Europos centrinis bankas žengia į sudėtingų sprendimų laikotarpį

Europos centrinis bankas (ECB) praėjusią savaitę sumažino bazinę palūkanų normą dar 25 baziniais punktais. Tai buvo šeštas palūkanų normų mažinimas nuo 4% piko, pasiekto 2023 m. rudenį.

Finansų rinkos tikisi, kad šiemet palūkanų norma dar mažės, bet VŽ kalbinti ekspertai beda pirštu į 2% ribą, tačiau atskiri scenarijai šiek tiek išsiskiria.

„Palūkanų normų karpymų buvo šešetas iki šiol ir atitinkamai rinkos tikisi dar bent vieno“, – VŽ podkaste „Rinkos: kas man iš to“ sako Indrė Genytė-Pikčienė, Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė.

„Erdvės ribojančiai laikysenai yra tikrai nelabai daug ir tie rinkos lūkesčiai, matyt, ta linkme ir projektuojami“, – prideda ji.

Todėl palūkanos nusistovės „gana neutraliame lygyje, ties 2 procentais ar šiek tiek daugiau, atitinkamai reaguos ir tarpbankinių palūkanų norma (EURIBOR – VŽ)“.

Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas, pažymi, kad lūkesčius dėl tolesnių centrinio banko veiksmų neoficialiai formuoja jau nebe pagrindinė ECB misija – kainų stabilumas, bet ekonominio ciklo veiksniai.

„Rinka po truputį mažina ECB palūkanų karpymo prognozes, bet ne dėl infliacijos rizikų, o dėl ekonomikos atsigavimo rizikų, – svarsto A. Izgorodinas, „Citadele“ banko vyriausiasis ekonomistas. – Aš visgi manau, kad rinka šiek tiek bėga prieš traukinį.“

[infogram id="cc8d0ab3-1b41-4cc5-9830-8af7a9399f25" prefix="xxe" format="interactive" title="Rinkos: ECB palūkanų normos 250306"]

„Citadele“ banko ekonomisto vertinimu, ECB dar du kartus sumažins palūkanų normas.

„Tada mūsų laukia ilga pauzė ir metų gale bazinės palūkanos sieks 2%“, – teigia jis ir priduria, kad tikisi, jog 3 mėnesių EURIBOR 2% ribą turėtų pasiekti liepą arba rugpjūtį ir galbūt netgi ją kirsti – „bus 1,95% ar panašiai“.

6 mėnesių EURIBOR, tikėtina, bus šiek tiek didesnis.

„Pagal dabartinį rinkų vertinimą palūkanos žemiau nei 2% nemažės, tokiu atveju 6 mėnesių EURIBOR stabilizuotųsi 2,1–2,2% intervale“, – komentuoja Vytenis Šimkus, „Swedbank“ investicijų strategas.

Tačiau „Swedbank“ ekonomistai vis dar tikisi trijų palūkanų sumažinimų šiemet. ECB bazinė palūkanų norma tokiu atveju pasiektų 1,75%.

„Tai, kad ECB pranešime buvo paminėta, jog dabartinė 2,5% palūkanų norma vis dar lieka švelniai ribojanti ekonomiką, rodo, kad laikomasi nuomonės, jog neutrali palūkanų norma euro zonoje yra intervale tarp 1,75 ir 2,25%, todėl kol kas logiška tikėtis, kad šiemet dar pamatysime palūkanų normų mažinimo sprendimų iš ECB“, – komentuoja Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas.

SEB grupės ankstesnė prognozė, anot jo, metų pabaigai siekė 1,5%, tačiau artimiausiu metu, tikėtina, bankas padidins palūkanų normos metų pabaigoje prognozę.

Padidėjęs neapibrėžtumas

Priimdamas pastarąjį sprendimą dėl palūkanų normų, ECB pabrėžė, kad dėl tolesnių veiksmų išlieka priklausomas nuo konkrečių tuo metu turimų duomenų.

„Ypač dabartinėmis didėjančio neapibrėžtumo sąlygomis sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio Valdančioji taryba priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis“, – teigiama pranešime.

Pasak T. Povilausko, kol kas SEB grupė prognozuoja, kad balandį palūkanos turėtų būti mažinamos, „tačiau aiškiai suprantame, kad per artimiausias šešias savaites bus daug naujienų“.

Rinkose tikimybė dėl palūkanų normų mažinimo balandį vertinama 50/50 ir ateinančiam ECB sprendimui didžiausią įtaką, anot jo, turėtų daryti infliacijos dinamika.

„Norint sulaukti mažinimo balandį, kovo infliacija, kuri bus skelbiama balandžio 1 d., negali viršyti ECB ir rinkos konsensuso“, – pažymi jis.

Tikimasi 2% metinės infliacijos kovą.

VŽ kalbinti ekonomistai pabrėžia, kad dėl tolesnio vidutinės trukmės laikotarpio perspektyvos neapibrėžtumo yra daug – jis padidėjęs dėl neprognozuojamas prekybos politikos ir geopolitinės situacijos.

Tai, tikėtina, nesukurs galimybių ECB mažinti palūkanų normas žemiau neutralios ribos.

