„Swedbank“ pataria: kaip sumažinti poveikį aplinkai prekybos sektoriuje?

„Swedbank“ Tvarumo vadovės Karolinos Semionovaitė teigimu, įsivertinimas, kiek ir kokių emisijų įmonė sukuria, jau pats savaime gali tapti nemenku iššūkiu. Tačiau šis pratimas yra būtinas, norint išsikelti pamatuojamus poveikio mažinimo tikslus, o vėliau –  imtis konkrečių veiksmų. Tarp rekomenduojamų poveikio mažinimo priemonių – įmonės pastatų energetinio efektyvumo didinimas, nuosavi žaliosios energijos pajėgumai, didesnė žaliosios energijos dalis bendroje perkamos energijos apimtyje, mažiau taršus transportas ir aktyvus darbas su tiekėjais.

Didelė priklausomybė nuo tiekimo grandinės

Prekybos įmonės dėl savo veiklos pobūdžio tiesiogiai kontroliuoja tik dalį viso savo poveikio. Paprastai jos turi nemažą sąrašą tiekėjų, todėl į poveikio mažinimo veiklas neišvengiamai turi įtraukti ir juos. Tiekimo grandinės valdymo svarbą stiprina ir griežtėjantis ES reguliavimas – pavyzdžiui, ES Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyva (angl. CSDDD) bei Kovos su miškų naikinimu ir alinimu reglamentas (angl. EUDR).

„Bendras darbas su tiekėjais prekybos įmonėms yra labai svarbus. Vienas pirmųjų žingsnių – pažinti savo tiekėjus. Tą padaryti žymiai paprasčiau, kai tiekėjai laikosi aukštų skaidrumo standartų. Taip pat dažnai lengviau komunikuoti su partneriais, kurie geografiškai yra arčiau ir jiems galioja tie patys reikalavimai. Mūsų duomenys rodo, kad prekybos įmonės Lietuvoje tiekimo grandinės valdymo svarbą vertina rimtai. 64 proc. „Swedbank“ apklausoje dalyvavusių prekybos įmonių teigia, kad į savo verslo strategijas jau yra įtraukusios tvarumo reikalavimus tiekėjams“, – teigia K. Semionovaitė.

Ekspertai rekomenduoja prioritetą teikti tiekėjams, kurie laikosi aukštų tvarumo ir skaidrumo standartų, turi išsikėlę pamatuojamus tikslus, skelbia tvarumo ataskaitas. Kitas aktualus aspektas – tiekimo grandinių trumpinimas. Taip ne tik mažinamas transportavimo pėdsakas, bet ir užtikrinamas didesnis skaidrumas, lengviau inicijuoti pokyčius. Dirbant su vietinėmis įmonėmis yra žymiai paprasčiau suprasti jų poveikį ir susitarti dėl reikimų pokyčių nei dirbant su tiekėjais iš tolimų rinkų.

„Nustatant tvarumo reikalavimus tiekėjams, jie įtraukiami į pirkimo sąlygas ir procesus, papildomai gali būti pasitelkiami tokie minkštosios įtakos įrankiai kaip elgesio kodeksai. Kad tvarumo susitarimai neliktų vien deklaracijomis, įmonės neretai įjungia ir kontrolės mechanizmus, pavyzdžiui, reguliarius patikrinimus, auditus. Nors tai reikalauja papildomų procesų ir resursų, tačiau įmonei sukuriama vertė ilgalaikėje perspektyvoje yra reikšminga. Taip mažinamos rizikos, kuriama stabili ir patikima tiekimo grandinė“,– sako „Swedbank“ Lietuvoje Tvarumo vadovė.

Prekių pėdsakas – ir gamintojui, ir prekybininkui

Vertinant produktų pėdsaką, tarptautiniai poveikio apskaitos standartai (pvz. GHG Protocol) pateikia gaires, pagal kurias viena dalis pėdsako tenka gamintojui, o kita dalis – prekybininkui. Paprastai gamintojui tenka pėdsako dalis, susijusi su žaliavų gavyba, pačiu gamybos procesu, originalia gamintojo pakuote. Transportavimo iki sandėliavimo vietos pėdsakas tenka tai pusei, kuri jį praktiškai įgyvendina. Etapo, kai prekės yra transportuojamos iš saugojimo į prekybos vietą,  pėdsakas jau tenka prekybininkui.

