Tūkstančiai žmonių eitynėse Vilniuje minėjo Kovo 11-ąją, nerimauja dėl trapios laisvės

Pagrindiniu jų akcentu tapo ilgos eisenos dalyvių nešamos Lietuvos ir Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos vėliavų juostos.

Žmonės nuo Nepriklausomybės aikštės prie Seimo iki Katedros aikštės ėjo nešini ir savomis trispalvėmis, istorine Lietuvos bei Ukrainos vėliavomis, o agentūrai BNS pasakojo jaučiantys nerimą dėl geopolitinių pokyčių.

Susirūpinimas dėl saugumo Lietuvoje išaugo prieš kelerius metus Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą.

Pastaruoju metu nerimaujama, kad naujoji Donaldo Trumpo Jungtinių Valstijų administracija spaus Kyjivą derėtis dėl taikos nepalankiomis sąlygomis ir atsisakys bent dalies savo įsipareigojimų ginti Europą.

Prieš pat eitynes vykusioje Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremonijoje netoli Seimo prezidentas Gitanas Nausėda irgi sakė, kad pastarųjų metų, mėnesių ir dienų įvykiai verčia vis dažniau gręžtis į laisvės ištakas.

„Vis aiškiau matome, kad neužtenka laisvę iškovoti, – ją reikia nuolat globoti, palaikyti ir ginti. Taip, kaip gina Ukraina. Taip, kaip mes giname Ukrainoje“, – kalbėjo šalies vadovas.

G. Nausėda: reikalinga mūsų drąsa ir stiprybė

Pasak G. Nausėdos, šiandien, kai tamsos jėgos vėl grasina pasiglemžti Europą, reikalingas kiekvieno indėlis.

„Reikalinga mūsų drąsa ir stiprybė. Reikalinga nepalaužiama vienybė piliečių, pasiryžusių drauge kurti geresnį gyvenimą“, – sakė prezidentas.

„Tad atraskime ir pabudinkime savyje gyvą laisvės troškimą. Ištieskime rankas vieni kitiems. Įveikime visas kliūtis su Vyčiu ir trispalve rankose bei daina lūpose. Kaip įveikėme tada, nepriklausomybės aušroje“, – pridūrė jis.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad matydama ukrainiečių kovą dėl laisvės, Lietuva prisimena, kaip ėjo tuo pačiu keliu 1990 metais.

„Vėl prisimename tą nenumaldomą vidinį laisvės troškimą, vėl suvokiame, kokia laisvės kaina, kaip svarbu šiame kelyje nebūti paliktam vienam“, – teigė parlamento vadovas.

„Nepamirškime savo pačių nueito kelio ir palaikykime tuos, kurie šiandien priversti laisvės kovą kovoti iš naujo – brutaliomis sąlygomis, patirdami nežmoniškus kankinimus, tačiau neprarasdami vilties laimėti ir nepasiduoti baimei“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Vėliavų pakėlimo ceremonijos ir eisenos dalyvius pasveikino virš Nepriklausomybės aikštės praskridę Baltijos šalyse patruliuojantys sąjungininkų oro policijos naikintuvai, Lietuvos kariuomenės salvės.

V. Landsbergis: turime būti pasirengę gyventi sunkiau, kad mūsų šalis išliktų

Lietuvos piliečiai turi būti pasirengę gyventi sunkiau negu dabar, kad valstybė išliktų, sako Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

„Šiandien širdis nori džiaugtis tuo, kad 35 metus gyvename nepriklausomoje valstybėje, atlaikydami įvairiausius smūgius, tačiau taip pat matome tikrovę aplink save, kartais ir pačiuose savyje“, –  per trijų Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremoniją Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje sakė pirmasis atkurtos valstybės vadovas.

Jo teigimu, šiandien vėl yra iškilusi grėsmė sumokėti laisvės kainą.

„Aukštesnė kaina yra tik gyvybė. Ir čia gali būti riba, ties kuria riebūs katinai stabteli“, – sakė V. Landsbergis.

„Ar esame pasirengę visapusiškai ir iki galo? Tas klausimas atviras kiekvienam, o ypač tokioje šalyje kaip Lietuva, kuriai nuolat grasinama ir primenama, kad ji turi būti sunaikinta. O tam, kuris grasina, niekas neišdrįsta pasakyti, kad tai tu turi būti sunaikintas“, – teigė jis.

