Lenkijai ruošiantis svarbiausiems rinkimams, pirmininkavimas Bendrijai gali atsidurti paraštėse

Andrzejus Duda, Lenkijos prezidentas, kuris yra buvusios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) sąjungininkas, nuo pat pradžių kišo pagalius į ratus D. Tusko vyriausybės programai, neleisdamas įgyvendinti daugelio partijos programos nuostatų. Jis net atsisakė patvirtinti vyriausybės kandidatus į ambasadorius.

Valdantieji rinkėjų apklausose vis dar pirmauja prieš nacionalistinę PiS, tačiau šis pranašumas gali trukti neilgai, jei po šių metų gegužę vyksiančių prezidento rinkimų lenkai išsirinks PiS remiamą prezidentą. Jis ir toliau spaustų D. Tusko vyriausybę iki jos kadencijos pabaigos 2027 m. 

Arba PiS „grįš į valdžią, arba tai bus PiS, kokią mes ją pažįstame, pabaiga“, – sakė Andžejus Bobinskis, Varšuvos analitinio centro „Polityka Insight“ atstovas. 

Partijos, kurią 2001 m. įkūrė Jaroslawas ir Lechas Kaczynskiai, broliai dvyniai, užkariavę konservatyviąją Lenkiją, likimas bus kelrodis kitoms Europos šalims, kuriose pastaruoju metu vis didesnę galią ir reikšmę įgauna kraštutinių dešiniųjų partijos. 

Per savo valdymo laikotarpį PiS perėmė visuomeninės žiniasklaidos kontrolę ir savo šalininkais užpildė teismų sistemą, ypač Konstitucinį Teismą, Lenkijos aukščiausiąjį teismą. Be to, PiS pradėjo nesibaigiančius mūšius su Europos Komisija dėl radikalios Lenkijos teismų sistemos pertvarkos, Europos Teisingumo Teismo autoriteto nepaisymo ir atsisakymo priimti migrantų kvotas.

D. Tuskas teigia, kad kol PiS politiką remiantis A. Duda sėdi prezidento rūmuose, jo rankos yra surištos, todėl jis negali įgyvendinti reformų darbotvarkės, kurią pažadėjo rinkėjams. Partija jau pasirinko savo kandidatą prezidento rinkimuose. Juo bus Rafalas Trzaskowskis, populiarusis Varšuvos meras, kuris per 2020 m. prezidento rinkimus tik per plauką pralaimėjo A. Dudai.

Kadangi A. Duda nebegali kandidatuoti, PiS pasirinko kitą nepartinį kandidatą – 41 metų istoriką Karolį Nawrockį, kuris šiuo metu vadovauja Tautos atminties institutui. 

2025 m. rinkimai Lenkijai bus svarbiausi nuo 1989 m. komunizmo žlugimo, – „Euractiv“ prognozavo politikos rinkodaros ekspertas Miroslawas Oczkosas.

Lems politinę ateitį 

Analitiko teigimu, prezidento rinkimai lems dviejų pagrindinių šalies politinių sunkiasvorių ateitį: D. Tusko ir PiS lyderio J. Kaczynskio, kurių partijos pastaruosius du dešimtmečius dominavo Varšuvos politikoje.

Lenkijos premjeras nesėkmingai bandė įgyvendinti praėjusių metų rinkimų kampanijos metu duotus pažadus, pavyzdžiui, palengvinti abortų prieinamumą šalyje arba leisti civilinę partnerystę nepriklausomai nuo lyties.  

Pasak Piotro Buro, idėjų kalvės „European Council on Foreign Relations“ Varšuvoje vadovo, būtent šis spaudimas vidaus politikoje suvaržys Lenkiją per jos šešių mėnesių pirmininkavimo ES laikotarpį. Šalis pirmininkauti Bendrijai pradėjo sausio 1 d. 

„Lenkijos vyriausybė prezidento rinkimus laiko absoliučiai esminiais šalies ateičiai. Iš esmės tai ir yra D. Tusko prioritetas“, – teigė P. Buro. 

Ekspertai pažymi, kad dėl Vokietiją ir Prancūziją apėmusių politinių krizių Lenkijos pirmininkavimo vaidmuo tampa dar svarbesnis, nes ji tampa natūralia ES lydere.

„Kadangi nei Vokietija, nei Prancūzija neturi ir artimiausiais mėnesiais greičiausiai neturės visiškai funkcionuojančios vyriausybės, būtent Lenkija turi šansą tapti tikra Europos lydere“, – sakė politikos rinkodaros ekspertas M. Oczkosas.

Pasak eksperto, D. Tusko charizma ir stipraus bei patikimo lyderio reputacija, kurią jis susikūrė ES sostinėse būdamas Europos Vadovų Tarybos pirmininku, taip pat gali būti naudingos.

Lenkija skelbia, kad saugumas plačiąja prasme, įskaitant karinį, vidaus ir energetinį, yra svarbiausias Lenkijos pirmininkavimo ES prioritetas.

„Tai pagrindinės sąlygos, kurių reikia, kad Europos Sąjunga atgautų konkurencingumą, būtina užtikrinti įvairių mūsų piliečių grupių apsaugą ir sąžiningą konkurencingumą, kuriame Europa tikrai turi galimybę laimėti“, – sakė D. Tuskas.

