D. Trumpo pasiuntinys: JAV neprimes sudaryto susitarimo Ukrainai

• Europos lyderiai susirinko į skubų susitikimą Paryžiuje, svarstė gynybos išlaidų didinimo ir paramos Ukrainai planą;
• Saudo Arabijoje antradienį derybas pradės Rusijos ir JAV delegacijos. Ukrainos susitikime nebus. JAV teigia, kad tai dar ne derybos dėl Ukrainos.
• JK, Švedija paskelbė, kad yra pasirengusi siųsti karius į Ukrainą, Vokietijos pozicija išlieka atsargi;
• Labai greitai gali įvykti D. Trumpo ir V. Putino susitikimas;
• Rusija demonstruoja pasitikėjimą savo jėgomis ir teigia, kad Kremlius jokių nuolaidų derybose nedarys;
• Ukraina ragina Europą paskirti savo pasiuntinį taikos deryboms.

Baigiame pildyti pirmadienio naujienų juostą 

Kitų Europos lyderių komentarus po susitikimo ir naujausius įvykius pranešime antradienį ryte. 

Danijos premjerė: pirmiausia reikia stiprinti Ukrainos poziciją prieš derybas

Danijos premjerė Mette Frederiksen, Europos lyderių susitikime atstovavusi visam Baltijos ir Skandinavijos regionui, po susitikimo perspėja nesudaryti paliaubų, kurios nebūtų ilgalaikės ir tiesiog suteiktų Rusijai laiko persigrupuoti ir užpulti Ukrainą ar kitą Europos šalį.

„Deja, dabar Rusija kelia grėsmę visai Europai“, – sako ji ir priduria, kad nėra jokių ženklų, jog Rusija nori taikos.

Ji taip pat sako, kad be tiesioginio Ukrainos dalyvavimo derybose negalima susitarti ir dėl ilgalaikės taikos.

Danijos premjerė teigia, kad Europos lyderiai turėtų sutelkti dėmesį į tai, ką jie gali padaryti reaguodami į JAV derybas su Rusija: „Svarbiausia čia ir dabar yra tai, kad ukrainiečiai gautų daugiau to, ko jiems reikia, kad jie nepralaimėtų šio karo ir kad jų padėtis būtų kuo geresnė“.

Ji taip pat pakartoja raginimus didinti išlaidas gynybai ir karinę parengtį, tačiau nepateikia aiškaus atsakymo dėl žiniasklaidos spekuliacijų apie planus padidinti Danijos išlaidas iki 3% BVP.

M. Frederiksen, klausiama apie Danijos karių siuntimo į Ukrainą perspektyvą, to neatmeta, tačiau sako, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti „daug, labai daug dalykų“, įskaitant galimą JAV vaidmenį.

Pasak jos, vietoj to reikėtų sutelkti dėmesį į Ukrainos pozicijos stiprinimą prieš derybas.

V. Zelenskis: JAV nori įtikti V. Putinui

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį transliuotame interviu sakė, kad Jungtinės Valstijos stengiasi „įtikti“ Maskvai po to, kai prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva pasikeitė politika dėl karo Ukrainoje.

„JAV dabar sako (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui labai palankius dalykus (...), nes nori įtikti jam“, – teigė V. Zelenskis, anot transliuotojo ARD pateikto šeštadienį įrašyto interviu vertimo.

„Jie nori greitai susitikti ir greitai laimėti. Tačiau tai, ko jie nori – „tik paliaubų“ – nėra pergalė“, – teigė V. Zelenskis.

Kalbėdamas apie būsimo susitarimo kontūrus, V. Zelenskis teigė, kad „nepasirašysime bet ko, kad tik sulauktume aplodismentų“, ir pabrėžė, kad ant kortos pastatytas „mūsų valstybės likimas ateinančioms kartoms“.

Jis atmetė idėją atiduoti Ukrainos teritoriją, kurią užgrobė Rusija, sakydamas: „Mes ją visą atgausime“.

JK: nuo pakartotinio Ukrainos užpuolimo veiksmingi gali atgrasyti tik JAV

Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris sako, kad pasiekus taikos susitarimą Ukrainoje, jai išlaikyti būtinas JAV užnugaris, rašo BBC.

Jo teigimu, „JAV saugumo garantijos yra vienintelis būdas veiksmingai atgrasyti Rusiją nuo pakartotinio Ukrainos užpuolimo“.

K. Starmeris sako, kad kitą savaitę vyks į Vašingtoną susitikti su D. Trumpu ir aptarti, „ką laikome svarbiausiais ilgalaikės taikos elementais“.

Jis teigia, kad numatomas dar vienas Europos lyderių susitikimas, kai jis grįš iš JAV.

„Turime pripažinti, kad gyvename naujoje epochoje, o ne beviltiškai laikytis praeities patogumų. Atėjo laikas mums prisiimti atsakomybę už savo saugumą, už savo žemyną“, – sako jis ir priduria, kad aiškiai pasakė, jog Didžioji Britanija prisiims „lyderiaujančią atsakomybę“.

Kalbėdamas apie Ukrainą, jis sako, kad „esame labai ankstyvame proceso etape“, ir priduria, kad „Europa turi atlikti savo vaidmenį“.

JK premjeras pakartoja, kad yra pasirengęs apsvarstyti galimybę siųsti britų pajėgas kartu su kitomis šalimis, jei bus sudarytas ilgalaikis taikos susitarimas, jam užtikrinti.

D. Tuskas: svarbiausiais klausimais visų požiūris panašus

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po Europos lyderių susitikimo sako, kad, žvelgiant iš Lenkijos perspektyvos, visi dalyviai turėjo „panašų požiūrį“ į visus svarbiausius klausimus, rašo „Guardian“.

Jis teigia, kad privalomų sprendimų nėra, tačiau buvo svarbu suderinti visų sąjungininkų nuomones.

D. Tuskas pabrėžia, kad ES svarbu įtraukti visus NATO sąjungininkus, įskaitant Jungtinę Karalystę, kad būtų kalbama vienu balsu.

Anot Lenkijos premjero, D. Trumpo laikais Europos santykiai su JAV išgyvena „naują etapą“, lyderiams suprantant, kad atėjo laikas tapti savarankiškesniems ir radikaliai padidinti išlaidas gynybai. 

D. Tuskas taip pat pabrėžia, kad svarbu sušvelninti ES išlaidų taisykles, kad gynybos išlaidoms, viršijančioms 2% BVP, nebūtų taikoma perviršinio deficito procedūra.

Jis taip pat pakartojo, kad bet kokia taika Ukrainoje turi būti teisinga ir ilgalaikė, o Ukraina turi dalyvauti bet kokiose taikos derybose.

Pasak D. Tusko, lyderiai sutarė, jog svarbu, kad ES ir JAV glaudžiai bendradarbiautų dėl tolesnių veiksmų.

