Aplinkos viceministras apie planus vietoj kritinės būklės daugiabučių statyti naujus pastatus: ieškome savanorių

Interviu su viceministru aptariame pirmuosius darbus, kadencijos tikslus, perspektyvas keisti statybų reguliavimą, būsto politikos kryptį, renovaciją ir medinę statybą.

VŽ primena, kad K. Žuromskas viceministro pareigas pradėjo eiti sausį. Aplinkos apsaugos inžinerijos išsilavinimą Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijęs viceministras nuo 2021 m. vadovavo konsultacinei MB „Redplyta“, dvejus metus dirbo sutelktinio finansavimo UAB „Profitus“ verslo plėtros vadovu, iki tol buvo nekilnojamojo turto brokeris, vadovavo UAB „JG Franchise“, kuri anksčiau valdė agentūrų „Re/Max“ prekių ženklą Lietuvoje.

K. Žuromskas 2024 m. su politine partija „Nemuno aušra“ dalyvavo rinkimuose į Seimą, kandidatavo Marijampolės vienmandatėje apygardoje. Nuo 2023 m. yra „Nemuno aušros“ narys.

Atėjote į viešąjį sektorių iš verslo, kas jus paskatino imtis šių pareigų?

Būdamas versle visą pasaulį, teisėkūrą, valstybę, matai iš privataus sektoriaus pusės. Kad matytum visą vaizdą, turi pabūti abiejose barikadų pusėse.

Buvo ir asmeninis iššūkis pabandyti, nes pasiūlymą tapti viceministru gauna ne kiekvienas. Pirma mintis – gal man to nereikia. Paskui pradėjau svarstyti, nes su tokiomis pareigomis gauni ne tik privilegijų, bet ir atsakomybių: tapęs viešu asmeniu, gauni labai daug lazdų, ne visada pelnytai.

Apsispręsti padėjo ir pilietiškumo aspektas, kai jauti, kad nori ką nors pakeisti. Todėl peržiūrėjau, kokia bus komanda, žmonės ministerijoje, koks ministras, taip ir priėmiau sprendimą.

Jūs buvote pažįstami su ministru Povilu Poderskiu?

Asmeniškai nepažinojau, bet pasidariau apklausėlę, vis tiek visi lietuviai vieni kitus pažįsta. Gavau rekomendacijų, kad jis geras, teisingas žmogus, su kuriuo galima dirbti ir padaryti pokytį. 

Ar buvote iš anksto, prieš rinkimus, sutarę su partija, kad jums bus siūlomos šios pareigos?

Ne. Aš net buvau nustebęs, kai gavau šį pasiūlymą. Iš pradžių atsisakiau, paskui pagalvojau, o kas gali nutikti blogiausia? Blogiausia, kas gali nutikti, nuo manęs nepriklauso. Gal sekmadienio vakare gausiu skambutį, kad turiu susirinkti gėles ir išeiti. Ir išeisiu. 

Ministro ir viceministro pareigos yra visiškai politinio pasitikėjimo pozicijos, kurios ne visada priklauso nuo tavo darbo rezultatų.

Kokias numatote pagrindines kryptis savo darbe?

Norėčiau, kad bet kokie pakeitimai gimtų iš duomenų analizės. Dabar, kai iš Statybos inspekcijos „Infostatyba“ perėjo Statybos sektoriaus vystymo agentūrai (SSVA), bandome rinkti duomenis, juos analizuoti.

Pavyzdžiui, statybos leidimų skaičius. Dabar matome, kad vienbučiai, dvibučiai namai užima 70% visų išduotų leidimų. Todėl norime sumažinti darbo ministerijai, savivaldybei, pažiūrėti vienbučių ir dvibučių namų reglamentavimą ir atsisakyti reguliavimo, kur jo nereikia.

Juk dar yra dideli pastatai, viešieji pastatai, ten turėtume skirti didžiausią dėmesį. O šiandien pagal skaičius ne ten skiriame dėmesį, – sako K. Žuromskas.

