Didžiausia Europos plieno gamintoja nusisuka nuo žaliojo vandenilio, milijardinių subsidijų negana

Skelbėme, kad gamybos žalinimo projektą, panaudojant elektrolizės įrenginius, sustabdė azoto trąšų gamybos AB „Achema“, kuri atsisakė numatytos 122 mln. Eur subsidijos. 

Arūnas Laurinaitis, smulkusis „Achemos grupės“, kuri valdo trąšų gamybos bendrovę, akcininkas, ketvirtadienį paskelbė, kad siekia įgyti kontrolinį koncerno akcijų paketą ir VŽ papasakojo apie žaliųjų trąšų gamybos perspektyvas.  

Jo teigimu, pramonės įmonės dekarbonizacija būtų vykdoma etapais, daugiausia dėmesio skiriant efektyvumui didinti ir ieškant sprendimų dėl išskiriamo anglies dvideginio kiekio mažinimo. Tada už mažesnę taršą sutaupyti pinigai, galėtų būti investuojami kitais gamybos pertvarkos etapais. 

Akcininkas kol kas nemato komerciškai patrauklių būdų gaminti žaliąjį vandenilį, įrengti anglies surinkimo ir saugojimo sistemas. Be to, tikisi, kad šiek tiek sušvelnės ir Briuselio tonas, o tam tikri terminai dėl žaliosios gamybos bus atidėti.

Jis taip pat atskleidžia, kad pagal dabartines taisykles koncerno turimi vėjo jėgainių parkai negalėtų būti naudojami žaliajam vandeniliui gaminti.  

Panašu, kad laukimo taktikos imasi ir didžiausios Europos plieno bendrovės.

Pavyzdžiui, Liuksemburge registruota viena didžiausių pasaulyje plieno gamybos bendrovių „ArcelorMittal“ kardinaliai keičia savo anglies dioksido išmetimo mažinimo strategiją. 

Gamintoja skelbia, kad dėl lėtesnės nei tikėtasi pažangos sumažino didelio masto vandeniliu tiesiogiai redukuotos geležies (DRI) projektų apimtis, o dabar daugiausia dėmesio skirs didindama elektrinių lankinių krosnių efektyvumą (EAF) ir ieškodama alternatyvių būdų išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti.

Nemato verslo modelio

Nors plieno milžinė gavo milijardines subsidijas, šiuo metu ji nemato verslo galimybių gaminti žaliuoju vandeniliu pagrįstą ekologišką plieną ir tai aiškina nepakankama ekonomine ir politine parama bei rinkos nebrandumu.

Pirmenybę ji teiks elektrinėms lankinėms krosnims (EAF) ir mažesnio masto išmetamųjų teršalų mažinimui, o ne anksčiau planuotiems didelio masto žaliojo vandenilio DRI projektams. Šis pokytis buvo atskleistas bendrovės 2024 m. IV ketvirčio finansinių rezultatų pristatymo metu, pabrėžiant strateginį posūkį siekiant užtikrinti konkurencingumą ir tinkamą investicijų grąžą.

Bendrovė pranešė, kad jos pagrindinių dekarbonizacijos projektų, ypač susijusių su vandeniliu grindžiamomis technologijomis, skirtomis ekologiško plieno gamybai, įgyvendinimas nepateisino pradinių lūkesčių. Tai visų pirma buvo siejama su netinkamomis politikos sistemomis ir rinkos dinamika.

Šiuo metu „ArcelorMittal“ investicijos sutelktos į EAF pajėgumų plėtrą gamyklose, esančiose Ispanijos miestuose Chichone ir Sestao. Šie įrenginiai yra platesnės strategijos, kuria siekiama didinti XCarb – savo prekės ženklo plieno, į aplinką išmetančio mažai anglies dvideginio, gamybą, dalis.

Įmonė gavo nemažai subsidijų, įskaitant 1,3 mlrd. Eur iš Vokietijos, 850 mln. Eur iš Prancūzijos, 460 mln. Eur iš Ispanijos, 280 mln. Eur iš Belgijos ir 900 mln. CAD iš Kanados vyriausybės. Tačiau šios lėšos buvo laikomos nepakankamomis, kad kompensuotų dideles kapitalo ir veiklos sąnaudas, susijusias su vandeniliui gaminti pritaikytų DRI įrenginių kūrimu.

Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad „ArcelorMittal“ taip pat vėluoja priimti galutinius investicinius sprendimus dėl šių ekologiško plieno projektų, nurodydama, kad dabartinėmis sąlygomis nėra gyvybingo verslo pagrindimo. Nepaisant šių sunkumų, bendrovė neatsisako savo ilgalaikio tikslo – iki 2050 m. pasiekti nulinę grynąją taršą.

Politikai kuria pagalbos planus

Savo ruožtu Briuselio politikai bizūną, kuris turėjo paspartinti taršias industrijas kuo greičiau keistis, dabar keičia morka. 

Į planuojamą švarios pramonės susitarimą, kuris turi būti sudarytas vasario 26 d., bus įtrauktas „neatidėliotinas ir strateginis planas tam tikriems sunkumų patiriantiems sektoriams ir ilgalaikė strategija visiems dalyviams ir sektoriams“, rašo „Politico“.  

 Stephane'as Sejourne, už klestėjimą ir pramonės strategiją atsakingas vykdomasis Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas, sako, kad tai veiks kaip „verslo planas“, kuriame bus aiškiai nurodyta, kiek investicijų ar kvalifikuotų darbuotojų jiems reikia.

Pasak jo, EK rengia nepaprastosios padėties planus energijai imlioms pramonės šakoms, pavyzdžiui, plieno, aliuminio ir kitų metalų, cemento ir energetikos sektoriams.

„Siekdami paskatinti paklausą, taip pat ketiname sukurti dekarbonizuotas viešųjų pirkimų rinkas, pereidami prie viešųjų pirkimų su išlygomis, leidžiančiomis mums sustiprinti taisykles, kuriomis pirmenybė teikiama, pavyzdžiui, Europoje pagamintiems gaminiams, ir žaliąjį ženklą pramonei“, – kalba jis. 

Tai apims ekologiško plieno rinką, kurios, politiko teigimu, šiandien tiesiog nėra.

Jis taip pat sieks palengvinti įmonėms taikomus reguliavimo reikalavimus ir perpus sumažinti duomenų, kuriuos jos turi pateikti dėl įvairių reglamentų, kiekį

„Visuotiniu įstatymo projektu atsakoma į ES narių vyriausybių raginimus dėl perteklinio reglamentavimo, taip pat bus supaprastintos procedūros, leidžiančios gauti ES fondų ir „InvestEU“ programų lėšų“, – nurodo prancūzas.