D. Tusko paklausus apie galimą Lenkijos karių dislokavimą Ukrainoje, jis sako, kad susitikimas nieko nepakeitė Lenkijos nuomonėje šiuo klausimu, tačiau pabrėžia Lenkijos paramos logistikos srityje ir platesnio masto humanitarinės paramos Ukrainai svarbą.

„Jei bus galima pasiūlyti saugumo garantijas dalyvaujant su JAV, su NATO, tada Lenkija bus aktyvi įvairiais būdais, bet aš nenumatau galimybės siųsti Lenkijos karių į Ukrainą“, – teigia jis.

D. Tuskas sako, kad „jei ES nesugeba apsiginti pati, kodėl ji turėtų teikti garantijas kitiems? Ypač todėl, kad tai vis tiek būtų tuščios garantijos“.

O. Scholzas: kalbos dėl pajėgų siuntimo į Ukrainą šiuo metu netinkamos

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad diskusijos dėl taikos palaikymo pajėgų siuntimo į Ukrainą vyksta „visiškai per anksti“ ir dabar jos „itin netinkamos“, kol vyksta karas.

Kalbėdamas Paryžiuje po skubiai surengtų derybų su kitais Europos lyderiais, O. Scholzas sakė, kad jį „šiek tiek erzina“ diskusijos „netinkamu laiku ir netinkama tema“, rašo BNS.

Europos lyderiai surengė derybas Prancūzijos sostinėje, kad suderintų koordinuotą atsaką į naujosios JAV Donaldo Trumpo administracijos politikos pokytį karo klausimu.

Europos lyderiai baiminasi, kad D. Trumpas planuoja taikos derybas su Rusija, kuriose nedalyvaus net Ukraina, jau nekalbant apie Europos Sąjungą (ES).

Tačiau mintis, kad ateityje, net ir po paliaubų, į Ukrainą bus siunčiami Europos kariai, jau kėlė nesutarimus.

„Diskusija vyksta be Ukrainos žinios, be taikos derybų, kurios nėra įvykusios, kurioms Ukraina nėra pasakiusi „taip“ ir kur ji nėra sėdusi prie derybų stalo, rezultatų“, – pridūrė jis.

„Atvirai ir sąžiningai kalbant, tai itin netinkama. Mes nežinome, koks bus rezultatas“, – teigė jis.

O. Scholzas, kurio šalyje sekmadienį vyks parlamento rinkimai, pabrėžė, kad „turime ir toliau remti Ukrainą, o ji turi ir gali mumis pasikliauti“.

Jis teigė, kad Ukraina „turi sugebėti toliau eiti keliu į Europos Sąjungą, turi sugebėti ginti demokratiją ir savo suverenitetą, turi sugebėti išlaikyti savo stiprią kariuomenę“.

D. Trumpo administracijai perspėjus NATO sąjungininkes Europoje dėti daugiau pastangų bendrai gynybai, O. Scholzas sakė, kad abi šalys visada turi veikti kartu kolektyvinio saugumo srityje.

„Neturi būti jokio padalijimo tarp Europos ir Jungtinių Valstijų saugumo ir atsakomybės, – teigė O. Scholzas. – NATO remiasi tuo, kad visada veikiame kartu ir dalijamės rizika, taip užtikrindami savo saugumą. Tai neturi būti kvestionuojama.“

D. Trumpo pasiuntinys: JAV neprimes sudaryto susitarimo Ukrainai

JAV pasiuntinys Keithas Kelloggas pirmadienį prieš vizitą į Kyjivą pareiškė, kad nereikalaus, jog Ukraina sutiktų su bet kokiu susitarimu dėl karo nutraukimo, dėl kurio susitars prezidentas Donaldas Trumpas, rašo BNS.

Trečiadienį K. Kelloggas atvyks į Ukrainą trijų dienų deryboms, kurių metu susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

D. Trumpo pasiuntinys tvirtino, kad galiausiai V. Zelenskis turės nuspręsti, ar Ukraina pritars bet kokiam susitarimui, kurį sudarys JAV prezidentas.

„Ukrainiečių priimtas sprendimas yra Ukrainos sprendimas“, – po derybų su JAV sąjungininkais NATO būstinėje Briuselyje žurnalistams sakė K. Kelloggas.

„Zelenskis yra išrinktas suverenios tautos lyderis, todėl šie sprendimai priklauso jam ir niekas jų neprimes išrinktam suverenios tautos lyderiui“, – sakė K. Kelloggas.

Jis tvirtino, kad jo užduotis – „padėti sudaryti“ susitarimą, kuris „užtikrintų tvirtas saugumo garantijas, kad Ukraina yra suvereni valstybė“.

K. Kelloggas pakartojo ankstesnes pastabas, kad europiečiai tiesiogiai nedalyvaus, tačiau primygtinai teigė, kad jie turės „indėlį“.

„Nemanau, kad yra pagrįsta ar įmanoma, kad visi susėstų prie stalo“, – sakė jis.

Po to, kai JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas atmetė Ukrainos tikslus prisijungti prie NATO arba susigrąžinti visą savo teritoriją, K. Kelloggas teigė, kad derybose „viskas lieka svarstytina“.

Jis neatmetė galimybės, kad derybose tarp Vašingtono ir Maskvos bus keliami platesni Europos ir pasaulio saugumo klausimai.

„Manau, kad į šias diskusijas įtraukiama daug nežinomųjų“, – sakė jis.

„Nenustebčiau, jei bus iškeltos pasaulinės problemos“, – pridūrė jis, užsimindamas apie galimas pastangas nutraukti Rusijos ryšius su Iranu, Šiaurės Korėja ir Kinija.

JAV pasiuntinys teigė, kad, jo nuomone, tiek Rusija, tiek Ukraina yra pasirengusios nutraukti karą, nes nė viena iš jų negali pasiekti lemiamos pergalės mūšio lauke.

Ukraina ragina Europą paskirti savo pasiuntinį taikos deryboms

Ukraina nori, kad Europa skubiai paskirtų atstovą galimoms taikos deryboms su JAV ir Rusija, sakė vienas iš svarbiausių prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjų.

„Tai turėtų būti greitai priimtas sprendimas, – agentūrai „Bloomberg“ sakė V. Zelenskio biuro vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva. – Tikiuosi, kad iš karto po Paryžiaus susitikimo. Turėtume veikti, o ne svarstyti.“

I. Žovkva, kuris Briuselyje dalyvauja su saugumu susijusiose konsultacijose, atsisakė siūlyti pavardes, tačiau nurodė, kad asmuo turėtų būti lyderio lygio, kad turėtų tokį patį statusą kaip V. Zelenskis, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Šiai minčiai pritarė ir V. Zelenskis, kuris per vaizdo konferenciją iš Jungtinių Arabų Emyratų žurnalistams Kyjive sakė: „Turi būti Europos atstovas“.

JT Rusijos ambasadorius liejo įtūžį ant JK ir ES

Rusijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų (JT) Vasilijus Nebenzia liejo įtūžį ant Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos ir pareiškė, esą jų atstovai negali dalyvauti derybose dėl taikos.

