Susisiekimo ministras nežada siekti ES finansavimo „Rail Balticos“ atkarpai tarp Vilniaus ir Kauno
Ministras „TV3 žinioms“ ketvirtadienį teigė, kad reikalingų lėšų europinei vėžei įrengti tarp Kauno ir Vilniaus taip pat nėra valstybės biudžete.
„Jeigu pilnesne apimtimi daryti, (atkarpos vertė – VŽ) galėtų priartėti ir prie 4 mlrd. Eur. Tai yra didžiulė suma, tai šiandien tokios sumos nei mes neturime, nei ES nėra pasiryžusi būtent šitam projektui išskirti“, – žinioms sakė E. Sabutis.
„Finansavimui iniciatyvą turime parodyti mes. Šiandieną aš tos iniciatyvos nenoriu rodyti, kadangi pagrindinė koncentracija visgi yra į susisiekimą nuo Talino iki Varšuvos“, – pažymėjo susisiekimo ministras.
Pasak jo, senoji geležinkelio vėžė tarp Kauno ir Vilniaus funkcionuoja gerai ir yra tinkama susisiekimui.
„Pakeisti ją į europinę vėžę anksčiau ar vėliau tikrai reikės, bet turbūt ne anksčiau. Atsakymas į šitą klausimą, kad tai bus vėliau“, – sakė E. Sabutis.
Valdas Benkunskas. Vilniaus meras, „TV3 žinioms“ tai vadino „didele išdavyste ir nusisukimu nuo Vilniaus“.
Kaip rašė BNS, gegužės pabaigoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos susisiekimo ministrai pasirašė bendrą pareiškimą, pagal kurį Baltijos šalys kartu derėsis dėl ilgalaikio ES finansavimo ir papildomų lėšų šaltinių, kad „Rail Baltica“ statybos vyktų greičiau.
E. Sabutis anksčiau teigė, jog projektui svarstoma skolintis garantuojant, kad paskola būtų grąžinta iš būsimo ES finansavimo.
Šių metų vasarį Arenijus Jackus, įmonės „Rail Baltica statyba“ vadovas, BNS buvo minėjęs, kad europinės vėžės atkarpa nuo Kauno iki Vilniaus nebus nuteista iki 2030-ųjų, kai Lietuvoje planuojama baigti pagrindinės linijos statybą.
A. Jackus tuomet nurodė, kad šią projekto dalį pavyktų įgyvendinti greičiau, jei būtų susitarta dėl partnerystės su privačiu sektoriumi, taip pat galima būtų laikinai įrengti kintamos vėžės mechanizmą.
Baltijos šalių auditoriai pernai birželį paviešintoje bendroje ataskaitoje teigė, kad norint įgyvendinti planuojamus darbus trijose Baltijos šalyse gali prireikti dar 10–19 mlrd. Eur, o vien Lietuvoje – 8,7 mlrd. Eur.
Gintautas Paluckas, premjeras, yra sakęs, kad šiuo metu visam „Rail Baltica“ projektui trūksta apie 11 mlrd. Eur.
„LTG Infra“ duomenimis, Lietuva „Rail Baltica“ projektui iki šiol yra užsitikrinusi 1,6 mlrd. Eur finansavimą, kurio jau panaudota 289,6 mln. Eur, iš jų 250,5 mln. Eur – statybos darbams.
Visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 m., o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 m.
Anksčiau skelbta, kad linija sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, o Lietuvoje „Rail Baltica“ ruožas tęsis 392 km.