Taip pat stengiamės judėti su skaitmenizavimu ir dirbtinio intelekto (DI) diegimu. Peržiūrėsime Statybos įstatymą, Statybos techninius reglamentus (STR), atestavimą.

Norime, kad savivaldos ir verslas taptų savarankiškesni. Privatūs subjektai nori prisiimti atsakomybę, todėl sieksime leisti žmonėms dirbti, bet paliksime kontrolės mechanizmą. 

Ką per penkis mėnesius naujai politinei komandai pavyko nuveikti reguliuojant statybas?

Išskirčiau Žemės įstatymo pakeitimus. Tai vienas didesnių darbų, kuris leis įveiklinti teritorijas, sklypus.

Kol kas iš statybų pusės nespėjome pateikti daugiau pasiūlymų. Dabar aktyviai ruošiamės, kad rudenį jų pateiktume.

Gali būti, kad pavasario sesijoje pasiūlysime Statybos įstatymo pakeitimų. Kai lapkričio 1 d. įsigaliojo naujas Statybos įstatymas, manyta, kad jis bus labai geras. Galbūt jis toks jau greitai ir bus, bet matome tam tikrų niuansų, kai tai, kas buvo parašyta, yra taikoma ir interpretuojama kitaip.

Jūs turite omenyje statybos leidimų išdavimo tvarką?

Taip. Derinančios institucijos nederina taip, kaip turėtų derinti, ir savivaldybės ne taip interpretuoja, ką ir kada reikia viešinti. Trūksta išaiškinimų, tai darome. 

Pradėjome aktyviai bendradarbiauti su savivaldybių vyriausiaisiais architektais, aiškinamės, su kokiais niuansais susiduria, kad galėtume padėti ir procesas judėtų greičiau.

Matome, Statybos įstatyme buvo spragų, neapgalvojimų... Todėl susirinkome informaciją iš socialinių partnerių, konkrečius pavyzdžius, ką reikia pakeisti. Tikimės, kad tada įstatymas bus greičiau ir konkrečiau taikomas, niekam nekils klausimų.

Kadangi pakeitimai įsigaliojo nuo lapkričio 1-osios, iš praėjusios kadencijos paveldėjote daug pokyčių vienu metu. Ką dar, be statybos leidimų išdavimo tvarkos, numatote patobulinti Statybos įstatyme?

Norėdami sumažinti biurokratiją statybose, fokusuosimės į STR. Jie ne tik labai seni, bet ir labai platūs. Dalis iš jų nėra perrašyti nuo sovietmečio, o dabar labiausiai fokusuojamės į gyvenamųjų vienbučių ir dvibučių, statybos leidimų ir projektavimo STR. 

Norime juos išbraukyti, sutrumpinti, kai kuriuos sujungti. Manau, kad tai padės sumažinti biurokratinę naštą, procesas turėtų būti sklandesnis ir greitesnis.

Tai darome, nes ir pati rinka nori. Nėra, kad susėdome, sugalvojome, kad reikia.

Kada sektorius galėtų tikėtis patobulintų STR?

Per balandį turime atiduoti teisininkams mūsų norimus pakeitimus dėl Statybos įstatymo, balandį–gegužę žiūrėsime STR turinį.

Manau, kad gegužę jau paviešinsime ir pradėsime derinti, o paskui, kaip prasisuks visas aparatas, čia kitas klausimas. Bet STR yra rengiami ministro įsakymu, tad trumpesnis jų kelias, nei kad reikėtų kokį naują įstatymą išleisti. 

Manau, kad ilgai neturėtų trukti derinimas, nes socialiniai partneriai labai laukia.

Kaip jums sekasi su Statybos kodeksu? 

Darbo grupė mums susiuntė 100 lapų pasiūlymų, pastabų, nuomonių apie pateiktą Statybos kodekso projektą. Jos yra įvairios, dar ne visas peržiūrėjome, bet, faktas, tas dokumentas, kuris buvo pateiktas, keisis.

