Kodėl NT investuotojai vis dažniau renkasi co-livingą: „KAITA Group“ pavyzdys atskleidžia populiarumo priežastis
Tarp sėkmingiausių pavyzdžių – „KAITA Group“. Grupei priklausanti NT valdymo bendrovė „KAITA Living“, valdanti 56 mln. eurų vertės nuomos projektų Vilniaus centre portfelį, birželio pabaigojeį pradėjo dvejų metų trukmės obligacijų emisijos viešą siūlymą. Investuotojams siūloma 11,5 proc. metinė grąža. Investuoti galima tiek privatiems, tiek instituciniams investuotojams, investavimo paraiškas teikiant per bankus bei finansų maklerių įmones. Minimali investicijos suma siekia 1000 eurų. Plačiau apie projektą galima susipažinti čia.
„Ši emisija yra skirta investuotojams, ieškantiems grąžos, paremtos realiu turtu ir itin stabiliais bei prognozuojamais nuomos pajamų srautais. Per pastaruosius keletą metų sparčiai auganti paklausa bendruomeniško tipo būstui, strategiškai parinktos lokacijos ir tvarus verslo modelis leido mums užtikrinti stabilų 95 proc. nuomos projektų užimtumą“, – sako „KAITA Group“ vadovas Ugnius Latvys.
Bendrovė gegužę ir birželį sostinėje pirmavo pagal būsto pardavimo skaičius, tačiau, nepaisant tradicinio verslo sėkmės, anksti pasirinko žengti ir į naują, tuo metu Lietuvoje dar neišbandytą NT kategoriją.
Šiuo metu Vilniaus centrinėje dalyje veikiantys du „Youston“ būsto nuomos projektai jau antrus metus dirba 95 proc. užimtumu, o kvadratinio metro nuomos kainos siekia 30 - 35 eurus. Tai reikšmingai viršija klasikinės nuomos rodiklius kitose miesto dalyse ir prilygsta būsto nuomai senamiestyje. Bendrovė taip pat valdo tokiu pat užimtumu veikiantį „Youston“ projektą Prahoje, baigia įrengti Rygos centre ir visai neseniai pradėjo istorinės ligoninės konversiją į co-living erdves pačioje Londono širdyje – šalia žymiojo Tower tilto. Gyventojų skaičius čia auga greičiau nei kitose Londone dalyse, o beveik pusę jų sudaro 18-35 metų amžiaus naujakuriai.
„Garsiausios bendruomeniško būsto, skirto nuomai, sėkmės istorijos yra Vakarų Europoje, ypač – Londone. Čia šis sprendimas tampa ne tik patraukliausiu būdu jauniems profesionalams įsikurti miesto centre bei gyventi į save panašių žmonių bendruomenėje, bet ir tikrų tikriausiu gelbėjimosi ratu pačiam miestui. Industrializuotam Londono centrui ištuštėjus ir ėmus merdėti, miesto valdžia prieš keletą metų ėmė skatinti pastatų konversiją ir co-living kūrimą, gaivinti miestą. Ir tai suveikė.
Šiandien Londone rasime co-living projektus, skirtus skatinti bendradarbiavimą ir naujų verslų kūrimą; projektus, skiriančius ypatingą dėmesį gyventojams su augintiniais.
Panašias istorijas girdime iš daugelio Vakarų Europos sostinių: co-living tampa efektyviu atsakymu į daugybę šiuolaikinio gyvenimo iššūkių. Prancūzijoje prabangūs co-living kuriami pilyse, Paryžiuje sėkmingai veikia ir pirmasis tik senjorams skirtas co-living. Barselonoje juose aktyviai kuriasi vadinamieji digital nomads - iš bet kur pasaulyje dirbti galintys laisvai samdomi specialistai. Skandinavijos šalyse kuriami į tvarumą itin orientuoti co-living projektai. Pavyzdžių - daugybė. Esame pratę sakyti, kad Lietuvoje ši NT kategorija dar tik užgimsta, bet iš tiesų, stebėdami paklausą jai, jau dabar matome, kad tai – dar viena sėkmės istorija“, – sako „KAITA Group“ vadovas Ugnius Latvys.
