Skandinavijos NT sektoriaus nuotaikos: niekas nebėra iškalta akmenyje

Skandinavijos šalyse po fiksuoto nuosmukio jau galima įžvelgti ir pozityvesnių ženklų, pavyzdžiui, dėl mažėjančių palūkanų normų viliamasi augančio komercinio NT ir būstų sandorių skaičiaus. Tačiau verslininkai mato labai daug neapibrėžtumo, o analitikai, ne vienus metus dėliojantys prognozes sektoriui, pripažįsta, kad šiuo metu nė viena aplinkybė nebėra įkalta akmenyje.

Be to, kiekvienoje iš šalių situacija yra skirtinga: Švedijoje bent jau statybininkų situaciją gerina infrastruktūros užsakymai, Danijoje tikimasi augimo, Norvegijoje tiek kainos, tiek sandoriai jau kyla, o prognozės Suomijai nėra itin optimistiškos.

Michaelis Bjorklundas, Švedijos NT plėtros grupės „Bonava“ prezidentas Švedijai ir Baltijos šalims, VŽ sako, kad „Suomijoje viskas yra blogai“.

„Jei kalbėtume apie būstą, sakyčiau, kad dar per anksti pasakyti, ar yra koks nors atsigavimas. Visos problemos kilo dėl to, kad kai kurie ilgalaikiai investuotojai, kuriuos mes laikėme perkančiais bet kokiais laikais, pavyzdžiui, pensijų fondai, sustabdė savo investicijas“, – pasakoja jis.

O Švedijoje, jo teigimu, nors ir situacija „nėra puiki, bet sektorius gyvas“.

„Dar turime naujienų, kad ne tokios ir mažos statybos bendrovės bankrutuoja, tai tikrai rodo, kad situacija nėra puiki“, – vertina M. Bjorklundas.

Bandymas atsigauti

„Bonavos“ prezidentas Švedijai ir Baltijos šalims pasakoja, kad Švedijoje „netikėtai aktyvus“ yra logistikos segmentas, kurio augimą jis aiškina augančiu e. prekybos verslu.

„Biurų yra daug, vakansijos didelės, todėl diskutuojame, ar mums reikia dar jų statyti. Kita vertus, naujų biurų, ypač centriniuose rajonuose, poreikis būtų, bet miesto centruose negalima išplėtoti daug ploto, daug reguliavimo, viską susiderinti užtrunka“, – teigia jis ir priduria, kad būsto segmente jau tikimasi augimo.

„Švedijoje matome daug naujienų apie investicijas į infrastruktūrą – karinę, energetikos, baterijų gamyklas. Todėl manau, kad Švedijoje viskas gerai, bet šalis dar ieško savo kelio, kuris yra neapibrėžtas“, – komentuoja jis.

Liza Nyberg, NT agentūros „Svensk Fastighetsformedling“ direktorė, Švedijos verslo naujienų portalui „Dagens Industri“ sako, kad, mažėjant infliacijai ir palūkanų normoms, vartotojai aktyvesni netapo.

Švedijos NT agentūrų asociacijos duomenimis, vasarį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, vidutinė butų kaina išaugo beveik 5%, o individualių namų – 3,1%.

Būsto kainos pasistiebė po to, kai sausį Švedijos centrinis bankas (Riksbankas) sumažino palūkanų normas iki 2,25%.

NT agentūrų asociacija skaičiuoja, kad tai galėjo lemti ir padidėjusį parduotų būstų skaičių: vasarį Švedijoje parduota 4.200 individualių namų ir 9.300 butų, t. y. atitinkamai 13% ir 3% daugiau nei prieš metus.

Marcusas Svanbergas, NT paslaugų kompanijos „Lansforsakringar Fastighetsformedling“ generalinis direktorius, mano, kad šiais metais kainos padidės 5%.

VŽ primena, kad būsto kainos Švedijoje nuo 2022 m. kovo pradėjo mažėti, ir kritimo tendencija laikėsi iki 2024 m. Statistikos tarnybos duomenimis, vasarį vidutinė būsto 1 kv. m kaina siekia 45.300 SEK/kv. m (4.140 Eur/kv. m), ir yra 3,7% didesnė nei prieš metus.

[infogram id="e22d5ceb-7a42-4912-a88d-b599fd4e1e46" prefix="Ktl" format="interactive" title="Statyba ir NT. Būsto kv. m kaina Švedijoje 2019–2023 06 m."]