Gegužę pateiksime pasiūlymą ministrui, kaip toliau judame su kodeksu.

Jei kalbėtume apie dokumento svarstymą, jis nebus greitu metu?

Tikrai nemanau. Tai didelis darbas, todėl norime padaryti jį tokį, kad visi būtų dėkingi. Dabar fokusuojamės į esamo Statybos įstatymo patobulinimą, STR peržiūrėjimą ir tada eisime į Statybos kodeksą. 

Nenurašome jo, nepadedame į stalčių, nesakome, kad nedarysime. Norime, kad jis išvystų dienos šviesą, bet tikrai reikės įdėti dar nemažai darbo.

Koks jūsų požiūris į būsto politiką Lietuvoje? Kokia kryptimi Lietuva turėtų judėti?

Šiuo metu Europos Sąjungoje yra paskirtas būsto komisaras, kuris nustatys nemažai gairių, kurias galėsime peržiūrėti, panaudoti. Laukiame rekomendacijų iš jo. 

Asociacijos laukia iniciatyvos iš mūsų, bet kad suprastume visą būsto prieinamumo situaciją, darysime studijų pirkimus. Bus kuriama strategija, nes būsto politika prasideda nuo žemės reikalų iki pastatytų savivaldos būstų.

Kol kas negaliu pasakyti, kaip judėsime per šiuos ketverius metus, bet judėsime.

Anksčiau teko girdėti įvairių minčių, pavyzdžiui, kad būsto prieinamumas yra verslo reikalas. Kaip manote, ar ministerija su savo pasiūlymais turėtų turėti didesnį vaidmenį šia tema, ir jei taip, kokį?

Turėjome diskusiją apie tai. Galima Regionų ministerija taip pat dirbtų su ta tema, kaip galime apibrėžti būstą regionuose. Svarstėme, kad galėtų gal net atsirasti ir būsto prieinamumo įstatymas, nes dabar turime kompensacijas, socialinius instrumentus, paskatą jaunoms šeimoms. 

Turime šiek tiek pinigų, duodame priemonių. Bet požiūrio, kaip į ilgalaikį aspektą, 3–4 metams, neturime. Atsirado temos savininkai, Būsto politikos grupė, kurie bandys formuoti aiškias ir konkrečias gaires, kad tai būtų sureguliuota. 

Ministras yra kalbėjęs apie būstų reikalavimų korekcijas, pavyzdžiui, energinės klasės sumažinimą. Ar pradėjote jau žiūrėti, ką galima pakeisti šioje srityje?

Tiek ministras, tiek aš manau, kad dabartiniai reikalavimai yra pertekliniai, bet nuomonę pasistengsime pagrįsti skaičiais.

Esame suformavę užduotį ir perskaičiuosime klases. Jų panaudojimas apskaičiuotas dar 2021 m., jau praėjo laiko, mus veikia klimato kaita. Turime direktyvas, kurios mus įpareigos nustatyti taisykles, kurios ateis su vadinamąją A0 klase.

Kadangi turime naują direktyvą, tai kad nebūtų šoko, reformų, bandome rasti vidurį, kaip padaryti.

Kalbant apie renovaciją, situacija gal 10 metų nesikeičia: norime renovuoti 1.000, bet renovuojame po 300 daugiabučių per metus, jokio proveržio nėra. Ką būtų galima padaryti, kad atnaujintume daugiau namų? 

Turime bandomuosius skydinės renovacijos projektus, šiuo metu jau pristatytas ir pagamintas skydas, kuris tvirtinamas ant sienos. Nemažai padaryta darbo, nors terminai jau vėluoja. Projektuotojai bando gauti statybos leidimus, šių metų gale norėčiau matyti bent tris skydais apdėtus pastatus.

Tokia renovacija galėtų padėti proveržiui, nes jos procesas trumpesnis, jam galima pasiruošti iš anksto, nereikia gyventojams gyventi pastoliuose. 