Rusijos ambasadorius prie JT šiuo metu kalba Niujorke vykstančiame Saugumo tarybos posėdyje ir sako, kad ES ir Jungtinė Karalystė esą „visiškai nesilaiko duoto žodžio“.

„Nei JK, nei ES apskritai negali būti jokio būsimo susitarimo dėl Ukrainos krizės (taip Rusija vadina savo sukeltą karą Ukrainoje – VŽ) sprendimo šalimi. Juos apakino primityvi rusofobija, jų maniakiškas noras sukelti mūsų šaliai pralaimėjimą mūšio lauke, pasinaudojant likusiais gyvais ukrainiečiais“, – pareiškė V. Nebenzia.  

Vašingtonas: susitikimas su rusais Rijade – ne derybos dėl Ukrainos

Antradienį įvyksiantys JAV ir Rusijos pareigūnų susitikimai Saudo Arabijoje neturėtų būti laikomi derybomis dėl Ukrainos, pareiškė JAV valstybės departamento atstovė Tammy Bruce.

„Nemanau, kad žmonės turėtų tai vertinti kaip kažką, kas susiję su detalėmis ar judėjimu į priekį kažkokiose derybose“, – pirmadienį sakė T. Bruce. Ją cituoja naujienų agentūra BNS. 

Jos teigimu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavedė pareigūnams „efektyviai tęsti“ trečiadienį vykusį jo pokalbį su karo nusikaltimais kaltinamu Rusijos autoritariniu lyderiu V. Putinu.

Kaip anksčiau pranešta, antradienį Rijade su rusais susitiks JAV valstybės sekretorius Marco Rubio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas ir specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas.

Rusijos pusei atstovaus užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas.

Kremliaus atstovas sakė, kad susitikimas skirtas aptarti dvišalių ryšių atkūrimui ir sudaryti sąlygas galimoms paliauboms Ukrainoje, taip pat V. Putino ir D. Trumpo susitikimui.

Saudo Arabijos vyriausybei artimas šaltinis savo ruožtu sakė, kad antradienį karalystė priims aukšto rango JAV ir Rusijos pareigūnus į parengiamąjį susitikimą prieš D. Trumpo ir V. Putino derybas dėl Ukrainos.

D. Trumpas sekmadienį žurnalistams sakė, kad V. Zelenskis „bus įsitraukęs“ į procesą, bet nedetalizavo, ką tai reiškia.

Ukrainos delegacija šiuo metu yra Saudo Arabijoje, kad pasiruoštų V. Zelenskio vizitui, sakė vienas Ukrainos pareigūnas.

Kaip pranešama, Ukrainos lyderis su žmona karalystėje viešės trečiadienį, nors pabrėžiama, kad toks vizitas planuotas jau seniai.

Europos lyderiai susirinko į svarbų susitikimą 

Europos lyderiai atvyko į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono rezidenciją. 

Susitikime dalyvauja Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Danijos, taip pat atvyko Europos Sąjungos vadovai ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. Baltijos šalims šiame susitikime atstovauja Danijos premjerė Mette Frederiksen. 

Pasak Prancūzijos prezidentūros, prieš pat aukščiausiojo lygio susitikimą telefonu E. Macronas kalbėjosi su D. Trumpu. 

R. Trzaskowskis: D. Trumpui gresia parodyti silpnumą 

Lenkijos valdančiosios partijos „Piliečių platforma“ kandidatas į prezidentus Rafalas Trzaskowskis, perspėjo, kad JAV prezidento D. Trumpo pastangos užbaigti karą be Kyjivo ir Europos lyderių, sukeliant susiskaldymą transatlantiniuose santykiuose ir remiant V. Putiną, būtų „silpnumo ženklas“.

R. Trzaskowskis, kuris pirmauja apklausose dėl prezidento posto gegužę vyksiančiuose rinkimuose, palygino JAV ir Rusijos derybas dėl Ukrainos su buvusio prezidento Joe Bideno chaotišku pasitraukimu iš Afganistano, kurį D. Trumpas pasmerkė kaip silpnumo ženklą. Sandorio su V. Putinu sudarymas parodytų tą patį silpnumą, kurį pasmerkė pats JAV prezidentas, sakė jis.

„Jei viskas bus daroma pagal Kremliaus norus, neduok Dieve, tai bus interpretuojama kaip Jungtinių Amerikos Valstijų silpnumas – visi mūsų priešai tuo tik džiaugsis“, – šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje duodamas interviu televizijai ‚Bloomberg‘ sakė Varšuvos meras R. Trzaskowskis.

Kandidatas į aukščiausią Lenkijos postą sakė, kad narystė NATO yra būtina Ukrainos saugumui užtikrinti. Priešingu  atveju „V. Putinas tiesiog lauks, persikraus ir vėl užpuls“, – sakė jis.

Vis dėlto R. Trzaskowskis palaikė D. Trumpo reikalavimą, kad NATO sąjungininkės gynybai išleistų 5% BVP, o šio kriterijaus neatitinka nė viena Aljanso narė, įskaitant JAV. Tačiau Lenkija, šiemet numačiusi 4,7% BVP dydžio išlaidas, yra arčiausiai.  

Ispanija: dar per anksti diskutuoti apie karių siuntimą į Ukrainą taikai palaikyti

Ispanija pirmadienį pareiškė, kad dar per anksti diskutuoti apie savo karių siuntimą į karo draskomą Ukrainą kaip galimų taikos palaikymo pajėgų.

„Šiuo metu kalbėti apie karių dislokavimą Ukrainoje yra per anksti. Šiuo metu taikos nėra, ir reikia stengtis ją kuo greičiau pasiekti“, – sakė užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas  bendroje spaudos konferencijoje su vizito atvykusiu Brazilijos kolega Mauro Vieira.

„Kai turėsime taiką, turėsime pažiūrėti, kokių sąlygų ta taika reikalauja. Ir kai tik kalbama apie bet kokį pajėgų dislokavimą, turime apsvarstyti, kokia tai misija, kas ją gali atlikti, po kokia vėliava, su kokiais įgaliojimais“, – pridūrė jis.

U. von der Leyen: Europos saugumas atsidūrė „lūžio taške“

Atnaujinta 16:18 

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį atvykusi į Paryžių, kur rengiamas Europos lyderių susitikimas, sakė, kad žemyno saugumas atsidūrė „lūžio taške“.

Paryžiuje susitikimas rengiamas aptarti Vašingtono politikos pokyčius karo Ukrainoje klausimu.

„Europos saugumas – lūžio taške. Taip, tai susiję su Ukraina, bet taip pat ir su mumis. Mums reikia skubių sprendimų. Mums reikia sustiprinti gynybą. Ir abiejų dalykų mums reikia dabar“, – socialiniame tinkle „X“ rašė EK pirmininkė. 

Taip pat susitikime dalyvausiantis Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa sakė, jog iniciatyva yra „proceso, kuris tęsis su visų Europos taikai ir saugumui įsipareigojusių partneriu įsitraukimu, pradžia“.