M. Svanbergas mano, kad ankstesnį būsto kainų sumažėjimą lėmė didelė pasiūla, o pirkėjai dėl pandemijos neapibrėžtumo ir išaugusių palūkanų normų buvo atidėję būsto pirkimą.

„Mes optimistiškai žiūrime į tolesnę raidą. Poreikis keisti būstą yra, o stabili situacija leidžia tai daryti dabar“, – sako jis.

Riksbanko vertinimu, visame statybos sektoriuje padėtis nesikeičia. Naujų būstų statybos paklausa – silpna, o infrastruktūros objektų statybos paklausa išlieka didelė.

Švedijos nacionalinės būsto, statybų ir planavimo valdybos duomenimis, šiemet pradedamų būstų skaičius turėtų išaugti nuo maždaug 31.000 iki 35.000. Nors ir fiksuojamas augimas, tačiau, palyginti su 2021 m., šis skaičius nesiekia nė pusės.

Carola Laven, NT plėtros kompanijos „Ikano Bostad“ direktorė, aiškina, kad būsto statybos apimtis lieka vangi, nes bendrovės savo sandėlyje turi nuo 2023 m. neparduotų būstų.

Tačiau atsigavimas užtruks, prognozuoja Toras Borgas, tyrimų kompanijos „Byggfakta“ rinkos analitikas. Jo teigimu, statybos savikaina padidėjo sparčiau nei namų ūkių pajamos. Nors palūkanų normos sumažėjo, jis nesitiki puikios situacijos.

„Dabar viskas atrodo šiek tiek geriau nei prieš šešis mėnesius. Mes atsigauname, nors tai vis dar vangi rinka“, – aiškina analitikas.

Norvegija

Remiantis NT agentūrų asociacijos „Real Estate Norway“ duomenimis, vasarį būsto kainos padidėjo 0,9%. Būsto kainos šalyje auga nuo 2024 m. rugpjūčio.

[infogram id="5d5ab6ee-e4dc-43e2-a63c-d8f3912e34f5" prefix="B2k" format="interactive" title="Statyba ir NT. Būsto kainų pokyčiai Norvegijoje 2020–2023 m."]

„Aktyvumas yra, tačiau egzistuoja didelis pasiūlos ir paklausos disbalansas, – teigia Marius Gonsholtas Hovas, banko „Svenska Handelsbanken“ ekonomistas. – Paklausą skatina padidėjusi perkamoji galia, mažas nedarbas ir palūkanų normų mažinimo lūkesčiai. Bendras šių veiksnių poveikis dar toli gražu neišsemtas, nors metų pradžia buvo ypač stipri.“

NT agentūrų asociacijos duomenimis, sausį buvo parduoti 8.528 būstai, arba 25,6% daugiau nei ankstesniais metais, o pasiūlą papildė 7.498 būstai. 

O ekspertai nuogąstauja, kad mažėjanti pasiūla gali sukelti „visišką būsto krizę“. Henningas Lauridsenas, „Real Estate Norway“ vadovas, ne kartą skelbė apie pavojaus signalus, o dabar ragina didinti naujų būstų statybos apimtį.

Jonas Gahras Store‘as, Norvegijos premjeras, pripažino, kad situaciją reikia spręsti, ir paskelbė apie tikslą iki 2030 m. pastatyti 130.000 naujų būstų šalyje. Vasario pradžioje kalbėdamas Norvegijos parlamente, premjeras siūlė spartinti leidimų išdavimą, panaikinti perteklinį reguliavimą ir pagerinti sąlygas studentams ir jaunoms šeimoms.

Kol kas konkrečių pasiūlymų tai daryti nėra.

Danija

Danijoje būsto kainos auga nuo 2024 m. vasario, ir vasarį, remiantis NT duomenų analizės bendrovės „Boligsiden“ duomenimis, būsto kainos siekė 17.628 DKK/kv. m (2.363 Eur/kv. m), arba 5,2% daugiau nei prieš metus.

[infogram id="18d83f6b-69b5-4c28-9905-b905e127acc8" prefix="mYF" format="interactive" title="Statyba ir NT. Būsto kv. m kaina Danijoje 2020–2025 02 m."]

„Boligsiden“ duomenimis, vasarį buvo parduoti 4.388 būstai. Tai 11% daugiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį.

„Visiškai normalu, kad šiuo metų laiku stebime padidėjusį prekybos aktyvumą, būsto pardavimai atitinka įprastas tendencijas. Tačiau taip pat verta pažymėti, kad pardavimai yra gerokai didesni nei tą patį mėnesį pastaraisiais metais. Tai liudija daugelio šalies būsto pirkėjų optimizmą“, – sako Birgit Daetz, „Boligsiden“ komunikacijos direktorė ir būsto ekonomistė.