Ne visi daugiabučiai gali būti renovuojami skydais, tada grįžtame prie tos tradicinės renovacijos, ir šioje vietoje matau du pagrindinius aspektus. Pirma, turime grįžti į B energinę klasę, nes ji yra patraukliausia ir paprasčiausia.

Antra, pats procesas. Aplinkos projektų valdymo agentūra skaičiuoja, kad renovacijos laikas yra 3,5 metų. Per tiek laiko pasikeičia daug aplinkybių, net ir gyventojai daugiabučiuose. Dabar peržiūrime šį procesą, greitu metu ateisime su pasiūlymu, kaip galėtume renovuoti 1.000 daugiabučių per metus. 

Gal jau dabar žinote vietas, kurios stringa?

Pirmiausia turime formuoti ir suprasti pačią rinką, ar ji bus pajėgi renovuoti tiek daugiabučių, ar bus tiek statybininkų, projektuotojų. 

Antra, turime išduoti bent 1.000 statybos leidimų per metus. Todėl norime suformuoti kepurės principą: paruošti daugiabučius, išduoti jiems statybos leidimus ir tuomet paleisti statyboms.

Be to, renovacijoje dabar nėra pastovumo, nėra ilgalaikio plano: dabar iššauname kvietimą, bet rinka nežino, ar jai verta ten telktis, nes gal neturėsime kitąmet užsakymų.

Norime peržiūrėti sistemą, kalbėtis su Finansų ministerija dėl ilgalaikio plano sukūrimo. Taip galėtume patys formuoti sektorių, kuris matytų, kokie kvietimai jiems aktualūs, galėtų specializuotis renovacijos srityje. 

P. Poderskis buvo išsakęs idėją, kad kai daugiabutis yra kritinės būklės, būtų galima jį griauti ir statyti naują. Ar pradėjote dirbti šia kryptimi?

Nenorėčiau, jog būtų galvojama, kad P. Poderskis griaus daugiabučius, iškraustys gyventojus ir jie liks be namų. Viskas bus daroma tik tada, kai 100% gyventojų dėl to sutiks.

Pati idėja yra tokia: aplink daugiabutį turi būti suformuotas didesnis žemės sklypas. Tada verslui būtų siūlomas susitarimas: jis turėtų šone pastatyti naują pastatą, vietoj 6 butų pastatyti 12 ar 15, kiek apsimokėtų.

Gyventojai gautų tokį pat būstą: jei turi 3 kambarių butą, ir tada gautų 3 kambarių butą. Ir jau, kai žmonės ten būtų sukeliami, tada kalbėtume apie nugriovimą, vietos įveiklinimą, kad ir bendruomenė, ir verslas būtų patenkinti.

Dabar ieškome pavyzdinių projektų, bendruomenių, kurios norėtų būti pavyzdžiu, – kalba viceministras. 

Sudėtinga, bet ieškome pirmūnų, kas neštų vėliavą: ieškome 3–10 butų daugiabučio. Jei per šiuos metus padarytume bent vieną pavyzdinį projektą, kuriuo galėtume pasidžiaugti, manau, būtų padarytas milžiniškas darbas, nes apie tai kalbama seniai.

Kaip manote, kokios bus medinės statybos perspektyvos? Ar reikėtų plėsti, keisti tą tvarką?

Dabar iki 2028 m. turėtume pasiruošti statinio gyvavimo ciklo metodiką, pasiskaičiuoti, kaip kiekviena medžiaga gali būti perdirbama. Ji pakeis dabartinį požiūrį ne tik apie medžiagą kaip medį, bet pažiūrėsime CO2 sunaudojimą. Tuomet priimtume sprendimų.

Jūs minėjote, kad norite daugiau leisti veikti pačioms savivaldoms. Dabar tenka matyti, kad, gavusios galią, jos pradeda taikyti skirtingas praktikas, reikalauti skirtingų dokumentų. Kaip suteikiant daugiau savarankiškumo išvengti, kad kiekviena jų taikys skirtingą praktiką, nevilkins procesų?

