„HISK“ vadovas: artimiausiais metais matome daug galimybių infrastruktūros sektoriuje

Robert Ziminski, vienos didžiausių Lietuvoje infrastruktūros statybos generalinės rangos ir projektų valdymo bendrovė „HISK“ vadovas, neabejoja, kad šios aplinkybės atveria dideles galimybes šalies įmonėms, kurios nori prisidėti prie Europos gynybos stiprinimo. Kad turėtų finansinių resursų ir galėtų drąsiai imtis ambicingų projektų, bendrovė šiuo metu per „Artea“ banką vykdo viešą 5 mln. Eur obligacijų emisijos platinimą, kuris prieinamas tiek mažmeniniams, tiek instituciniams investuotojams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, o rudenį planuoja dar vieną viešą 3 mln. Eur obligacijų emisijos platinimą. Daugiau apie tai – interviu su R. Ziminski. 

Pradėkime nuo AB „HISK“ obligacijų emisijos, kurios pirmasis platinimo etapas šiuo metu vyksta. Kodėl nusprendėte žengti į obligacijų rinką? 

Pastaruoju metu mūsų bendrovei buvo patikėtas ne vienas strateginės reikšmės, didelės apimties ir kompleksiškumo projektas. Sėkmingas jų įgyvendinimas užaugino ne tik mūsų XXI amžiaus kompetencijas, bet ir ambicijas plėsti tiek dabartinio verslo apimtis, tiek ieškoti naujų, perspektyvių krypčių strategiškai svarbiame infrastruktūros sektoriuje. Kaip žinia, artimiausiais metais šioje srityje nusimato itin daug galimybių, todėl norime jas išnaudoti, užsitikrindami tiek reikalingas lėšas, tiek diversifikuodami savo finansavimo šaltinius. 

Be to, mūsų obligacijų viešas platinimas – tai kartu yra galimybė pakviesti ir mažmeninius bei institucinius investuotojus prisidėti tiek prie „HISK“ įmonės augimo, tiek bendrai prie Lietuvos infrastruktūros modernizavimo. Pastaruoju metu Baltijos šalių kapitalo rinkose obligacijų paklausa viršija pasiūlą, todėl neabejoju, kad ir mūsų pasiūlymas ir siekis kurti visuomenei reikalingą, modernią infrastruktūrą sudomins investuotojus Baltijos šalyse, nes tai yra ir didelis žingsnis saugesnės šalies link, galimybė uždirbti 8–9 proc. grąžą ir diversifikuoti turimą portfelį. 

Kokius matote svarbiausius valstybinės reikšmės infrastruktūros plėtros prioritetus Lietuvoje artimiausią dešimtmetį? 

Vienaip ar kitaip visi būsimi projektai susives į tai, apie ką pastaruosius kelerius metus visi diskutuojame kasdien – saugesnės ir atsparesnės šalies kūrimas. Kalbu tiek apie nacionalinio saugumo ir gynybos infrastruktūrą, nuo karinių poligonų, logistikos centrų iki strateginių objektų apsaugos, tiek apie šiame geopolitiniame kontekste itin svarbią transporto jungčių su Europa stiprinimą. Žinoma, įskaitant tokius projektus kaip „Rail Baltica”, uosto ir oro uostų infrastruktūros plėtra bei „Via Baltica“ rekonstrukcija nuo Kauno link Latvijos sienos. Be to, ir magistralinių kelių modernizavimas, ką mūsų komanda puikiai išmano, yra būtinas ne tik šalies ekonomikai, bet ir mobilumo bei saugumo užtikrinimui krizės atveju, todėl neabejotinai bus šalies prioritetų sąraše. 

Dabar planuojamų viešų projektų apimtys taip pat rodo ir didelį dėmesį pažangiai energetikos infrastruktūrai. Visų šių krypčių sėkmė labai priklauso ne tik nuo politinės valios ir finansavimo, bet ir nuo viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės. Neabejoju, kad Lietuva gali tapti pažangios, atsparios ir saugios infrastruktūros pavyzdžiu regione ir „HISK“ su savo ilgų dešimtmečių patirtimi prie to nori, gali ir prisidės. 

