„Boeing“ ir „Airbus“ netenkant 45 m. trukusios „Duty-Free“, JAV gamyklų renesansas kabo ore

Naujausiais muitais bus panaikintos išimtys, kuriomis šios bendrovės ir jų tiekėjai naudojosi pagal Pasaulio prekybos organizacijos susitarimą, apimantį JAV, Kiniją, Kanadą, daugumą Europos Sąjungos valstybių ir daugybę kitų šalių.

Nepritaikius išimties, tokie gamintojai patirs didesnes išlaidas, o aviakompanijoms gali tekti mokėti daugiau už viską – nuo naujų orlaivių iki atsarginių dalių, rašo „Wall Street Journal“. 

1980 m. prekybos paktas atvėrė duris plačiam JAV komercinių lėktuvų eksportui į Europą. 

„Eksportas drastiškai išaugo“, – komentuoja Dakas Hardwickas, Aerokosminės pramonės asociacijos tarptautinių reikalų viceprezidentas.

Ketvirtadienį „Boeing“ akcijos atpigo 8%. Didžiausia JAV eksportuotoja pagal dolerio vertę „Boeing“ eksportuoja apie 80% savo gaminamų komercinių lėktuvų.

Tikimasi, kad „Airbus“, turinti gamyklą JAV, taikys muitus komponentams, kurių reikia lėktuvams, gaminamiems JAV gamykloje, taip pat lėktuvams, gaminamiems Prancūzijoje ir Vokietijoje.

„Boeing“ generalinis direktorius Kelly Ortbergas pareiškė, kad yra susirūpinęs, jog nauji JAV muitai gali sukelti prekybos karo eskalaciją, dėl kurios kiltų pavojus reaktyvinių lėktuvų gamintojos eksportui. 

„Laisvoji prekyba mums labai svarbi“, – sakė K. Ortbergas, paprašytas kalbėti apie muitus per Senato posėdį dėl saugumo. 

„Mes iš tikrųjų esame ideali eksporto bendrovė, kurianti JAV darbo vietas – ilgalaikes, didelės vertės JAV darbo vietas“, – pridūrė jis. 

Vadovo teigimu, Labai svarbu, kad bendrovė ir toliau turėtų prieigą prie tiekėjų ir neatsidurtų tokioje situacijoje, kai tam tikros rinkos jai taptų uždaros.

Jis jau anksčiau yra sakęs, kad „Boeing“ tikisi nedidelio finansinio jau paskelbtų tarifų poveikio, nes didžioji dalis „Boeing“ išlaidų patiriama JAV, tačiau jis nerimauja dėl pasekmių įtemptai bendrovės tiekimo grandinei.

Pasaulinė gamybos galia 

Šios bendrovės, kuri dažnai laikoma JAV eksporto etalonu, atvejis kelia dar daugiau klausimų dėl D. Trumpo JAV gamybos renesanso vizijos.

Praėjusį mėnesį Baltųjų rūmų interneto svetainėje paskelbtame tinklaraščio įraše teigiama, kad prezidentas siekia, jog Jungtinės Valstijos taptų „pasauline gamybos galia“, ir teigiama, kad tai padaryti padės daugybės JAV bendrovių, įskaitant pasaulinę pažangių kompiuterių lustų lyderę „Nvidia“ ir didžiuosius automobilių gamintojus, investicijos į naujas gamyklas JAV.

Vis dėlto nemažai ekonomistų ir verslo lyderių vis dar labai skeptiškai vertina tarifų kampaniją ir jos gebėjimą sustabdyti dešimtmečius trunkantį užimtumo mažėjimą gamyboje, kurį lemia įvairios pasaulinės priežastys, pavyzdžiui, gamybos automatizavimas ir robotizacija, rašo „The New York Times“. 

Nuo XX a. septintojo dešimtmečio pabaigos daugybė darbo vietų gamyklose buvo perkelta į užsienį. JAV įsikūrusių tarptautinių korporacijų vadovai ir aktyvūs akcininkai suprato, kad užsienyje jie dažnai gali vystyti gamybą mažesniais kaštais ir taip gauti didesnį pelną bei sumažinti kainas vietos vartotojams.

Valstijų ir federalinės politikos formuotojai, nusivylę įnirtingomis kovomis su profsąjungomis infliacijos laikotarpiu, dažnai remdavo tokį globalių įmonių prisitaikymą.

Bėgant metams, dėl santykinai didelės JAV dolerio vertės eksportuotojų gaminamos prekės paprastai tapo brangesnės. Be to, šalies prekybos deficitas, kai Amerikos vartotojai perka daugiau prekių iš užsienio, nei Amerikos gamintojai parduoda užsienyje, taip pat priklauso nuo gerovės.

Darbo vietų korta

Dabar D. Trumpas deklaruoja, kad nori gamybą sugrąžinti namo, į JAV.

Vis dėlto kai kurie analitikai atvirai kalba apie galimą riziką, nes kyla neišvengiamas pavojus, kad daug didesni muitai, jei jie bus taikomi ir toliau, gali pakenkti ir JAV gamintojams.

Užsienio santykių tarybos vyresnysis bendradarbis Bradas Setseris teigia, kad prezidentas galėjo imtis nuosaikesnių veiksmų. B. Setseris, buvęs Iždo departamento ir JAV prekybos atstovo biuro Joe Bideno administracijoje pareigūnas, apskritai pritaria griežtesniam požiūriui į pasaulinę prekybą.

J. Setseris buvo vienas iš pareigūnų, kurie iš pradžių rėmė 100% tarifų įvedimą pigioms kiniškoms elektrinėms transporto priemonėms. Jie baiminosi, kad, palikus globalizuotų kapitalo rinkų užgaidoms, Kinijos BYD, didžiausia pasaulyje elektrinių transporto priemonių gamintoja, gali užimti didelę Amerikos automobilių rinkos dalį ir sukelti dar vieną „kinišką šoką“, dėl kurio daugelis JAV automobilių pramonės darbuotojų galėjo netekti darbo.

Tačiau J. Setseris sako, kad tarifus vis dar laiko labiau tiksline, gynybine priemone, o ne priemone, skirta spręsti įsisenėjusio darbo vietų praradimo problemą.

„Daugeliu atvejų, – teigia jis, – galutinis tarifų rezultatas yra tas, kad jie neišsprendžia prekybos deficito, jie tik reiškia, kad jūs mažiau prekiaujate, mažiau importuojate, mažiau eksportuojate, o bendras deficitas įprastai nesikeičia.“

Nepaisant kai kurių tyliai pripažintų pirmosios D. Trumpo administracijos prekybos karų pliusų, JAV prekybos deficitas – prekių importo ir eksporto atotrūkis – buvo toks pat didelis kaip ir anksčiau, kai D. Trumpas baigė eiti pareigas, ir nuo to laiko jis tik didėjo. Nuo 2019 m. darbo vietų augimas gamybos sektoriuje taip pat sulėtėjo, nepaisant J. Bideno eros iniciatyvų.

Iš dalies taip yra todėl, kad, nepaisant gamyklų statybų bumo, šiuolaikinėms gamykloms paprasčiausiai nereikia tiek daug darbuotojų, kiek reikėdavo anksčiau.