Taip, skirtingos savivaldybės vis kitaip interpretuoja skirtingus įstatymus. Bet tai atsiranda, jei yra spraga komunikacijoje...

Problemas spręsti norime per viešinimą. „Infostatyboje“ jau atvėrėme tam tikrus duomenis: statybos leidimų išdavimo, projektinių pasiūlymų patvirtinimo greitį... Taip matysime, kodėl atmetami statybos leidimai, kodėl vieni išduoda greičiau, kiti lėčiau.

Dabar merai žino, kokia situacija jų miestuose, bet nėra skaičių. Todėl kai atversime švieslentę su dienomis, su priežastimis, pats meras galės pamatyti, kas pas jį mieste vyksta, ir pasilyginti su kitais, – teigia jis.

Kai kuriame teisės aktus, siekiame, kad jų taikymas būtų vienodas. Todėl eisime per viešumą, norime, kad institucijos sakytų, kas neaišku. Manau, kad esame susikūrę gerą santykį su socialiniais partneriais. Norime netrukdyti žmonėms dirbti.

Pokalbio pradžioje užsiminėte, kad kai kuriais atvejais būtų galima taikyti DI sprendimus. Kur jūs numatote juos pritaikyti? Kur nebereiktų žmogaus rankų darbo?

Daug kur. Domimės pavyzdžiais, bet matome pritaikymą darant sprendimus dėl teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų, skaitmenizavimo.

Kažkada su ministru juokavome, kad po kurio laiko, nenoriu apibrėžti kiek, mūsų mamos galės nueiti į „Infostatybą“, pasirinkti sklypą, suvesti koordinates, kur namo kampai, pasirinkti jo parametrus, aukštį, su sistema apskaičiuoti plotą ir gauti statybos leidimą. 

Atrodo kaip tolima ateitis.

Gali būti ir taip, gali būti ir ne.

Bet, kalbant apie statybos leidimus, norime visko greitai, todėl DI ir skaitmenizavimas galėtų labai sutrumpinti realų žmogaus prisilietimą prie statybos leidimo išdavimo. Dabar stringame, nes reikia sutikrinti teisės aktus. 

Pavyzdžiui, viena dažniausių atmetimo priežasčių yra pavadinimas, kai jis nesutampa keliose vietose. Tokios priežastys yra niekai, – sako viceministras.

Turime daug žmogaus įsitraukimo, todėl SSVA su Būsto ir architektūros grupėmis peržiūri išdavimo procesą žingsnis po žingsnio. Ten virš 100 eilučių, ką žmogus tikrina, manome, kad būtų galima palikti iki 30 eilučių, kur reikia žmogaus akių, likusias galėtų patikrinti sistema. Pavyzdžiui, patikrinti RC išraše, ar žemė priklauso statytojui.

Kaip manote, kada galėtų atsirasti tokie sprendimai?

Tikrai šiais metais kokius nors konkrečius sprendimus su „Infostatyba“ padarysime.

Bet, žinant valstybines sistemas, jų parengimas užtrunka. 

Viskas gerai, kad užtrunka. Nes yra viešieji pinigai, didelis sisteminis darbas.

Be to, mums reikia ne tik sukurti sistemą, bet ir pritaikyti jai teisės aktus. Kai žinome, kokios sistemos reikia, ją galima sukurti labai greitai, per 6–12 mėnesių. Bet sistema turi būti pritaikyta teisės aktams. Pavyzdžiui, dabar „Infostatybą“ turi taisyti, nes atsiranda naujų teisės aktų, naujas taikymas, turi pakoreguoti sistemą.

Esmė, kad matome vienodai su socialiniais partneriais, kad norime palengvinti procesus, turime duoti atsakomybę žmonėms, o sistema turi eiti į skaitmenizavimą ir DI pritaikymą.

Jei ko nors nepavyks padaryti mums, tą darbą perims kiti. Tikrai nemanau, kad viskas užtruks 10 metų, nes technologijos tobulėja labai greitai.