Vyriausybė siūlo palaukti ES tvarkos dėl įpareigojimo darbuotojų netrukdyti po darbo
Ministrų kabinetas šią savaitę pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtai socialdemokrato Algimanto Radvilos ir kitų parlamentarų teikiamoms Darbo kodekso pataisoms.
Pataisose numatyta įtvirtinti, kad darbuotojas turi teisę atsijungti nuo kompiuterių ir mobiliųjų telefonų ne darbo metu ir būti darbdavio nepasiekiamais ne darbo laiku.
„Šiuolaikinės technologijos leidžia dirbti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Pastebima, kad tokia praktika turi neigiamų padarinių, nes skatina prailginti darbo laiką bei panaikina ribas tarp darbo ir privataus gyvenimo, sukelia stresą“, – teigia projekto autoriai.
Anot jų, projektu siekiama užtikrinti darbuotojų teisę į privatų gyvenimą, gerinti psichinę ir fizinę sveikatą, padėti išvengti galimų nesusipratimų ir ginčų, pagerinti darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.
Pasak SADM, iš esmės pritariama siekiui saugoti darbuotojų fizinę ir psichinę sveikatą bei gerovę, tačiau siūloma Seimui projekto nesvarstyti.
Ministerijos teigimu, EK pernai balandį pradėjo konsultacijas su darbdavių ir darbuotojų organizacijomis dėl galimo ES lygmens reguliavimo, apimančio teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ne darbo metu, ypač dirbant nuotoliniu būdu.
Šių metų liepą EK perėjo į antrąją konsultacijų fazę, kuri būtina prieš pateikiant teisėkūros pasiūlymą.
„Šiuo metu vyksta diskusijos, siekiant parengti bendrą poziciją ir galimą teisinį tekstą“, – rašoma SADM išvadoje.
Anot ministerijos, nors galutinis tekstas dar nėra paskelbtas, tačiau jau yra žinoma, kad jis galės apimti darbuotojo teisę atsijungti nuo įrenginių ne darbo metu, ypač dirbant nuotoliniu būdu, taip pat – darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros apsaugą, siekiant sumažinti profesinio perdegimo ir streso riziką.
Nauja tvarka apibrėš ir psichosocialinės rizikos prevenciją, įskaitant nuolatinio pasiekiamumo kultūros mažinimą bei lankstumą ES narėms, leidžiant nacionaliniu lygmeniu pritaikyti direktyvos nuostatas pagal vietinę darbo teisę ir praktiką.
„Lietuva kartu su kitomis valstybėmis turės perkelti direktyvą į nacionalinę teisę, kai ji bus priimta. Todėl tikslinga palaukti EK sprendimo, kad nacionalinis reguliavimas neprieštarautų būsimai direktyvai“, – teigia SADM.
Spalį Trišalė taryba taip pat sutarė atidėti nuomonės dėl šio projekto pateikimą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui vėlesniam laikui, siekiant sulaukti europinių konsultacijų rezultato.
Tai ne pirmas toks socialdemokratų bandymas – tokią tvarką norėta įteisinti ir 2022 metais, o vienas pataisų iniciatorių tuomet buvo dabartinis premjeras Gintautas Paluckas.
Vis daugiau įmonių imant taikyti lankstesnius darbo metodus, kai kuriose Europos šalyse jau priimti įstatymai dėl nuotolinių darbuotojų teisės atsijungti nuo darbo laisvalaikiu. Tarp tokių šalių – Belgija, Prancūzija, Italija, Ispanija.
REKOMENDUOJAME