Skaičiai kalba patys už save: „KAITA Group“ ekspertų skaičiavimu, šiandien Vilniuje veikiantys co-living projektai gali apgyvendinti tik 2 tūkst. žmonių, tuo tarpu skaičiuojama, kad potenciali paklausa jiems – kelis kartus didesnė. Ją sudaro į kitą miestą studijuoti vykstantys jaunuoliai, jauni profesionalai bei į Lietuvą mokytis ar dirbti atvykstantys talentai.
„KAITA Group“ yra viena iš didžiausių Lietuvos NT plėtros bendrovių, išvysčiusi 26 NT projektus Lietuvoje. Būsto nuomos rinkoje grupė valdo didžiausią būsto nuomos portfelį šalyje: Lietuvoje – daugiau nei 550, o Europoje – beveik 1 000 būstų nuomai. „KAITA Group“ sostinėje vysto ir būsto pardavimo projektus „Moods“, „Newton“, „OFF“, kuriuose suplanuoti 685 butai.
Kodėl co-living modelis patrauklus investuotojams?
U. Latvys pasidalino penkiomis pagrindinėmis priežastimis, kurios skatina investuotojus rinktis co-living bei paaiškina itin greitą šio modelio augimą visoje Europoje.
Aukštas užimtumo lygis. Trumpesni nuomos ciklai, dinamiškas klientų ratas ir didesnė rotacija leidžia užtikrinti stabilų užimtumą – tiek recesijos, tiek pakilimo laikotarpiais.
Efektyvus erdvės panaudojimas. Vidutinis co-living vieneto plotas – 14–22 kv. m., tačiau bendrosios erdvės (virtuvės, darbo zonos, sporto salės) leidžia išlaikyti aukštą gyvenimo kokybę. Tai padeda pelningiau realizuoti kiekvieną kvadratinį metrą, išlaikant konkurencingą pasiūlymą klientui.
Valdymo efektyvumas. Centralizuota valdymo sistema, suvienodinti procesai, IT sprendimai ir mastelio ekonomija leidžia mažinti eksploatacines sąnaudas ir pasiekti aukštą veiklos pelningumą.
ESG ir socialinė vertė. Co-living projektai dažniausiai kuriami konvertuojant esamus pastatus – tai mažina CO2 pėdsaką. „KAITA Group“ taip pat visuose savo projektuose įrengia saulės elektrines, o Smolensko gatvėje esantis „Youston“ yra įvertintas BREEAM In-Use „Excellent“ sertifikatu – geriausiai įvertintas co-living visose Baltjos šalyse.
Bendros erdvės skatina kurtis bendruomenes, mažina socialinę izoliaciją, padeda kovoti su vienišumo epidemija, lengviau integruotis naujame mieste ar valstybėje – visa tai yra viena iš svarbiausių priežasčių tokiam dideliam co-living projektų populiarumui tarp jaunų žmonių.
Augantis likvidumas. Didėjantis investuotojų susidomėjimas šiuo segmentu gerina turto likvidumą. Didesnis profesionalių valdytojų skaičius ir standartizuoti produktai tampa vis patrauklesni institucinėms investicijoms.
U. Latvio teigimu, „Youston“ įsitvirtinimą Lietuvoje ir Europos sostinėse lėmė nuosekliai vystomas modelis, paremtas rinkos tyrimais, aiškiomis vertės pozicijomis ir kruopščiai suplanuota plėtra. Projektai Rygoje, Prahoje ir Londone rodo, kad modelis veikia įvairiose socialinėse ir ekonominėse aplinkose – svarbu jį išmaniai adaptuoti.
„Skirtingai nei tradiciniai NT projektai, co-living reikalauja ne tik statybos kompetencijos, bet ir aktyvaus valdymo, rinkodaros ir bendruomenės formavimo gebėjimų. Čia „KAITA Group“ pavyko sukurti modelį, kuris veikia ne kaip projektas, o kaip pasikartojanti sistema”, – sako U. Latvys.
Ką tai reiškia investuotojams?
Investuotojams, kurie vertina ilgalaikes tendencijas, miestų tankėjimą, darbo mobilumą ir gyvenimo būdo pokyčius, co-living yra akivaizdus atsakas, mūsų šalyje vis dar turintis platų ir neišnaudotą potencialą.
