2025-03-05 10:44

Pramonės lūkesčių indeksas dar šoktelėjo į viršų, atokvėpis tęsiasi

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos pramonės nuotaikos gerėjo antrą mėnesį iš eilės. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas (PLI) per vasario mėnesį pakilo nuo 47,4 iki 48,6. Didžiąja dalimi tai lėmė gerėjančios pramonės produkcijos gamybos prognozės.

Kaip pažymi Vidmantas Janulevičius, LPK prezidentas, Lietuvos pramonės nuotaikos, iki JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbiant apie planuojamus 25% muitus Europos Sąjungos prekėms, gerėjo, bet džiaugtis dar anksti.

„Matome statybų sektoriaus atsigavimą dėl viešųjų pirkimų ir mažėjančių palūkanų. Baldų ir tekstilės gamintojai po ilgo sąstingio jaučia šiokį tokį pagyvėjimą. Tačiau dalis pramonės šakų – pavyzdžiui, chemijos ir metalo gaminių sektoriai – toliau susiduria su rimtais iššūkiais: nesąžininga konkurencija, mažėjančia paklausa, brangstančiais kaštais“, – pranešime cituojamas V. Janulevičius.

Vokietijos pramonės lūkesčiai pastaraisiais mėnesiais atrodo geriau, bet nereikia apsigauti – jie vis dar nepasiekė stabilaus augimo. Jeigu JAV įves naujus muitus Europos gamintojams, pirmiausia kentės Vokietijos eksportas, o tai tiesiogiai atsilieps ir mūsų šalies tiekimo grandinėms. Tad šis trapus atsigavimas gali būti tik trumpalaikė atokvėpio akimirka arba net saviapgaulė.

Lūkesčių gerėjimą vasario mėnesį lėmė gerėjančios gamybos prognozės. Kas trečia pramonės įmonė mano, kad artimiausiu metu gamybos apimtys augs. Ilgėja laikotarpis, kuriam įmonės yra užsitikrinusios gamybos užsakymus.

Kartu su teigiamomis nuotaikomis dėl produkcijos gamybos, bunda ir lūkesčiai dėl produkcijos kainų augimo. Jau kas ketvirta pramonės įmonė mano, kad produkcijos kainos artimiausiu metu augs. 

Teigiamos nuotaikos dėl produkcijos gamybos gaivino ir lūkesčius dėl darbuotojų skaičiaus didinimo. 

Šių metų pradžioje pramonės įmonių lūkesčiai dėl eksporto iš esmės nekito. Įmonės nesitiki artimiausiu metu reikšmingo pagerėjimo eksporto rinkose. Jos prisitaikė ir susitaikė.

Praėjusiais metais šalies eksporto susitraukimas 7,7% didžiąją dalimi palietė reeksportą, bet ne lietuviškos kilmės prekių gamintojus, kurių eksportas traukėsi tik 0,3%.

Vasarį gerėjo ir visos euro zonos pramonės lūkesčiai. Jie šių metų pradžioje augo ir euro zonos pramonės PMI (angl. Purchacing Managers‘s Index) vasarį pasiekė 47,3, kai paskutinį praėjusių metų mėnesį dar vos viršijo 45 (45,1). 

Vokietijos pramonės lūkesčiai šių metų vasario mėn. buvo geriausi per visus paskutinius 12 mėnesių ir geriausi nuo 2023 metų vidurio. Tikimasi, kad po ką tik pasibaigusių rinkimų naujai formuojama valdanti dauguma Vokietijoje vykdys ekonomikai ir verslu palankią politiką, kurioje numatoma sumažinti energijos išteklių kainas, sumažinti mokesčius verslui, skatinti gynybos pramonės vystymą.

Vis tik, Vokietijos ekonomikos atsigavimas ir visos Europos Sąjungos ekonomikos augimo dinamika susiduria su ne viena geopolitine ir ekonomine rizika. Konflikto Ukrainoje sprendimai bei JAV tarptautinės prekybos protekcionistinė politika gali reikšmingai paveikti tiek visos Europos Sąjungos, tiek ir Lietuvos ekonomikos augimą šiais metais.

Šiek tiek mažėjo Lietuvos pramonės įmonių dalis, kuri mano, kad paklausa eksporto rinkose yra nepakankama ir augo dalis įmonių, kurios teigia, kad ši paklausa tampa tenkinanti. 

Jau antrą mėnesį iš eilės augo įmonių turimų užsakymų skaičiai. Lietuvos pramonės įmonės jaučiasi turinčios užsakymų daugiau nei trims mėnesiams į priekį (3,2 mėnesio). Didžioji dalis įmonių vertina, kad jų turimos gatavos produkcijos atsargos yra pakankamos.

Perteklinių gatavos produkcijos atsargų kiekius fiksuoja tik kas penkta chemikalų ir chemijos produktų gamybos bei guminių ir plastikinių gaminių gamybos sektorių įmonės. Minėto chemikalų ir chemijos produktų gamybos sektoriaus įmonės patiria didelę konkurenciją iš Rusijos trąšų gamintojų, kurių pigesnė produkcija importuojama į Europos Sąjungos rinką.

52795
130817
52791