Kokiais savo įgyvendintais projektais labiausiai didžiuojatės ir ar būtent jie lėmė AB „HISK“ pastarųjų metų augimą? 

Išvardinti visus projektus sudėtinga, bet iš esmės jie visi yra susiję su tomis sritimis, apie kurias prieš tai ir kalbėjome. Pavyzdžiui, mūsų komanda pernai sėkmingai vykdė darbus kelyje Vilnius–Utena, kuriuos tęsia ir šiemet laimėtuose paskutiniuose ruožuose. Taip pat kapitaliai remontavo 10 km „Via Baltica“ ruožą nuo Pasvalio link Lietuvos–Latvijos sienos, įgyvendino Kauno oro uosto šiaurinio perono išplėtimą, kapitaliai suremontavo didžiąją dalį privažiavimo kelių ties Rūdininkų poligonu bei dvigubos paskirties kelią ties Pabradės poligonu, dirbo Šiaulių oro uoste, atliko infrastruktūros rekonstravimo darbus Pajuosčio aerodrome bei įrengė infrastruktūrą su pamatais 42 MW vėjo jėgainių projekte Kauno rajone. 

Visi sėkmingai įgyvendinti strateginiai projektai neabejotinai darė didelę įtaką įmonės augimui. AB „HISK“ pajamos pernai buvo 1,8 karto didesnės nei ankstesniais metais, o lyginant su 2022 m. rezultatais, pajamų augimas siekia 3,3 karto. Bendrovė 2024 m. užbaigė su 1 mln. Eur grynojo pelno, o ataskaitinio laikotarpio bendrovės EBITDA – 4,8 mln. Eur. 

Kokias jūsų įmonės augimo ir plėtros galimybes matote artimiausiais metais? 

Vien šiemet jau turime suplanuotų darbų valstybiniuose ir privačiuose projektuose už 100 mln. Eur. Manau, kad artimiausiais metais mūsų sektoriuje labiausiai augs tos įmonės, kurios neapsiribos vien kelių transporto infrastruktūra, nes šioje srityje projektų apimtys šiek tiek sumažėjo, tačiau gali paaugti iš karinio mobilumo užsakovo pusės. Mūsų įmonė aktyviai ieško naujų verslo galimybių ir įsigijimų visame strategiškai svarbiame infrastruktūros sektoriuje – tiek Lietuvoje, tiek užsienio rinkose. 

Be to, „HISK“ per pastaruosius metus nuėjo reikšmingą kelią modernizacijos, šiuolaikinės valdysenos ir skaitmenizavimo link. Neabejoju, kad tai stiprina mūsų konkurencingumą bei turės teigiamą įtaką finansiniams rezultatams. Kartu tai kuria pridėtinę vertę investuotojams, kurie ieško galimybių prisidėti prie lietuviško kapitalo verslo, kuris rūpinasi šalies infrastruktūros plėtra ir kuria ilgalaikę ekonominę naudą 

„HISK“ obligacijų pasirašymas vyksta nuo liepos 7 d. iki liepos 18 d. 15 val. 30 min., išpirkimo data 2028 m. balandžio 22 d. Skolos vertybinių popierių metinė palūkanų norma bus nustatyta 8–9 proc. intervale aukciono būdu ir paskelbta užbaigus pirmojo etapo platinimo procesą. Palūkanos už pirmo etapo 5 mln. Eur emisiją investuotojams bus mokamos kas ketvirtį. Visas obligacijų programos dydis siekia 8 mln. Eur. Obligacijų platinimą atlieka „Artea“ bankas. 

Investavimas į obligacijas yra susijęs su rizika, įskaitant ir galimą investicijų praradimą. Prieš apsispręsdamas, kiekvienas investuotojas turi įvertinti savo patirtį, finansines galimybes ir tikslus bei atidžiai susipažinti su emisijos dokumentais.