Kinijos pramonę stabdantys kliuviniai, kurių ji vis dar neįveikia

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas rutulinių guolių gamykloje Luojango mieste. Xie Huanchi („Xinhua“ / „ZUMA Press“ / „Scanpix“) nuotr.

XX a. 6-ojo dešimtmečio pradžioje, kai Komunistų partija ėmėsi atstatyti karo nuniokotą Kiniją, revoliucijos herojus ir partijos pirmininkas Mao Zedongas atvirai įvertino niūrią šalies pramonės padėtį: „Mes galime pagaminti stalus ir kėdes, arbatos puodelius ir arbatinukus... Bet mes negalime pagaminti nė vieno automobilio, lėktuvo, tanko ar traktoriaus.“

Netrukus Luojange, senoviniame mieste centrinėje Henano provincijoje, buvo įkurta traktorių gamykla Nr. 1 ir greta jos – rutulinių guolių fabrikas. Tai, anot Karinos Khasnulinos iš Leipcigo universiteto, buvo vienas iš 156 pramonės projektų, numatytų partijos Pirmajame penkerių metų plane. Vos po kelerių metų, 1958 m., nuo gamybos linijos nuriedėjo pirmasis Kinijoje pagamintas traktorius, pavadintas „Dongfang Hong“ („Rytai yra raudoni“).

Praėjus septyniasdešimčiai metų, Kinija tapo pasauline galybe, antra pagal dydį pasaulio ekonomika ir viena iš dviejų tikrų karinių supergalių. Tačiau, kaip puikiai žino šalies vadovai Pekine, tauta nesugebėjo įveikti daugybės pramonės silpnųjų vietų.