„Europos Sąjunga ir jos šalys narės atliks pagrindinę rolę šiame procese“, – teigė jis „X“.

K. Starmeris kitą savaitę susitiks su D. Trumpu

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris kitą savaitę vyks į Vašingtoną susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir aptarti „įvairių klausimų“, pirmadienį patvirtino vyriausybės atstovas spaudai.

„Bus daug įvairių klausimų, kuriais dirbsime su naująja JAV administracija“, – sakė atstovas spaudai ir pridūrė, kad K. Starmeris nekantriai laukia pirmųjų derybų nuo tada, kai D. Trumpas pradėjo antrąją kadenciją Baltuosiuose rūmuose. 

Ukraina siunčia perspėjimą

Atnaujinta 15:11 

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pirmadienį sakė, kad jo šalis nebuvo informuota apie būsimas Rusijos ir JAV derybas, ir pareiškė, kad Kyjivas nepripažins be jo sudarytų susitarimų.

V. Zelenskio teigimu, Kyjivas nieko nežinojo apie šią savaitę rengiamas derybas. Jo komentarą citavo naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.

Ukraina negali pripažinti „jokių susitarimų apie mus be mūsų“ ir jų nepripažins, pabrėžė V. Zelenskis. Jį cituoja naujienų agentūra BNS. 

V. Zelenskis taip pat perspėjo, kad Ukraina nori, jog saugumo garantijos jo šaliai būtų apčiuopiamos, o ne tik „popieriuje“. 

„Mes norime saugumo garantijų ne popieriuje, o ant žemės, vandenyje, danguje, priešlėktuvinės gynybos, lėktuvų, laivų“, – trečiadienį spaudos konferencijoje lankydamasis Abu Dabyje sakė Ukrainos lyderis. 

V. Zelenskis paragino Europą susivienyti ir sukurti vieningą kariuomenę bei užsienio politiką, įspėdamas, kad garantuotos JAV paramos žemynui dienos baigėsi. 

Pirmadienį V. Zelenskis išsakė mintį, kad Ukrainoje vis dėlto būtų galima sukurti į NATO panašias saugumo garantijas.

„Jei neturime NATO, tuomet, kaip sakiau, vaizdžiai tariant, NATO turėtų būti sukurta Ukrainoje“, – sakė jis, ragindamas į savo šalį dislokuoti „milijoninę“ Europos kariuomenę.  

D. Šakalienė: Europos lyderių pozicija dėl gynybos finansavimo visiškai pasikeitė

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad Europos lyderių pozicija dėl gynybos finansavimo visiškai pasikeitė, žemyno šalys ketina ženkliai didinti išlaidas krašto apsaugai.

„Pozicija dėl gynybos finansavimo visiškai pasikeitė, jeigu mes matėme, kad dalis šalių, kuo arčiau Rusijos sienos, tuo labiau suvokia, kad gynybos finansavimas turi būti didinamas, tai dabar kambaryje niekas nebeminėjo tokio skaičiaus kaip 2%“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministrė.

Taip ji kalbėjo grįžusi iš savaitgalį vykusios Miuncheno saugumo konferencijos Vokietijoje.

Pasak jos, NATO generalinis sekretorius M. Rutte  perdavė Europos valstybėms, kad nereikėtų kalbėti ir apie gynybai skiriamus 3% bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Tai bus ženkliai didesnis skaičius nei 3%, niekas neprieštaravo, kitas dalykas, kai turės būti daroma tuoj pat, nedelsiant, labai greitai“, – kalbėjo D. Šakalienė. Ją cituoja BNS naujienų agentūra.  

Plačiau ministrės komentarą kviečiame skaityti čia. 

S. Lavrovas: Rusija nuolaidų derybose nedarys 

Prieš antradienį Rijade prasidėsiančiose Rusijos ir JAV pareigūnų derybas D. Trumpo administracija teigė, kad tiek Maskva, tiek Kyjivas esą turės padaryti skausmingų kompromisų ir nuolaidų, kad taika būtų pasiekta derybų keliu.

Tačiau atsakydamas į CNN klausimą, ar Rusija pasirengusi eiti į kompromisus, S. Lavrovas ilgame, istorinių netiesų kupiname atsakyme užsiminė, kad Maskva derybose nusileisti neketina ir ketina laikytis „griežtos pozicijos“. 

Pirmadienį Maskvoje surengtoje spaudos konferencijoje S. Lavrovas sakė, kad teritorijos, „kurios dabar vadinasi Ukraina“, buvo „šimtmečius vystomos Rusijos žmonių“. Jo komentarai pakartojo karo nusikaltėlio V. Putino išgalvotus teiginius, išdėstytus ilgame 2021 m. jo paskelbtame esė, kuriame melagingai teigiama, kad rusai ir ukrainiečiai esą yra „viena tauta - viena visuma“.

S. Lavrovas kartojo nelogiškas ir niekuo nepagrįstas tezes, kuriomis Kremlius teisino savo neišprovokuotą invaziją į Ukrainą nuo pat plataus masto karo pradėto 2022 m. 

„Jie sako, kad būtina daryti teritorines nuolaidas. Dėl ko? Tam, kad ten būtų naikinami rusai, kaip dabar naikinami Kursko srityje? Ir kituose Rusijos Federacijos regionuose“. 

Rusijos pozicija nestebina, turint omenyje, kad JAV derėdamasi dėl Ukrainos ateities kol kas iš Rusijos nereikalauja nieko ir jau pareiškė, kad Ukrainai susigrąžinti Rusijos okupuotas teritorijas esą „nerealu“. 

Kremlius: prieš derybas Saudo Arabijoje paleistas Maskvoje sulaikytas JAV pilietis

Rusija pirmadienį paskelbė, kad JAV pilietis, kuris buvo sulaikytas oro uoste Maskvoje esą dėl atsivežtų guminukų su kanapėmis, buvo paleistas prieš antradienį Saudo Arabijoje įvyksiančias derybas dėl JAV ir Rusijos santykių gerinimo.

Paklaustas apie pranešimus, kad penktadienį sulaikytas JAV pilietis Kalobas Wayne'as Byersas dabar buvo paleistas, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atsakė: „Kadangi antradienį bus aptartas santykių atkūrimas, šiuos įvykius galima vertinti turint galvoje tą kontekstą.“. Vyras į Maskvą atskrido iš Stambulo, skelbė valstybinė agentūra TASS, cituodama Rusijos muitinę.

Apie sulaikyto piliečio paleidimą praneša BNS.

D. Trumpo pasiuntinys Ukrainai susitiks su Lenkijos prezidentu

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas antradienį lankysis Lenkijoje ir susitiks su prezidentu Andrzejumi Duda, pranešė Varšuva.

D. Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai K. Kelloggas yra sakęs, kad Europa tiesiogiai nedalyvaus derybose dėl Ukrainos.

„Generolas Keithas Kelloggas rytoj bus Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos svečias prezidentūroje“, – pirmadienį radijui RMF FM teigė A. Dudos padėjėjas Wojciechas Kolarskis.