VERSLO TRIBŪNA
Išgirdus terminą „tvarumas“, neretai pirmiausia kyla asociacijos su aplinkosauga ar gamtos išteklių saugojimu. Vis dėlto atsakingai veikiančios bendrovės šią sąvoką interpretuoja gerokai plačiau ir kompleksiškiau. „Tai – sąmoningas efektyvumas, – sako nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Omberg Group“ vadovai. – Tvarumas reiškia gebėjimą užtikrinti ilgalaikę plėtrą, nepažeidžiant ateities kartų interesų, sąžiningą elgesį su darbuotojais, kartu stiprinant konkurencingumą ir reputacinį kapitalą.“
Vilnius siekia tapti greičiausia bei draugiškiausia miesto technologijų testavimo vieta Europoje ir kartu su vietos proptech bendruomene jau kviečia Lietuvos bei užsienio startuolius realiomis sąlygomis išbandyti savo kuriamas inovacijas viešose ir privačiose erdvėse.
Investicijos į nekilnojamąjį turtą ilgą laiką buvo laikomos viena saugiausių kapitalo įdarbinimo formų. Tačiau tradicinė butų nuoma reikalauja laiko, priežiūros ir dažnai tampa papildomu darbu. Vis dažniau investuotojai ieško modelių, kurie leistų gauti pajamas be kasdienės priežiūros.
Vienas iš gerai žinomų Vilniaus viešbučių „Corner“ pakilo į aukštesnę kategoriją – nuo šiol jis priklauso keturių žvaigždučių viešbučių segmentui. Įvertinimą lėmė per pastaruosius dvejus metus įgyvendintos investicijos ir atnaujinta koncepcija.
Bendruomeniško būsto nuomai segmentas siūlo diversifikuotą rizikos profilį, stabilią ir augančią grąžą, galimybę veikti per įvairias rinkas bei ESG atitiktį, kuri tampa vis svarbesnė institucinėms investicijoms.
„Nuo 2025 m. pradžios Baltijos šalių obligacijų rinkoje stebėjome daugiau nei 10 nekilnojamojo turto vystytojų bei operatorių obligacijų siūlymų. „KAITA Living“ obligacijos išsiskiria tuo, kad emitentas yra pilnai išvystyto, dideliu užimtumu pasižyminčio bei centrinėse Vilniaus lokacijose esančio turto valdytojas, kurio verslo modelis paremtas pasikartojančiomis ir sąlyginai didelio prognozuojamumo nuomos pajamomis. Tikime, kad dėl unikalaus emitento NT verslo segmento, patrauklaus pajamingumo bei siūlomų užtikrinimo priemonių šios obligacijos sulauks susidomėjimo tarp Lietuvos, Latvijos bei Estijos investuotojų“, – teigia „Orion Securities“ investicinės bankininkystės skyriaus vadovas Mykantas Urba.
Obligacijos, užtikrintos bendrovių akcijų įkeitimu
Pritrauktos lėšos bus skirtos dviejų 2023 m. išleistų obligacijų emisijų refinansavimui. Pasak emitento, po dvejų metų obligacijos bus išperkamos iš pajamų, gautų už kai kurių valdomų projektų pardavimą.
Investuotojų apsaugai emisija užtikrinta pirmos eilės akcijų įkeitimu. Jei emisijos suma neviršys 1,5 mln. eurų, bus įkeista 70 proc. UAB „Plėtojimo projektai“ akcijų – įmonės, valdančios „Youston Coliving“ projektą, kurio nepriklausomo vertintojo nustatyta turto vertė siekia 9,52 mln. Eurų, o banko paskolos ir vertės santykis LTV yra 59 proc.
Sumai viršijus 1,5 mln. eurų arba leidžiant kitas atkarpas, papildomai bus įkeista 100 proc. UAB „Naujamiesčio NT“ akcijų – įmonės, valdančios 32,5 mln. eurų vertės kompleksą su 273 apartamentais, 144 „co-working“ darbo vietomis, 100 vietų automobilių stovėjimo aikštele, o banko paskolos ir vertės santykis LTV yra 44 proc.
Taip pat bus įkeičiamos iš UAB „KAITA Group“ gautinos sumos ne mažesnei nei 8 mln. EUR sumai.
Vertybinių popierių platinimas tęsis iki liepos 11 d. 15:30 val.
Obligacijų emisijos pristatymas investuotojams
„KAITA Group“ komanda pristatė projektą investuotojams bei atsakė į klausimus. Vaizdo įrašą galima peržiūrėti šioje nuorodoje.
