G. Bertašius: „Vilvi Group“ sieks įsigyti „Marijampolės pieno konservus“
Papildyta „Marijampolės pieno konservai“ komentaru, kontekstu apie vykusius ir vykstančius teisminius procesus.
„Sieksime nupirkti ir akcijas, sieksime 100%. Bet labai pabrėžiu, kad mes čia sieksime. (...) Kol kas daugiau ne (komentuoti negaliu – BNS)“, – sakė G. Bertašius.
Jis taip pat teigė negalintis pasakyti, kada galės atskleisti daugiau informacijos.
G. Bertašiaus teigimu, šiuo metu „Vilvi Group“ Marijampolės įmonės paslaugomis nesinaudoja – netiekia jai pieno perdirbimui.
VŽ rašė, kad MPK ir jos valdomą restruktūrizuojamą Lukšių pieninę ketina įsigyti neįvardijama viena didžiausių Lenkijos pieno perdirbimo bendrovių, o sandorį tikėtasi užbaigti šiemet.
Tačiau, BNS žiniomis, Lenkijos investuotoja atsitraukė ir savo ketinimų atsisakė.
Tuo metu Marijampolės įmonė agentūrai BNS teigė, kad šiuo metu tebevyksta pokalbiai su bendrovę norinčiais įsigyti investuotojais.
„Kol kas durys lieka atviros visiems, investuotojų paieškos procesai nenutraukti ir nebaigti, tebevyksta pokalbiai su susidomėjusiais investuotojais“, – komentare BNS teigė MPK.
„Vilvi Group“ valdoma Vilkyškių pieninė trečiadienį paskelbė už neįvardijamą sumą vasarį įsigijusi reikalavimo teisę į MPK ir jos valdomos Lukšių pieninės nepadengtus įsipareigojimus Šiaulių bankui. Motyvuojant konfidencialumu sandorio suma neatskleidžiama.
„Kol kas susipažįstame su naujuoju kreditoriumi, kartu vertiname situaciją“, – BNS teigė MPK.
MPK vadovas Henrikas Karpavičius dar pernai rugsėjį BNS sakė, kad įmonė pasiekė svarbų susitarimą su Šiaulių banku – šalys suderino atsiskaitymo sąlygas, pagal kurias MPK iki 2024 metų lapkričio pabaigos sieks 3,2 mln. Eur sumažinti įsipareigojimus bankui, siekusius 14 mln. Eur.
2023 metų vasarį VŽ rašė, kad pretendentų nusipirkti Lukšių pieninę gali būti ne vienas. Pieninės nemokumo administratorius Gintaras Adomonis tuomet sakė, kad be žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“, susidomėjusių įmone yra ir daugiau.
Dabartinis Lukšių pieninės restruktūrizavimo administratoriaus „Personlita“ direktorius Vygandas Urbanas BNS teigė, kad pieninės rezultatai yra geri, viršija lūkesčius.
„Jokių nukrypimų nuo restruktūrizavimo plano šiuo metu nėra. Netgi, sakyčiau, apyvarta yra didesnė negu buvo planuota“, – BNS teigė V. Urbanas.
Dar laukia pirmosios R. Karpavičiaus žmonos ginčo dėl palikimo baigtis
Teismai kovą galutinai pripažino, kad 2019 metais mirusio vieno turtingiausių Lietuvos verslininkų Raimondo Karpavičiaus testamentas yra teisėtas – juo visą savo turtą, įskaitant MPK valdytoją įmonę „Karpis“, jis paliko antrai žmonai Aistei Karpavičienei ir broliui Henrikui Karpavičiui – „Karpio“ vadovė Asta Daminaitė vasarį atsistatydino iš pareigų, o teismuose nutraukiami ginčai dėl MPK ir „Karpio“ valdymo.
Tačiau, pasak MPK komentaro BNS, šiuo metu dar nėra pasirašyta taikos sutartis ginče pagal pirmosios R. Karpavičiaus žmonos Audronės reikalavimą priteisti jai pusę buvusio vyro turto.
„Kol šis ginčas nebus išspręstas, tol nebus aiški ir „Karpio“ akcininkų struktūra ir jų valdomos akcijų dalys“, – komentare BNS teigia Marijampolės įmonė.
1988 metais su vyru išsiskyrusi A. Karpavičienė dar 2018 metais pateikė ieškinį teismui, kuriuo ji pretenduoja į pusę buvusio vyro turto, įskaitant „Karpio” akcijas.
R. Karpavičius su antrąja žmona Aiste susituokė likus penkiems mėnesiams iki jo mirties. Nauju testamentu turtą lygiomis dalimis verslininkas paliko jai ir broliui, skelbė portalas alfa.lt.
H. Karpavičius pernai rugsėjį BNS sakė, kad teisminiai ginčai tarp „Karpio“ grupės įmonių kenkia derybose su žaliavinio pieno bei kitų išteklių tiekėjais, įmonei tenka atlikti nemažai avansinių mokėjimų. „Karpio“ atstovų teigimu, išsisprendus paveldėtojų ginčui, vykdyti verslą tampa lengviau.
„Situacija kinta geryn – avansiniai mokėjimai reikšmingai sumažėjo ir mažėja toliau“, – BNS dabar komentuoja MPK.
Marijampolės įmonė BNS pranešė, kad 2024 metais, preliminariais duomenimis, ji gavo 1,1 mln. Eur pelno iki mokesčių (2023 metais patyrė 4,314 mln. Eur nuostolį), o pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 3,1 mln. Eur.
Bendrovė pernai rudenį teigė, kad jos apyvarta mažėjo dėl pasikeitusio veiklos modelio – ji dalį produkcijos gamina kontraktų pagrindu, kai gamybai reikalingų žaliavų įsigijimą iš dalies finansuoja užsakovai – toks modelis leido bendrovei optimizuoti veiklą ir gerokai sumažinti apyvartinių lėšų poreikį.