„Derybomis buvo suinteresuota Amerikos pusė“, – pridūrė W. Kolarskis.

A. Duda, ankstesnės Lenkijos konservatyvios valdžios sąjungininkas, užmezgė glaudžius ryšius su D. Trumpu, bet kartu smerkė Rusiją dėl karo Ukrainoje.

Paklaustas apie A. Dudos poziciją derybose su K. Kelloggu, W. Kolarskis sakė, kad ji bus paremta principu, kad „Rusija negali laimėti šio karo“.

„Sudarius taiką, rusai negali būti įsitikinę, kad verta pulti be priežasties ir pradėti brutalią agresiją prieš nepriklausomą valstybę“, – teigė jis.

Analitikas: skubėjimas naudingas Rusijai

D. Trumpo administracijos noras greitai užbaigti trejus metus trunkantį Rusijos karą Ukrainoje suteiks karo nusikaltimais kaltinamam Rusijos autoritariniam lyderiui V. Putinui „daugybę galimybių“ gauti, tai, ko jis nori.

Nigelas Gouldas-Daviesas, Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Rusijos ir Eurazijos klausimais, CNN sakė, kad D. Trumpo administracija parodė, jog „trokšta pasiekti susitarimą“, o tai yra puiki galimybė Rusijai.

„Vienas iš susirūpinimą keliančių dalykų yra tai, kad Jungtinės Valstijos signalizuoja apie pernelyg didelį skubėjimą. Jeigu jūs deratės ir rodote, kad jūs esate tas, kuris nori kuo greičiau tai padaryti, jus automatiškai esate silpnesnėje padėtyje. V. Putinas gali tuo pasinaudoti“, – CNN sakė N. G. Daviesas, buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Baltarusijoje.

Pirmadienį Paryžiuje susirinkus Europos vadovams aptarti savo atsako į JAV ir Rusijos derybas, ekspertas teigia, kad yra rizika, jog Europa turės įgyvendinti taikos susitarimą, dėl kurio derybose jos vadovai turės mažai įtakos.

„Su Rusija derasi tik amerikiečiai. Tačiau Vašingtonas tuo pačiu sako, kad tik Europa turės vykdyti, garantuoti ir mokėti už bet kokį susitarimą, kurį amerikiečiai sudarys per jų galvas“, – sakė analitikas.

Rusų ir amerikiečių derybos – be Ukrainos 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankysis Saudo Arabijoje, kitą dieną po planuojamo Rusijos ir JAV pareigūnų susitikimo, pranešė ukrainiečių lyderio atstovas spaudai.

Prezidento atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas sakė, kad V. Zelenskis su žmona apsilankys Saudo Arabijoje ir tai bus seniai suplanuoto oficialaus vizito dalis.

V. Zelenskis apie tokią kelionę pranešė praėjusią savaitę, bet nenurodė, kada išvyks. Jis taip pat sakė, kad neplanuoja susitikti su Rusijos ar JAV pareigūnais. 

Politologai apie situaciją Europoje 

Lietuvos politologai analizuoja situaciją, kurioje atsidūrė Europa.

Politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala, teigia, kad Europa šiuo metu turi kelis pasirinkimus, kuriuos gali padaryti. Vienas jų –  karių dislokavimas Ukrainoje.

„Niekas nesvarsto jų fronto linijoje, nes a) nėra paliaubų; b) nėra tiek karių, kiek reikėtų tokiam ilgam ruožui; c) didžiulė rizika. Bet riboto skaičiaus pajėgos tolėliau nuo fronto būtų svarbus signalas ir svertas tiek Ukrainai, tiek Europai – ir kalbantis su D. Trumpu, ir siunčiant signalą Kremliui. Tai turėtų ir emocinį efektą: JAV būtų sunkiau sakyti, jog „europiečiai sės prie derybų stalo tik tada, kai turės ką pasiūlyti“. Ukrainoje, tikėtina, jie būtų sutikti su gėlėmis. Lyderystės teks imtis Prancūzijai su Jungtine Karalyste – tai jau vyksta; Lenkija visais būdais vengia, tačiau likti nuošalyje bus sunku; Vokietijos vaidmuo veikiausiai liks minimalus, jei apskritai koks nors. Su mažesnių valstybių pagalba teoriškai galėtume kalbėti apie tarptautinį 5-10 šalių kontingentą. Trumpuoju laikotarpiu dėl to didėtų kraštutinių (ir dešinės, ir kairės) partijų dar didesnio augimo rizika („mes už taiką“); ilgainiui to potencialas silptų, jei operacija būtų vykdoma sėkmingai“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašo L. Kojala.

Politologas taip pat priminė, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Miunchene sakė, gynybos išlaidos neturėtų būti įtraukiamos į biudžeto deficito perviršio skaičiavimą. 

„Tačiau tokiam sprendimui dar reikės valstybių pritarimo. Jis aktualus, tik nėra revoliucinis – viso labo absoliutus minimumas. Teks judėti toliau – sklinda kalbos, jog jau netrukus gali atsirasti bankinės struktūros, kurios leistų į investavimą įtraukti privatų sektorių (iš pokalbių koridoriuose akivaizdu, jog Vokietijos verslams mesti lėšas į gynybos sektorių vis dar yra didžiulė „reputacinė rizika“). Sunku matyti kelią į priekį be bendros skolos gynybos reikmėms, kurią palaiko Prancūzija, bet ideologiškai atmeta Vokietija. Kai kurie optimistai teigia, jog Krikdemų lyderis Friederichas Merzas po rinkimų bus lankstesnis, bet jo aplinkos žmonės man ir patyliukais neleido susidaryti įspūdžio, kad tai jau nuspręsta. Be to, prancūzai norės preferenciją skirti Europos gynybos pramonei“, – priduria politologas.

Dovilė Jakniūnaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė, teigia, kad Europai nereikia lyderio ir nebus tokio dalyko kaip „Europa pagaliau apsisprendė“.

„Viena iš didžiausių iliuzijų šiuo metu rašomų JAV-ES santykių ir Rusijos karo Ukrainoje kontekste yra tikėjimas, kad mus, Europą ir Lietuvą, išgelbės kažkoks mistinis lyderis ar valstybė, rodanti lyderystę. Visa Europos istorija rodo, kad dominuojančio žmogaus/valstybės atsiradimas Europoje arba atneša daug bėdų, įtampų ir nelaimių, arba/ir ilgai netrunka. Kaip realiai kartojantys šią mantrą įsivaizduoja, ta lyderystė turi atsirasti? Atsiranda kažkas, kas taip gerai moka trankyti kumščiu į stalą kaip D. Trumpas? Ar kažkas turi išrinkti/paskirti? Pamenat, kaip E. Macronas skambino V. Putinui pirmais karo mėnesiais? Lietuviškas „Facebook“ plaukus rovėsi. O ten gi buvo lyderystė, tik ne tokia ir ne taip, kaip mums atrodė“, – rašo D. Jakniūnaitė.