„Turime būti pasirengę gyventi daug sunkiau, kad mūsų šalis išliktų“, – pabrėžė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.

Anot jo, netikėtas Rusijos ir Jungtinių Valstijų suartėjimas pastaruoju metu iškreipė pamatines vertybes, kai einantieji mirti už laisvę peikiami kaip agresyvūs provokatoriai, ir grasinama sunaikinti mažesnių tautų laisvę.

„Lietuva tai yra patyrusi savo skaudžioje praeityje. Ir mums buvo žadama Lietuva be lietuvių arba vergų Lietuva, buvusios savasties vargingas geografinis prisiminimas ir pavadinimas: čia gyveno lietuvėnai“, – kalbėjo V. Landsbergis.

„Tebekovojame už geresnę lemtį, atjaučiame didvyriškai kovojančius kaimynus, manau, tai viena svarbiausių mūsų dabarties gyvenimo dimensijų, bylojanti ir apie mūsų pačių vertę“, – pabrėžė jis.

Pirmasis atkurtos valstybės vadovas tvirtino, kad Europai gresia antrasis Miuncheno susitarimas, kai didžiosios valstybės nulemia mažųjų ateitį šioms už akių.

„Miunchenas arba tautų pardavimas neva dėl didesnio gėrio negu laisvė, jis yra tapęs vergų turgavietės simboliniu vardu. Dabar už vartų stovi Miunchenas 2. Pirkliai nebuvo išvaikyti iš turgavietės, tik jos erdvė neregėtai prasiplėtė. Ar vergai ginsis, toks yra klausimas. Taip pat mums, ar ginsimės vieni, ar kartu su mūsų sąjungininkais, taip pat nesutinkančiais vergauti“, – antradienį kalbėjo V. Landsbergis.

„O jeigu sąjungininkų sumažės? Jeigu tarp jų nebeliks Amerikos? Ir į šį klausimą reikia atsakyti pirmiausia ir kuo anksčiau“, – sakė jis.

„Mantros, kad be Amerikos mes nieko verti, tiesiog pavojingos, neleistinos“, – pabrėžė V. Lansbergis.

1938 metų rugsėjį Miunchene vykusios konferencijos metu Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos vadovai pasirašė susitarimą, kad Čekoslovakija turi perduoti Vokietijai Sudetus ir kitus pasienio rajonus. 

„Žiauriai, be galo trapi“ laisvė

Eitynėse  „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“ taip pat žygiavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir trijų Baltijos šalių kariuomenių orkestrų paradas.

„Branginame laisvę, kurią turime, ir norime būti bendrystėje šiandien. Dėl to ir atėjome“, – BNS sakė eisenoje dalyvavusi 40 metų informacinių technologijų srities darbuotoja Julija Gavrilova.

38-ių Paulius sakė Kovo 11-ąją paprastai pasitikinantis susikaupimo ir rimties nuotaikomis, bet šiemet norintis dar labiau įprasminti šią šventę.

„Neramiais laikais gyvename, tai dar didesnė prasmė tos nepriklausomybės“, – BNS teigė finansų srityje dirbantys vyras.

Pensininkas Laimutis Vydžiūnas BNS sakė, kad dabar laisvė yra „žiauriai, be galo trapi“, ir linkėjo „tikros, o ne apgaulės forma primestos taikos“.

„Tuom ji ir yra laisvė, kad ją reikia iškovoti, reikia apsaugoti, nes jeigu ji bus tik tinginių laisvė, tai bus netikra“, – teigė L. Vydžiūnas.

„Mūsų tėveliai kovojo, kad ne tik sėdėtume ant sofos, bet puoselėtume laisvę savo širdyse ir veiksmuose“, – pridūrė jis.

Pensininkė Violeta Sidabrienė teigė, kad „kuo didesnis nerimas, tuo didesnė šventė“.

„Norisi pasidžiaugti, kaip mums pasisekė, kad esame laisvi. Dėl tos bendrystės, dėl grožio, dėl saulės virš Marijos žemės“, – BNS sakė ji.

Lietuvoje šiemet minimos 35-osios nepriklausomybės atkūrimo metinės. Apie atkuriamą Nepriklausomą Lietuvos valstybę 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas.

Lietuva tapo pirmąja valstybe, pasitraukusia iš Sovietų Sąjungos sudėties.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.