„Prekybininkui taip pat įprastai priskiriamos ir emisijos, kurias sugeneruoja transportavimas iki galutinio vartotojo. Tai itin aktualu elektronine prekyba užsiimantiems prekybininkams, kurių prekės yra pristatomos klientui į namus. Čia mažinti poveikį galima renkantis pervežimų partnerį, naudojantį mažiau taršų transportą. Kita svarbi sritis – pėdsakas, susidarantis po produkto naudojimo pabaigos. Tai utilizavimo, perdirbimo arba atliekų susidarymo etapas. Šio pėdsako mažinimui gali būti pasitelkiami žiediniai sprendimai, pavyzdžiui, nebenaudojamų prekių priėmimas atgal į prekybos taškus, kad jas būtų galima pernaudoti ar perdirbti“, – komentuoja K. Semionovaitė.

Prekybininkams tenka ir atliekų pėdsakas

Kita aktuali poveikio sritis prekybos sektoriuje yra atliekos. Nors šio profilio įmonės pačios negamina produkcijos, joms tenka atliekų pėdsakas kylantis iš produkto gyvavimo ciklo pabaigos. Kitaip tariant, jeigu prekybininkas prekiauja buitiniais prietaisais, kurie naudojimo pabaigoje yra ne perdirbami, o tiesiog išmetami, šis atliekų pėdsakas tenka prekybininkui.

„Swedbank“ Tvarumo vadovės teigimu, norint mažinti atliekų pėdsaką, prekybininkams reikia aktyviai dirbti su tiekėjais.  Gamintojo sprendimas prailginti produkto tinkamumo naudojimui trukmę, įdiegti perdirbimo ar antrinio panaudojimo programą, užtikrinti galimybę daiktą pataisyti ir kuo ilgiau naudoti – tokios priemonės mažina produkto poveikį aplinkai. Tuo pačiu tai sudaro galimybę mažinti ir prekybininko pėdsaką.

K. Semionovaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad vienos didžiausią pėdsaką turinčių produktų kategorijų yra trumpesnio naudojimo elektronikos prekės,  pvz. išmanieji telefonai.

Verta skirti dėmesio energiniam efektyvumui

„Energijos suvartojimas sandėliavimo ir prekybos vietose – ta sritis, kurioje pokytį daryti santykinai lengviau, nes ji dažniau yra pačios įmonės kontrolėje, čia nereikia derėtis su tiekėjais. Lietuvoje prekybos įmonės energiją vis dar linkusios ne gamintis pačios, o pirkti. Tad perkant energiją reikėtų užtikrinti, kad ji būtų žalioji. Na, o geriausias scenarijus – gamintis energiją saviems poreikiams iš atsinaujinančių energijos šaltinių“, – įžvalgomis dalijasi K. Semionovaitė.

Įsivertinus energijos suvartojimą ir išsikėlus mažinimo tikslus, galima įsivertinti poreikį įdiegti energinio efektyvumo sertifikatą (pvz., ISO 50001). Pasiekti tikslų padės energijos vartojimo efektyvumą didinančių priemonių diegimas: išmanieji skaitikliai, optimalus energijos vartojimo režimas, energiją vartojančios įrangos atnaujinimas.

Daugiau nei trečdalis „Swedbank“ apklaustų Lietuvos prekybos įmonių jau ėmėsi veiksmų ir efektyviai sumažino savo energijos suvartojimą. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie pokyčiai įmonėms yra naudingi ir finansiškai. Poreikio energijai mažinimas padeda sumažinti ne tik ŠESD emisijas, bet ir atneša tiesioginę naudą verslui per mažesnes veiklos sąnaudas ilguoju laikotarpiu.

Daugiau ekspertinės informacijos apie įmonių tvarumą, poveikį aplinkai ir žaliąją transformaciją rasite „Swedbank“ Tvarumo centre verslui.