„Šita idėja, kad Europa gali greitai susitarti, „Europa turi apsispręsti“, kaip mėgsta ir mūsų politikai/-ės kartoti, yra ydinga ir klaidinanti, nes ji remiasi utopine idėja, kurios niekada nebuvo ir nereikia, kad būtų. Visi integraciniai, naudą nešantys procesai Europos Sąjungoje radosi po ilgų derybų, kaip institucinių inkrementinių (mažų, bet nuoseklių) sprendimų ir pokyčių rezultatas. O saugumo politikoje – tik tada, kai kitos išeities nebebuvo. Dabar situacija daugeliui Europos politikų ir žmonių tokia neatrodo. O gal tiksliau – kitiems atrodo, kad grėsmės kitos ir nerimaujama dėl visai kitų dalykų (Kinijos, migrantų, muitų karų, gerovės, beprasmybės ir t. t.).  Nes Europa yra įvairi, pasidalinusi, susitarimai vyksta lėtai, pokyčiai ateina dar lėčiau. Būtent prie tokios ir prisijungta. Ir verta vėl ir vėl priminti, kad Lietuva kaip tik buvo viena aistringiausių bendros saugumo ir užsienio politikos gilinimo ir tvirtinimo priešininkių“, – teigia politologė.

„Bet dabar norisi „naujo vado“, kuris iš kažkur atsirastų ir išgelbėtų. Ir dar taip, kaip mums norisi. Kai kurie dalykai nesikeičia nei vidaus, nei užsienio politikoje.

Nesakau, kad nereikia nieko daryti ir tik desperatiškai dūsauti. Aš labai norėčiau gyventi gerovės valstybės su visiems teisingais politikais ir saugioje Europoje be Rusijos pašonėje. Bet visgi svarbu mums, stebintiems, susidėlioti lūkesčius bent jau kažkokios apčiuopiamesnės realybės kontekste. „Europos lyderis“ tikrai nėra tai, kas bus tvaru ar kas mus išgelbės“, – savo mintis užbaigia politologė.

Rusai viešina delegacijos sudėtį

Atnaujinta 13:01 

Rusijos propaganda patvirtino, kad į Saudo Arabiją deryboms su amerikiečiais vyksta šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas.

Abu pareigūnai susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, taip pat JAV patarėju nacionalinio saugumo klausimais Mike'u Waltzu ir specialiuoju pasiuntiniu Vidurio Rytams Steve'u Witkoffu.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Ria Novosti“ cituoja Kremliaus atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą, kuris sakė, kad derybomis bus esą bus siekiama „atkurti JAV ir Rusijos santykius ir pasirengti galimoms deryboms dėl Ukrainos“. 

S. Lavrovas nepraleido progos į ir taip liepsnojančią informacinę erdvę dėl Europos dalyvavimo taikos derybose Ukrainoje įmesti dar vieną malką.

Pirmadienį jis pareiškė nematąs priežasčių, kodėl Europa turėtų dalyvauti derybose dėl paliaubų Ukrainoje, ir apkaltino senąjį žemyną norint tęsti karą.

„Nežinau, ką jie veiktų prie derybų stalo (...) jei jie ketina sėsti prie derybų stalo, siekdami tęsti karą, tai kam juos ten kviesti?“ – spaudos konferencijoje Maskvoje kalbėjo S. Lavrovas. Jį cituoja BNS naujienų agentūra. 

K. Budrys: laikotarpis, kai Europa gali remtis JAV karinėmis garantijomis, baigėsi

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad laikotarpis, per kurį Europa galėjo savo saugumą grįsti tik Jungtinių Valstijų karių buvimu žemyne, baigėsi, tačiau jis pabrėžė, kad tai nereiškia, jog JAV ir Europos santykiai pradėjo aižėti.

„Tai, kad Europa gali remtis Amerikos buvimu ir karinėmis garantijomis, tai tas laikotarpis baigėsi. Kaip mes iš jo išeisime, ne tai kad jis pasibaigė, paskelbėme datą ir nuo šiol Amerika neremia, taip nevyksta, yra tam tikras planavimas, stadijos, per kiek laiko mes ką galime padaryti, per kiek laiko amerikiečiai galės perorientuoti pajėgas“, – M-1 informacijos tarnybai pirmadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Taip jis kalbėjo grįžęs iš savaitgalį vykusios Miuncheno saugumo konferencijos Vokietijoje.  

Plačiau skaitykite čia. 

Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat teigė, jog tikisi, kad pirmadienį Paryžiuje vysiančiame Europos lyderių susitikime bus priimti konkretūs sprendimai.

„Labai tikiuosi, kad išeis su sprendimais lyderiai, o ne vien tik pasidalins, ką jie aptarė ir kokie vieningi mes esame“, – M-1 informacijos tarnybai pirmadienį sakė ministras.

„Turi būti dedami sprendimai ant stalo, ką nusprendėte“, – teigė jis.

K. Budrys patvirtino, kad Baltijos ir kitoms Šiaurės šalims susitikime atstovaus Danija.

„Mūsų pozicija buvo, kad Šiaurės ir Baltijos šalys turi būti atstovaujamos, nes jos yra, bendrai paėmus, antros po Jungtinių Valstijų saugumo ir gynybos paramos tiekėjos Ukrainai“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Anot ministro, šiemet Šiaurės ir Baltijos šalių grupei (NB8) pirmininkauja Danija, ji kitą pusmetį pirmininkaus ir Europos Sąjungos Tarybai, dėl to nuspręsta, kad Kopenhaga geriausiai atstovaus NB8 interesus.

„Visiškai natūralu, kad Danijos premjerė bus prie stalo ir mūsų interesą tinkamai atstovaus. (...) Danijos vaidmuo ir Šiaurės Europoje, ir bendrai Europoje yra tikrai didelis“, – kalbėjo jis.

NB8 šalių grupei priklauso Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija, Suomija, Švedija.

Vengrija kaltina Europos lyderius norint užkirsti kelią taikai Ukrainoje

Vengrijos užsienio reikalų ministras pirmadienį pareiškė, esą Europos lyderiai, Paryžiuje susitinkantys aptarti Vašingtono politikos pokyčio dėl karo Ukrainoje, nori užkirsti kelią taikai, rašo BNS.

„Šiandien Paryžiuje renkasi karą palaikantys, prieš (JAV prezidentą Donaldą) Trumpą nusiteikę, nepatenkinti Europos lyderiai, kad užkirstų kelią taikos susitarimui Ukrainoje“, – sakė Peteris Szijjarto spaudos konferencijoje, kuri buvo tiesiogiai transliuojama jo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“.

Vokietijos pozicija atsargi

Atnaujinta 15:33 

Pirmadienio rytą Vokietijos vyriausybės atstovė žurnalistams sakė, kad dar per anksti kalbėti apie jos karių siuntimą į Ukrainą tarnauti kokiose nors galimose taikos palaikymo pajėgose.

