenilius. Šioje srityje Kremlius pats sau pakišo koją 2022 m. apribojęs dujų tiekimą į Bendriją. Nuo to laiko europiečiai intensyviai dirba siekdami įvairinti energijos tiekėjus, kurti infrastruktūrą suskystintoms gamtinėms dujoms importuoti ir spartinti atsinaujinančiosios energijos plėtrą. Nėra priežasčių, kodėl jie negalėtų tęsti šių pastangų, kurias vainikuos ES draudimas nuo 2027 m. importuoti visus rusiškus angliavandenilius.

Ir pats D. Trumpas gali būti nelinkęs skatinti ES ir Rusijos energetinių ryšių atnaujinimo. To priežastis paprasta: Vašingtonas ir Maskva yra konkurentai tiekiant dujas ES. Per pastaruosius trejus metus Jungtinės Valstijos tapo pagrindine ES suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėja, joms tenka beveik pusė ES importo. Jei Rusija atnaujintų dujų eksportą vamzdynais į Europą, JAV SGD paklausa sumažėtų. Rusijos energetikos įmonės taip pat tiesiogiai konkuruoja su JAV suskystintų gamtinių dujų sektoriuje. Rusija šiuo metu yra antra pagal dydį ES suskystintų gamtinių dujų tiekėja, ir neabejojama, kad Maskva siekia užimti pirmą vietą.

Europos energetiniai svertai Maskvos atžvilgiu taip pat apima naftos tiekimą. G 7 ir ES nustatė 60 USD už barelį kainos viršutinę ribą Rusijos eksportuojamai naftai, kuri gabenama padedant draudimo įmonėms arba laivybos linijoms, įsikūrusioms ES ar kitose G 7 narėse. Galimas JAV pasitraukimas iš susitarimo dėl kainų viršutinės ribos būtų įveikiamas likusioms grupės narėms, ypač ES. Rusišką naftą gabenantys tanklaiviai dabar vengia paskirties vietų G 7 ir ES, tačiau dažnai vis dar plaukia iš Rusijos uostų Baltijos jūroje. Tai reiškia, kad jie turi kirsti ES kontroliuojamus jūrų kontrolės punktus, o tai suteikia Bendrijai svertų užtikrinti kainų ribojimą, pavyzdžiui, reikalaujant, kad visi per ES sąsiaurius plaukiojantys laivai turėtų tinkamo draudimo įrodymus, o tai Rusijos laivams būtų sunku padaryti.

„Efektyvesnis kainų viršutinės ribos taikymas Europoje turėtų bent du sveikintinus šalutinius poveikius. Pirma, reikėtų rimtai sustiprinti Europos gebėjimą aptikti, sekti ir nukreipti Rusijos naftos tanklaivius, kurie yra vadinamojo šešėlinio laivyno, kuriuo šalys naudojasi siekdamos apeiti sankcijas, dalis. Šiuo metu ES vyriausybės dažnai pasikliauna JAV pajėgumais juos aptinkant. Žingsnis link didesnio savarankiškumo nuo Vašingtono šioje srityje gali būti neblogas dalykas. Antra, JK yra svarbi jūrų draudimo ir žvalgybos duomenų rinkimo dalyvė. JAV pasitraukimas iš susitarimo dėl naftos kainų viršutinės ribos gali padėti atnaujinti JK ir ES bendradarbiavimą sankcijų srityje po „Brexit“, – teigia Agathe Demarais, JAV leidinio „Foreign Policy“ analitikė.

Didžioji dalis Rusijoje iki karo veikusių įmonių taip pat yra ES, o ne JAV. Kyjivo ekonomikos mokyklos duomenys aiškiai rodo, kad JAV įmonės jau seniai yra nereikšmingos žaidėjos Rusijos rinkoje. 2022 m. pradžioje tik 18 iš 1.307 Vakarų įmonių, vykdančių verslą Rusijoje, buvo JAV įmonės. Priešingai, du trečdaliai jų savo namais vadino ES. Maskvai imantis veiksmų dėl galimo JAV sankcijų panaikinimo ir Vakarų įmonių sugrįžimo, Rusijos vadovai tikriausiai žino, kad tikrasis sandoris yra susijęs su Europos įmonių, o ne Amerikos bendrovių viliojimu.

Norėdamos atnaujinti veiklą Rusijoje, Vakarų įmonės turėtų turėti prieigą prie finansinių kanalų, o tai yra dar viena ES įtakos svertų sritis. JAV bankai niekada nebuvo dideli žaidėjai Rusijoje, o patirtis, įgyta taikant sankcijas Iranui, rodo, jog JAV finansininkus reikės įtikinėti, kad jie vėl pradėtų verslą Rusijoje. Irano atveju JAV bankai baiminosi, kad sankcijos vėl bus pradėtos taikyti net ir po to, kai jos kuriam laikui buvo sušvelnintos. Keletas stambių Vakarų bankų, kurie galėtų padėti Vakarų įmonėms grįžti į Rusiją, yra ES kilmės, pavyzdžiui, Austrijos „Raiffeisen“, kuris vis dar vykdo veiklą Rusijoje. Jei ES norėtų sugriežtinti sankcijas, ji galėtų apriboti ES bankų galimybes dirbti šalyje agresorėje. 