„Reikia, matyt, akcentuoti, kad gana stipriai keisis pačios euro zonos didžiųjų šalių fiskalinė pozicija. Atitinkamai tai turės poveikį ekonomikos augimui. Ką ir kalbėti apie prekybos karus, kurie turės tikrai, matyt, reikšmingą poveikį tolesnėms infliacijos tendencijoms“, – didžiąsias nerimą keliančias aplinkybes apibūdina I. Genytė-Pikčienė.

„Tad atsiriboti nuo šitų aplinkybių ir neatsižvelgiant į jas toliau projektuoti, kokios pinigų politikos strategijos laikysis ECB, matyt, būtų netinkama ir kol kas gana anksti“, – sako ji.

„Per praėjusias kelias savaites dėl geopolitinių naujienų, Europos Komisijos bei Vokietijos sprendimų ketinant labai stipriai didinti investicijas į gynybą ir infrastruktūrą galimybės įvertinti, kokios gali būti ECB bazinės palūkanų normos, dar pasunkėjo“, – pritaria ir T. Povilauskas.

Ekonomikai vis dar susiduriant su sunkumais, ECB ekspertai ir vėl sumažino ekonomikos augimo prognozę: 2025 m. – iki 0,9 %, 2026 m. – iki 1,2 %, o 2027 m. – iki 1,3 %.

Tai leidžia manyti, kad ECB dar nėra įvertinęs Vokietijos, Prancūzijos ir Europos Komisijos išlaidavimo gynybai ir infrastruktūrai planų, sako I. Genytė-Pikčienė.

„Natūralu, kad jeigu išsipildys šitas scenarijus, gali ir neprireikti vėl nerti ECB su savo bazinėmis palūkanų normomis į skatinamąją pusę ir jis galės išlaikyti palūkanų normas neutralias arba šiek tiek didesnes“, – teigia ji.

A. Izgorodinas yra įsitikinęs, kad euro zonos ekonomika šiemet ekonomistus nustebins: „Mano nuomonė apie euro zonos ekonomiką yra labai teigiama. Aš manau, kad šiais metais ji mus visus gerokai nustebins dėl kelių aspektų.“

Pirma, Vokietijos pramonės ekonominis ciklas pasiekė „tokį dugną, kad labiau nukristi jau yra sunku“, o išankstiniai indikatoriai rodo, kad nuo dugno jau atsispiriama.

„Kitas svarbus aspektas yra Kinija“, – kalba jis ir priduria, kad nors antra pasaulio ekonomika „nelabai auga“, bet atsiranda atotrūkis tarp eksportui ir vidaus vartojimui skirtos pramonės.

„Kinijos gamintojai mato vidaus vartojimo atsigavimą, ir aš manau, kad tai bus kitas aspektas, kuris palaikys Vokietijos pramonės ir ekonomikos atsigavimą“, – sako ekonomistas.

Galiausiai naujoji Vokietijos valdžia rodo esanti gerokai lankstesnė, kalbant apie išlaidas ir skolinimą.

Visa tai reiškia, kad laukia ryškus euro zonos ekonomikos atsigavimas.

Prekybos karai

„Rinkų reakcija į naujienas apie EK ir Vokietijos planus stipriai investuoti į gynybą yra daugiau nei akivaizdi – rinkos tikisi stipresnio augimo ir spartesnės infliacijos vidutiniu laikotarpiu. Savaime tai reikštų ir aukštesnes bazines palūkanų normas“, – pritaria V. Šimkus.

„Tačiau kol kas neaiškus prekybos politikos poveikis. Europai, skirtingai nei JAV muitai, tai labiau reiškia ne didesnę infliaciją, bet lėtesnį ekonomikos augimą – didesnį nedarbą ir dėl to ilgainiui mažesnę infliaciją“, – prideda jis.

I. Genytė-Pikčienė taip pat atsargiai vertina galimybes tiksliai numatyti muitų karo poveikį.

„Tai iš tikrųjų yra gana reikšmingi protekcionizmo barjerai. Ir natūralu, kad tai gali išbalansuoti tarptautinę prekybą, gali sukurti įvairiose pasaulio regionuose tam tikrus lokalius prekių perteklius ir deficitus. Ten, kur bus deficitai, natūralu, kad įsivyraus infliacija bei spaudimas, o ten, kur bus lokalūs pertekliai, irgi rinka reaguos atitinkamai“, – sako ji.

A. Izgorodinas savo ruožtu svarsto, kad muitai didelio poveikio bendram paveikslui nepadarys, nes JAV bus priverstos juos atšaukti.

„Manau, kad muitai bus labai laikini. Tai matoma iš rodiklių, kuriuos aš seku, JAV ekonomika juda pačia rizikingiausias trajektorija, link stagfliacijos, kai ekonomika nebeauga, bet kainos kyla, – sako jis. – Tai bus didžiulis galvos skausmas D. Trumpui ir JAV centriniam bankui, taip pat rinkoms. Jau geriau patirti recesiją negu stagfliaciją.“

Ekonomistas tikisi vasarą pamatyti ir daugiau tokių stagfliacijos rizikos šaltinių.

„Vasaros viduryje arba vasaros gale D. Trumpo administracija turės tarifus atšaukti“, – konstatuoja jis.