2025-05-22 08:14

„Achemos“ profsąjungai ir vadovybei nepavyko susitarti dėl kolektyvinės sutarties

„Achemos grupė“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Achemos grupė“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Achemos grupės“ valdomos Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ vadovybei ir darbuotojams nepavyko susitarti dėl naujos kolektyvinės sutarties. Įmonės profesinė sąjunga „Achemai“ iškėlė kolektyvinio darbo ginčo reikalavimus.

Savo ruožtu „Achemos“ vadovybė tikisi, kad per dvejus metus situacija įmonėje pagerės, todėl prašo darbuotojų šį laikotarpį „išlaukti“.

„Achemos“ darbuotojų profesinė sąjunga BNS pranešė, kad jos taryba nepritarė kolektyvinės sutarties projektui joje likus tik darbdaviui naudingiems punktams, be to, nerimą kelia vadovybės sprendimai stabdyti papildomo skatinimo priemones ir įvesti „solidarumo prastovas“.

„Jeigu tikrai siekiama pilnavertės kolektyvinės sutarties, joje turi būti įtrauktos nuostatos, gerinančios darbuotojų padėtį. Neteisinga kolektyvine sutartimi tenkinti tik darbdavio interesus – tai iš esmės prieštarauja kolektyvinių sutarčių paskirčiai“, – komentare BNS sakė įmonės profsąjungos vadovė Birutė Daškevičienė.

Anot jos, paskutiniame pernai gruodį prasidėjusių derybų posėdyje bendrovės atstovai pareikalavo iš kolektyvinės sutarties projekto išimti darbuotojams svarbiausią punktą – „Achemos“ vadovybė nesutinka išmokėti darbuotojams vienkartinių premijų už 2025 metus, einant kasmetinių atostogų bei padidinti atlyginimo fondą 2026–2027 metams. 

„Achemos“ atstovė Jolita Macelytė teigė, kad įmonė šiems punktams nepritarė dėl įmonės patiriamų ekonominių iššūkių. 

„Pastaraisiais metais Europos trąšų gamybos sektorius susiduria su dideliais ekonominiais iššūkiais. „Achema“, kaip ir didžioji dalis Europos trąšų gamintojų, jau nuo 2021-ųjų dirba daliniais pajėgumais“, – komentare sakė įmonės atstovė.

„Vertindami bendrovės situaciją ir profesinės sąjungos keliamus reikalavimus galime prisiimti tik tuos įsipareigojimus, kuriuos realiai galime įgyvendinti“, – aiškino J. Macelytė.

B. Daškevičienės teigimu, išmetus šiuos punktus kolektyvinės sutarties projektas tapo naudingas tik darbdaviui.

Todėl „Achemos“ darbuotojų profesinė sąjunga iškėlė kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų reikalavimus darbdaviui – vidutinį atlyginimą susieti su Lietuvos vidutiniu darbo užmokesčiu taikant ne mažesnį kaip 1,3 koeficientą, o jo nepasiekus prašoma kiekvienam darbuotojui išmokėti vienkartinį paskatinimą bei kartą per metus skirti atlyginimo dydžio premiją. 

Tuo metu „Achemos“ atstovė J. Macelytė teigė, kad profsąjungos reikalavimas per trejus metus padidinti darbo užmokesčio fondą beveik dukart – daugiau nei 23 mln. eurų – yra sunkiai įgyvendinamas, nes bendrovė pastaruosius dvejus metus dirba nuostolingai.

J. Macelytės teigimu, bendrovė tikisi, kad 2026 metais situacija pagerės ir „Achema“ vėl galės dirbti visu pajėgumu, todėl, anot jos, reikia „išlaukti šį laikotarpį“.

Situacija blogesnė nei atrodo

Kaip teigė profsąjungos vadovė B. Daškevičienė, situacija įmonėje yra prastesnė nei atrodo ir nepaisant bendrovės atstovų pažadų toliau ieškoti geriausių sprendimų profesinė sąjunga tai vertina kaip tuščius pažadus.

„Realybė įmonėje gerokai blogesnė nei mėginama parodyti. Ir taip nekonkurencingi „Achemos“ atlyginimai nuo birželio mėnesio mažės dar daugiau, nes nebeliks papildomo apmokėjimo už remonto darbus, už pavadavimus ir pareigybių sugretinimą bei papildomo skatinimo iš vadovo fondo“, – aiškino B. Daškevičienė.

„Taupymas darbuotojų sąskaita, darbuotojų trūkumas, nesaugiai organizuojamas darbas – dabartinė achemiečių kasdienybė“, – pridūrė profsąjungos vadovė.

Jos teigimu, „Achema“ taiko darbuotojams nerimą keliančią metodiką – „solidarumo prastovas“, kai nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas pagal sutartį turi darbo, ar ne – jis turės dvi savaites dirbti ir dar dvi – būti prastovoje.  

J. Macelytė patvirtino, kad keliems mėnesiams sustabdžius amoniako gamybą dalis darbuotojų bus išleisti į dalines prastovas, o esant galimybei siūloma vietoj jų pasinaudoti sukauptomis atostogomis. 

„Achemos“ vadovė Audronė Kuskytė interviu pernai gruodį prieš prasidedant deryboms su profsąjunga sakė, kad bendrovė daro viską, kad sukurtų geras darbo vietas ir išlaikytų darbuotojus.

„Achemos“ darbuotojams 2022 metais nepavykus su darbdaviu pasirašyti dvejų metų kolektyvinės sutarties bei dėl to trumpai streikavus, profsąjunga inicijavo naujas derybas dėl didesnių atlyginimų. 

„Achema“ nuo praėjusio šeštadienio pradėjo laikinai stabdyti pagrindinio produkto – amoniako gamybą, toks sprendimas kovą priimtas dėl Europoje smarkiai svyruojančios gamtinių dujų kainos ir į rinką plūstančios pigios produkcijos iš trečiųjų šalių. Amoniako gamybą „Achema“ planuoja vėl atnaujinti trečiąjį ketvirtį.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu „Achemoje“ dirba 1.119 darbuotojai. Jų atlyginimų vidurkis iki mokesčių siekia 2.572 Eur ir yra 3% didesnis nei prieš metus.

Didžiausia „Achemos“ akcininkė yra Lydos Lubienės ir Viktorijos Lubytės kontroliuojama „Achemos grupė“.   

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791