„Ne kartą deklaravome, kad, visų pirma, turime palaukti ir pažiūrėti, ar, tikėkimės, atsiras taika Ukrainai ir kaip (ji atsiras)", – trumpoje spaudos konferencijoje Berlyne sakė vyriausybės atstovo pavaduotoja Christiane Hoffmann. 

Vėliau AFP, remdamiesi šaltinių suteikta informacija, paskelbė, kad Vokietija nepritaria karių siuntimui į Ukrainą galimai būsimai Europos taikos palaikymo misijai, jei ji vyks „be pilno JAV įsitraukimo“. 

„Mes nedalyvausime scenarijuose, kuriuose Europos ir Amerikos saugumo (politika) skiriasi, pavyzdžiui, jei Europos kariai bus dislokuoti be pilno JAV įsitraukimo“, – sakė šaltinis.

Anksčiau apie galimą karių siuntimą užsiminė Jungtinė Karalystė ir Švedija. 

M. Rubio: šis susitikimas parodys, ar derybos tikrai įvyks

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigė, kad susitikimas su rusais Saudo Arabijoje parodys, ar jie nusiteikę rimtai dėl paliaubų paskelbimo. 

„Artimiausios kelios savaitės ir dienos lems, ar tai rimta, ar ne. Galiausiai vienas telefono skambutis taikos nesukuria. Vienas telefono skambutis neišsprendžia tokio sudėtingo karo kaip šis“, – sekmadienį CBS laidoje „Face the Nation“ sakė M. Rubio, turėdamas omenyje tarp D. Trumpo ir V. Putino vykusį telefono pokalbį. 

M. Rubio taip pat prieštaravo D. Trumpo pasiuntinio Ukrainoje Keitho Kelloggo komentarams, kuris šeštadienį sakė, kad, nors Kyjivas dalyvaus taikos derybose, Europos šalys ne.

„Jei tai bus tikros derybos – o mes dar nesame ten nuvykę, – bet jei tai įvyktų, Ukraina turės dalyvauti, nes būtent ji buvo užpulta, o europiečiai turės dalyvauti, nes jie taip pat taiko sankcijas V. Putinui ir Rusijai“, – sakė M. Rubio.

Apie ką kalbės Europos lyderiai

Paryžiuje Europos vadovai daugiausia dėmesio skirs galimam Europos karių dislokavimui Ukrainoje, kurie galėtų būti už būsimos paliaubų fronto linijos, o ne ties ja, FT teigė su situaciją susipažinę trys aukšto rango Europos pareigūnai. Vienas iš jų teigė, kad iki susitikimo gali atsirasti alternatyvių pasiūlymų. Anot pranešimų, Vokietija kol kas ypač atsargiai vertino taikos palaikymo pajėgų idėją.

Neaišku, koks vaidmuo tektų JAV, galimai užtikrinant bet kokių NATO pajėgų Ukrainoje saugumą. D. Trumpo komanda atmetė galimybę dislokuoti ten amerikiečių karius, tačiau Europos pareigūnai teigia, kad Amerika neatmetė galimybės teikti išorės paramą bet kokiam NATO sąjungininkų dislokavimui.

Pasak pareigūnų, daugelis Europos vyriausybių taip pat nerimauja dėl atsakymo į šią savaitę JAV pateiktą prašymą pateikti konkrečią informaciją apie ginkluotę, pinigus ir taikos palaikymo pajėgas, kurias Europa galėtų išsiųsti į Ukrainą po paliaubų sudarymo.

Skubiai sušauktas neoficialus Europos lyderių aukščiausiojo lygio susitikimas turėtų prasidėti 16 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku. 

Suomijos prezidentas: noriu ne Jaltos, o Helsinkio momento

Europa gyvena lemtingu momentu, kuris nulems žemyno ateitį, perspėjo Aleksandras Stubbas, Suomijos prezidentas.

„Tai – Jaltos konferencijos arba Helsinkio pasitarimo momentas. Jalta buvo to metu galių pasidalijimas: Rooseveltas, Churchillis ir Stalinas sukūrė Europos saugumo struktūrą, pagrįstą įtakos sferomis“, – „Financial Times“ sakė A. Stubbas.

1945 m. vykusi Jaltos konferencija, pavadinta pagal jos vietą tuometinėje Sovietų Krymo teritorijoje, leido JAV, SSRS ir Jungtinei Karalystei perbraižyti Europos žemėlapį – Vokietija buvo padalinta, o Maskva įtvirtino įtaką regionuose, kurie vėliau tapo Varšuvos pakto šalimis. Tai įtvirtino Šaltąjį karą, kurio metu SSRS ne kartą pažeidė šių šalių, įskaitant Lietuvos, Latvijos bei Estijos, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą.

Kita alternatyva, Suomijos prezidento žodžiais, Helsinkio momentas. Tai 1973–1975 m. vykę Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimai, kurių metu apibrėžta, kaip valstybės turėtų elgtis viena kitos atžvilgiu. Tai vėliau tapo trimis pagrindiniais valstybingumo principais: nepriklausomybe, suverenitetu ir teritoriniu vientisumu. Tai prisidėjo prie Šaltojo karo įtampos mažinimo.

„Aš noriu, kad tai būtų ne 80 metų senumo Jaltos momentas, o 50 metų senumo Helsinkio momentas, – sakė A. Stubbas. – Dabar mes esame kažkur per vidurį. Kai kurie vykstantys procesai primena Jaltą. Bet tikiuosi, kad galutinis rezultatas bus Helsinkis.“

JAV žiniasklaida: susitikimas tarp rusų ir amerikiečių įvyks jau rytoj

JAV žiniasklaida skelbia, kad Saudo Arabijoje jau rytoj įvyks aukšto rango JAV ir Rusijos pareigūnų susitikimas, kuriame bus aptariamas galimas susitarimas dėl karo Ukrainoje užbaigimo ir bus pasirengta D. Trumpo ir V. Putino aukščiausiojo lygio susitikimui, pranešė du su derybų eiga susipažinę šaltiniai, kuriuos cituoja „Axios“. 

JAV delegaciją sudarys valstybės sekretorius Marco Rubio, Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas ir Vidurio Rytų pasiuntinys Steve'as Witkoffas.

Iš karto nebuvo aišku, kas bus Rusijos delegacijoje. Vienas šaltinis teigė, kad greičiausiai dalyvaus šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. 

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis šeštadienį Miunchene sakė, kad Ukraina nėra gavusi kvietimo į susitikimą.

„Keista rengti tokio formato susitikimą, kol dar nesame konsultavęsi su savo strateginiais partneriais. Kiek pamenu, Rusija nėra strateginė partnerė“, – teigė Ukrainos prezidentas. 

Švedija neatmeta galimybės siųsti karius į Ukrainą

Švedija pirmadienį pranešė, kad neatmeta galimybės prireikus siųsti taikos palaikymo pajėgas į Ukrainą.

„Dabar pirmiausia turime derėtis dėl sąžiningos ir tvarios taikos, kurioje būtų gerbiama tarptautinė teisė (...). Kai tokią taiką sudarysime, ją reikės palaikyti, ir dėl to mūsų vyriausybė neatmeta jokio varianto“, – visuomeniniam radijui sakė Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard. Ją cituoja BNS naujienų agentūra. 