Tačiau Lasas Olsenas, „Danske“ banko ekonomistas, sako, kad Danijos NT sektorius yra „pakibęs ore“.

„Tikimasi, kad palūkanų normos bus sumažintos, tačiau tai nėra įkalta akmenyje. Galima tikėtis, kad Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, įves muitus, tačiau niekas nežino, kaip tai paveiks ekonomiką, taigi, ir biurų paklausą. Neaišku, kaip bus paveiktas būsto segmentas, pirmiausia psichologiškai, ar sulauksime taikos Ukrainoje“, – komentuoja ekonomistas, kurį cituoja Danijos verslo naujienų portalas „Borsen“.

Visgi analitikai mato komercinių NT sandorių apimties augimą.

NT paslaugų bendrovės dalijasi skirtingomis prognozėmis, bet „RED Cushman Wakefield“ mano, kad šalyje sandorių apimtis didės 20–30%, „Colliers“ – 15–20%, o CBRE – daugiau 10%.

Analitikai mano, kad investuotojams bus patrauklūs būstai nuomai ir logistikos objektai, be to, tikimasi, kad aktyviau šalyje pradės veikti užsienio verslas.

„Tikimės penkių naujų užsienio investuotojų, kurie visi 2025 m. investuos daugiau kaip 500 mln. DKK“, – rašoma CBRE prognozėje.

Suomija

NT paslaugų kompanija „Catella“ teigia, kad NT sandorių apimtis Suomijoje siekė 2 mlrd. Eur, arba panašiai, kiek po 2008-ųjų finansų krizės.

Anot kompanijos, NT vertė pernai mažėjo, nes investuotojai tikėjosi didesnio pelningumo. Pastarasis pernai siekė apie 3–5%, priklausomai nuo turto rūšies.

„Tikimės, kad NT pajamingumo lūkesčiai netrukus stabilizuosis, o tai galėtų sumažinti kainų skirtumą tarp pirkėjų ir pardavėjų ir paskatinti sandorių aktyvumą. Tačiau atsigavimą lėtins sumažėjęs aktyvių veikėjų skaičius, nes vietos fondai ir kai kurie užsienio investuotojai lieka nuošalyje“, – rašoma „Catellos“ apžvalgoje.

Suomijos bankas savo prognozėje teigia, kad pernai būstų statyba smarkiai sumažėjo, o tai lėmė griežta pinigų politika.

„Šiemet sąlygos investicijoms augti gerės, nes paklausa stiprės, infliacija bus maža, o finansavimo sąlygos rinkoje turėtų palengvėti. Didės ir gyvenamųjų namų statyba, ir įmonių investicijos“, – prognozuoja bankas.

Tam antrina ir Antti Lahtinenas, fondo „LahiTapiola Alternative Funds“ valdytojas.

„Šiuo metu esame arti dugno, nes NT vertės mažėjimas, atrodo, sustojo“, – sako jis.

Suomijos statistikos tarnybos naujausiais duomenimis, 2024 m. trečiąjį ketvirtį NT kainos šalyje buvo 5,5% mažesnės nei prieš metus ir siekė 1.496 Eur/kv. m.

[infogram id="c5d2e4a8-7344-42c6-9fd7-a60245add4a1" prefix="08p" format="interactive" title="Statyba ir NT. Būsto kv. m kaina Suomijoje 2023 12"]

VŽ primena, kad Lietuvoje vis daugiau fundamentalių priežasčių skatina būsto paklausos augimą, bet įtampa geopolitinėje erdvėje išlieka pagrindinis klausimas dėl atsigaunančio segmento perspektyvos. Kartu ekspertai teigia, jog vis daugiau prielaidų yra ir didinti kainas, tačiau ne sostinėje, kur jos pasiekusios istoriškai aukštą lygį.

Registrų centras fiksuoja, kad vasarį įregistruota 9.600 NT sandorių – 3,3% daugiau nei sausį ir 37,8% daugiau nei prieš metus.

[infogram id="e384f939-af6f-4112-ba4c-47050c2d7895" prefix="l6F" format="interactive" title="Statyba ir NT. RC BUTAI vasaris: Pirkimo sandoriais perleistų (notarų patvirtintų) butų skaičius Lietuvos didmiesčiuose 2025"]