Galiausiai ES yra svarbi žaidėja ir Rusijos įšaldyto turto istorijoje. Dauguma įšaldytų Rusijos atsargų laikoma Belgijos „Euroclear“ banke, o daugiau kaip 60% jų, atrodo, išreikšta eurais. Be to, Europos Komisija administruoja 50 mlrd. USD paskolą, kurią G 7 valstybės suteikė Ukrainai, panaudodamos iš Rusijos įšaldyto turto gautas palūkanas.

Jei Europai pavyks išlikti vieningai – o tai, be abejo, yra didelė išlyga, – ji turės didžiulį sankcijų svertą Maskvos atžvilgiu, t. y. prekybos ryšius ir dalyvavimą privačiame sektoriuje – du kozirius, kurių kišenėje neturi D. Trumpas.

„Tai nereiškia, kad JAV sankcijos, pirmiausia priemonės, ribojančios Maskvos galimybes išleisti išorės skolą JAV finansų rinkose ir naudotis JAV energetikos technologijomis naftos ir dujų gavybai palaikyti, nėra veiksmingos. Vis dėlto vargu ar Rusijos ekonomikai pakaks vien tik JAV sankcijų panaikinimo. Tai reiškia, kad D. Trumpas negali duoti V. Putinui visko, ko jis nori derybose dėl Ukrainos, bent jau ne sankcijų fronte“, – nurodo „Foreign Policy“ analitikė.

Vien Amerikos sankcijų sušvelninimas vargu ar prikeltų Rusijos ekonomiką. Ekspertai vieningi: karo reikmėms užsukta valstybės ekonomika yra perkaitinta. Rusijos centrinio banko sprendimas drastiškai didinti palūkanų normas rodo, kad šalies laukia rimti nemalonumai, štai kodėl ji taip spaudžia D. Trumpą švelninti smaugiančias sankcijas.

Europa kirs skaudžiau nei JAV 

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad šiais metais Rusijos ekonomikos augimas smarkiai sulėtės – iki 1,3%. Net Rusijos valstybinis vystymo bankas VEB sumažino šalies ekonomikos prognozę kitiems metams iki 2%. Pripažįstama, kad mažesnės investicijos ir darbo jėgos praradimas fronte daro neigiamą poveikį šalies ekonomikos plėtrai. 

[infogram id="4b6e32e6-9a54-423c-a9ca-52cfed1f0563" prefix="25F" format="interactive" title="Infliacija Rusijoje 2000-2026 m."]

Rusijos centrinis bankas ne kartą įspėjo dėl karo išlaidų keliamo pavojaus. Didelė infliacija ir drastiškas darbo jėgos trūkumas išlieka didžiausias galvos skausmas Maskvai.

[infogram id="2f8b8016-3a43-4e42-b97e-44a40c65fb06" prefix="VBj" format="interactive" title="Rusijos BVP 2000-2026 m."]

Kol kas ES nerodo, kad ketina šį galvos skausmą Maskvai mažinti. Atvirkščiai. Bendrija šiuo metu jau rengia 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą, kovo 27 d. pranešė „EUobserver“, remdamasis keturiais neįvardytais ES diplomatais.

Darbas dėl naujo ES sankcijų Rusijai etapo prasidėjo ir yra „labai ankstyvoje stadijoje“, „EUobserver“ sakė vienas iš šaltinių. Tikimasi, kad Europos Komisija savo pasiūlymus pateiks vasaros pradžioje. 

Komentuodamas terminus, vienas Bendrijos diplomatų leidiniui sakė, kad „šiuo metu tai per daug spekuliatyvu“, ir pridūrė, kad ES stebės, kaip vyks JAV, Ukrainos ir Rusijos derybos dėl paliaubų.

„Tęsime spaudimą Rusijai. Labai aišku, kad sankcijos lieka galioti. Mes norime teisingo ir ilgalaikio taikos susitarimo. Toks yra mūsų tikslas“, – praėjusį mėnesį teigė Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė. 

Pasak Anittos Hipper, EK atstovės spaudai, Rusijos „besąlygiškas pasitraukimas“ iš visos Ukrainos teritorijos yra viena pagrindinių išankstinių sąlygų, kad būtų sušvelnintos arba panaikintos ES sankcijos Maskvai. 

„Sankcijų švelninimas būtų absoliučiai idiotiškas sprendimas“, – „The Economist“ piktinosi vienas neįvardintas Europos pareigūnas. Rusijai Europa visada buvo svarbesnė už Ameriką.

Kalbant D. Trumpo kalba, tai reiškia, kad „Europa turi padorias kortas“. Ignoruojama derybose ir gąsdinama, ji gali bandyti jomis pasinaudoti.