Saugumas buvo pagrindinis D. Tusko vyriausybės politikos variklis nuo tada, kai jis grįžo į valdžią. Lenkijos premjeras praėjusiais metais padidino savo šalies išlaidas gynybai, jos perkopė 4% BVP, o šiais metais jos gali siekti 4,7% BVP.

[infogram id="9a61f96a-6aae-42af-b0bf-971321155415" prefix="nr5" format="interactive" title="NATO šalių gynybos išlaidos 2024 m."]

Pasak PiS europarlamentaro Bogdano Rzoncos, Lenkijoje pasiektas vidinis sutarimas dėl pirmininkaujančios šalies prioritetų, o PiS taip pat palaiko dėmesį saugumui.

„Labai svarbu, kad vyriausybė neiššvaistytų Lenkijai suteiktos galimybės ir vietoj techninės paramos darbotvarkei sutelktų dėmesį į konkrečius, ambicingus tikslus“, – „Euractiv“ sakė europarlamentaras. 

Tradiciškai transatlantinius ryšius palaikanti Varšuva taip pat sieks išlaikyti tvirtus ryšius su JAV, nepaisant prezidento pasikeitimo.

„Jei tikėsimės tam tikrų pokyčių ar sukrėtimų geopolitikoje ir tarptautinėje situacijoje, tiek Europa, tiek Lenkija turėtų veiksmingai rūpintis kuo geresniais transatlantiniais santykiais“, – teigė D. Tuskas.

Nors ankstesnė PiS vyriausybė buvo artimesnė išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, D. Tuskas pademonstravo, kad lengvai nenusileis savo bendravardžiui.

Pirmininkavimas – nuošalyje 

Tačiau ES diplomatai nebuvo tokie užtikrinti dėl Lenkijos pirmininkavimo ES perspektyvų. 

„D. Tuskas yra tikrai svarbus asmuo, vienas iš Bendrijos diplomatų. Valstybės narės ir Europos Komisija nerimauja, kad ES Tarybai pirmininkaujanti Lenkija nacionalinius interesus iškels aukščiau už europinius, pavyzdžiui, migracijos, prekybos, energetikos ar klimato apsaugos srityse. Jie nelaikomi sąžiningais tarpininkais. Situacija yra nulemta artėjančių Lenkijos prezidento rinkimų“, – „Politico“ teigė vienas iš ES diplomatų. 

Tačiau Varšuva nesureikšmina prezidento rinkimų įtakos savo darbotvarkei Briuselyje. 

„Lenkija bus sąžininga tarpininkė ir efektyvi pirmininkaujanti šalis. Rinkimai, įskaitant prezidento rinkimus Lenkijoje, yra natūrali demokratijos dalis ir niekaip nepaveiks mūsų darbo Briuselyje“, – tikino Lenkijos ES reikalų ministras Adamas Szlapka. 

Tiesa, D. Trumpo sugrįžimas į Jungtinių Valstijų prezidento postą ir ypač jo pozicija dėl Ukrainos gali tapti atsvara vidaus politiniam spaudimui ir priversti D. Tuską skirti daugiau dėmesio įvykiams Briuselyje. 

Lenkija kartu su Baltijos šalimis vadovavo siekiui, kad ES teiktų didesnę karinę ir finansinę paramą Kyjivui. Dabar Varšuva baiminasi, kad D. Trumpo plačiai reklamuojamas taikos susitarimas gali priversti Ukrainą atiduoti Rusijai žemes ir taip padrąsinti Maskvos geopolitines ambicijas. 

Pasak A. Bobinskio, Lenkijos analitinio centro „Polityka Insight“ vykdomojo direktoriaus, Varšuvos pirmininkavimo metu D. Tuskas daugiausia dėmesio skirs būtent šiam klausimui, todėl jam reikės „plaukti šiais sudėtingais vandenimis, susijusiais su D. Trumpu, Ukraina ir jo lyderyste Europoje“.

Nuo tada, kai D. Tuskas praėjusiais metais grįžo prie ES vadovų stalo, Briuselis tikėjosi, kad Lenkijos premjeras kartu su Prancūzija ir Vokietija sieks reabilituoti Bendriją. 

Tačiau nuo D. Tusko sugrįžimo į valdžią ši trijulė, vadinama Veimaro trikampiu, sulaukė tik nedidelės sėkmės iš dalies dėl nacionalinių rūpesčių. Nors D. Tuskas suvaidino svarbų vaidmenį užtikrinant Ursulos von der Leyen antrąją Europos Komisijos pirmininkės kadenciją, jo kolegos Europoje dažnai jautė, kad jo dėmesys yra kitur. Paryžius ir Berlynas dorojasi su savais iššūkiais namuose ir griūvančiomis vyriausybėmis. 

Be to, nors pasikeitus valdžiai Varšuva grįžo į centristinę, proeuropietišką stovyklą, Lenkija vis dar neranda su Europa sutarimo dėl sudėtingesnių klausimų, pavyzdžiui, ES klimato politikos.