EVT pirmininkas: reikia naujos saugumo architektūros 

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa pabrėžia, kad Europai būtina dalyvauti derybose su Rusija dėl karo Ukrainoje baigties, nes tik taip įmanoma susitarti dėl ateities Europos saugumo architektūros.

„Jei D. Trumpas iš tiesų nori, kad europiečiai prisiimtų didesnę atsakomybę už savo saugumą, tuomet, žinoma, europiečiai turi būti pagrindiniai veikėjai kuriant naują saugumo architektūrą. Kalbama ne tik apie Ukrainą.  Derybose dėl naujos saugumo architektūros reikia atsižvelgti į tai, kad Rusija kelia grėsmę visame pasaulyje, o ne tik Ukrainai“, – laikraščiui „Financial Times“ sakė EVT pirmininkas. 

Šeštadienį D. Trumpo pasiuntinys Ukrainoje Keithas Kelloggas pareiškė, kad Europos šalys derybose „neturės vietos prie stalo“, tačiau į jų nuomonę gali būti atsižvelgta.

„Derybos vyksta tarp kariaujančių šalių. Žinoma, būtina derėtis tarp Ukrainos ir Rusijos. Tačiau šis karas Ukrainoje susijęs ne tik su Kyjivu. Jis susijęs su Europos saugumu.“

Ruošiamas planas 

Europos lyderiai ruošia naują išlaidų gynybai ir paramos Ukrainai planą, praneša „Bloomberg“, remdamasis savo šaltiniais. Tiesa, pasak su planais supažindintų pareigūnų, išlaidų planai nebus paskelbti iki vasario 23 d. vyksiančių parlamento rinkimų Vokietijoje.

Keletas ES lyderių pirmadienį renkasi Paryžiuje į neeilinį susitikimą, kuriame aptars tolimesnius savo veiksmus po JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimo palikti Europą derybų dėl Ukrainos užribyje.

D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus iš esmės pakeitė transatlantinius santykius, o JAV pareigūnai leido suprasti, kad D. Trumpas yra pasirengęs leisti europiečiams pajusti pasekmes, jei jie atsisakys prisiimti atsakomybę už savo saugumą.

„Bendras sutarimas buvo toks, kad Jungtinės Valstijos daugiau neketina apmokėti sąskaitos už NATO saugumą. Mūsų sąjungininkai europiečiai pripažįsta, kad atėjo laikas jiems patiems imtis atsakomybės savo kieme“, – sakė respublikonų kongresmenas Michaelas McCaulas interviu, apmąstydamas Miuncheno saugumo konferencijoje vykusias diskusijas.

Europą spaudžia laikas, nes D. Trumpas skuba užbaigti karą Ukrainoje, o Europos pareigūnai nerimauja, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gali būti pastūmėtas į pražūtingą sandorį, jei Europa greitai nesugebės parengti plano, kaip suteikti Ukrainai karinį užnugarį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį socialiniame tinkle paskelbė, kad kalbėjosi su Saudo Arabijos kronprincu Mohammedu bin Salmanu apie Ukrainą ir apie tai, kaip sukonstruoti taiką, kurios „centre būtų europiečiai“.

Pirmadienį E. Macronas priims savo kolegas iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Danijos. Taip pat atvyks NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. Pasak vieno apie derybų eigą informuoto pareigūno, juose daugiausia dėmesio bus skiriama Ukrainai ir tam, dėl kokių saugumo garantijų Europos šalys galėtų iš karto susitarti, kad Europa neliktų nuošalyje JAV prezidento administracijos vedamose derybose.

VŽ primena, kad šiame susitikime Baltijos šalis atstovaus Danijos premjerė Mette Frederiksen.

[infogram id="e6dd8028-a972-4ab9-a937-99440268f5cc" prefix="sZW" format="interactive" title="NATO šalių gynybos išlaidos 2024 m."]

Skuba susitarti

D. Trumpo administracija informavo Europos pareigūnus, kad nori užtikrinti paliaubas Ukrainoje dar iki Velykų. Kai kurie „Bloomberg“ šaltiniai teigė, kad derybų, kurios prasidės Saudo Arabijoje, dalyvaujant aukščiausiems JAV ir Rusijos pareigūnams, tempas yra ambicingas ir galimai nerealus.

Daug labiau tikėtina, kad susitarimas galėtų būti priimtas iki šių metų pabaigos.

M. Rubio – Saudo Arabijoje

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pirmadienį atvyko į Saudo Arabiją, kur numatomi pokalbiai su Rusijos derybininkais, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Derybos rengiamos po to, kai praėjusią savaitę JAV prezidentas D. Trumpas telefonu kalbėjosi su karo nusikaltimais kaltinamu Rusijos autoritariniu lyderiu Vladimiru Putinu ir nurodė aukščiausiems pareigūnams pradėti derybas dėl karo, kurį jis per savo prezidentinę kampaniją ne kartą žadėjo nutraukti.

Po Saudo Arabijos M. Rubio dar lankysis Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE). Tai pirma jo, kaip Vašingtono diplomatijos vadovo, kelionė Vidurio Rytuose.  

JK premjeras teigia pasirengęs siųsti karius į Ukrainą

Keiras Starmeris, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas, pareiškė, kad yra „pasirengęs ir nori“ pasiųsti karius į Ukrainą, kad padėtų užtikrinti jos saugumą.

K. Starmeris sakė, kad užtikrinti ilgalaikę taiką Ukrainoje yra „labai svarbu, jei norime atgrasyti Vladimirą Putiną nuo tolesnės agresijos ateityje“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

D. Trumpas sako, kad susitikimas su V. Putinu gali įvykti labai greitai

JAV prezidentas D. Trumpas sekmadienį pareiškė, kad susitikimas su V. Putinu gali įvykti labai greitai, ir pridūrė tikįs, kad jo kolega iš Rusijos tikrai nori nutraukti karą Ukrainoje.

„Laikas nenustatytas, bet tai gali įvykti labai greitai“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.

D. Trumpas žurnalistams sakė, kad jo komanda „ilgai ir griežtai“ kalbėjosi su Rusijos pareigūnais, ir paminėjo savo pasiuntinį Vidurio Rytuose Steve'ą Witkoffą, kuris, pasak prezidento, neseniai apie tris valandas bendravo su V. Putinu.

„Manau, kad jis nori nutraukti kovas“, – sakė D. Trumpas apie V. Putiną.

Paklaustas, ar mano, kad V. Putinas nori užgrobti visą Ukrainą, D. Trumpas atsakė: „Tai buvo mano klausimas jam.“  

„Jei jis ketina tęsti (...) tai man sukeltų didelių problemų“, – kalbėjo D. Trumpas.

„Manau, kad jis nori tai užbaigti ir (kad) jie nori tai užbaigti greitai. Abu“, – sakė jis ir pridūrė, kad „V. Zelenskis taip pat nori tai užbaigti.“