Seimas imasi kelti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą
Papildymai visame tekste
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad jis siūlys nustatyti 10.000 Eur ribą, o ne 15.000 Eur, kaip numatyta pirminiame projekto variante. Šiuo metu ši riba yra 5.000 Eur.
Už jo siūlomą Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pakeitimą balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 31, o 12 susilaikė. Seimas dėl pakeitimų paprašė Vyriausybės išvados ir toliau pataisas svarstys gegužės 6 dieną.
R. Žemaitaitis sako, kad grynaisiais atsiskaitoma vis rečiau, tačiau jie vis dar yra populiari mokėjimo priemonė, o valstybė neturi jos apriboti.
„Abejoju, kad tiek padidinus ribą atsiras šešėlis – didžiausias šešėlis yra kripto valiutų sektoriuje. Ten sukasi ne vienas šimtas milijonų eurų“, – Seimo posėdyje antradienį teigė R. Žemaitaitis.
Pasak jo, Lietuvoje nėra pakankamai išvystytas bankų tinklas, o norint išsiimti pinigų banke reikia pildyti daug dokumentų.
R. Žemaitaitis pabrėžė, kad per mėnesį du-tris kartus bankai informuoja apie sistemų ir atsiskaitymų sutrikimus.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius teigė, kad niekas nedraudžia ir dabar grynaisiais atsiskaityti didesnėmis sumomis, tereikia deklaruoti šias lėšas.
Konservatorius Mindaugas Lingė apgailestavo, kad pataisų autoriai nepaprašė institucijų, atsakingų už šešėlio mažinimą, mokesčių surinkimą, pozicijos.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį prieš plenarinį posėdį sakė, kad 15.000 Eur riba yra per aukšta. Jis ragina mažinti šešėlinę ekonomiką, jei valstybė nori surinkti daugiau pinigų gynybai.
Pagal 2022 metų lapkričio 1 dieną įsigaliojusį įstatymą atsiskaitymai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais, jeigu jie neviršija 5.000 Eur arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Taip siekta mažinti šešėlį ir pinigų plovimo riziką.
