Žemyn nosimi smingančiai „Boeing“ pramonės lyderiai siūlo kapitalinį remontą

„Boeing“ gamina lėktuvus, bombas ir sraigtasparnius JAV kariuomenei, raketas ir erdvėlaivius – NASA. Visame pasaulyje joje dirba apie 170.000 darbuotojų, ji yra pagrindinė grandis pasaulinėje tiekimo grandinėje, kurią sudaro tūkstančiai įmonių – nuo mažų komponentų gamintojų iki tokių tarptautinių milžinių kaip „GE Aerospace“.

Visgi šiandien bendrovę prispaudė sunki nesibaigiančių problemų našta: nuo nesėkmių gamyklose ir darbuotojų streikų iki penkerių iš eilės nuostolingų metų. Jau nekalbant apie įvykusias lėktuvų katastrofas. 

„Žmonės, mes esame dugne“, – praėjusį lapkritį vykusiame darbuotojų susirinkime pripažino Kelly Ortbergas, bendrovės generalinis direktorius.

Suprasdami bendrovės reikšmę pasaulio ekonomikai, industrijos lyderiai dalijasi mintimis, kaip gamintoją reikėtų pertvarkyti, kad ji gebėtų sugrįžti į sėkmės kelią, skelbia „Wall Street Journal“. 

Pasigenda ambicijos

Dalis ekspertų mano, kad, įsivėlusi į kasdieninių techninių problemų sprendimo maratonus, kompanija pamiršo tikrąją savo ambiciją. Jie atkreipia dėmesį į tai, kad bendrovė jau kuris laikas nepasiūlo naujo dizaino lėktuvų ir palieka inovacijas nuošalyje. 

Tokia bendrovės filosofija gali būti nepatraukli naujosios kartos lyderiams, kurie gali greitai pasiūlyti naujas idėjas, dizainus, technologijas. 

„Dabartinė talentų karta labai domisi socialiniu poveikiu“, – leidiniui sako Gail Cornelius, Vašingtono universiteto karjeros centro direktorė, anksčiau dirbusi „Boeing“.  

Ji priduria, kad jei „Blue Origin“ nori nuskraidinti žmones į Marsą, o „Tesla“ atsikratyti vidaus degimo variklių, „Boeing“ neturi savo ambicijos.

Kiti pirštu beda į visos organizacijos kultūrą, kurioje pelno didinimo ir kaštų mažinimo siekis tarsi nustelbia fundamentines vertybes, pavyzdžiui, saugumą. 

„Kol tai neprasiskverbs per visus bendrovės sluoksnius, iki pat žmogaus, kuris šluoja gamyklos grindis, kol kiekvienas iš jų neįsigilins į savo DNR, kad „Boeing“ svarbiausia yra meistriškumas ir skrydžių sauga, tol niekada nebus visiško, šimtaprocentinio pasitikėjimo šia bendrove, nes jų mintys nebus nukreiptos į tai, kas svarbiausia. Jų galvoje – pinigai“, – komentuoja Morrie Goodmanas, buvęs „Boeing“, NASA ir Prekybos departamento komunikacijos vadovas.

Siūlo trumpam pamiršti užsakymų terminus

Teigiama, kad „Boeing“ vadovai daugelį metų nesėkmingai bandė atsikratyti pavojingo įpročio – „keliaujančio darbo“, kuriuo vadinamos užduotys, atliekamos ne įprasta tvarka gamybos linijoje. Nebaigtų lėktuvų stūmimas linijoje, siekiant įvykdyti kvotas, lėmė klaidas.

„Juokaujama, kad saugumas svarbiausia, kol laikomasi gamybos grafiko“, – teigia Andrew Croppas, „Boeing“ gamykloje Rentone dirbantis mechanikas.

K. Ortbergas, buvęs didelės „Boeing“ tiekėjos generalinis direktorius, buvo nustebintas to, ką rado „Boeing“ viduje. 737 ir 787 modelių gamyklose yra ištisos gamybos linijos, kuriose remontuojami neseniai surinkti lėktuvai, o ne statomi nauji.

„Atrodo, kad 30% kiekvieno žmogaus darbo sudaro kažko taisymas – arba blogos kokybės, arba pavėluoto gaminio, arba kažko, ko neturėjo būti“, – pastebi jis. 

Be to, dėl vis didesnės priklausomybės nuo užsakomųjų paslaugų teikimo ir perkėlimo į kitas įmones prarasta dalis „Boeing“ intelektinė nuosavybės, sumažėjo kompanijos galimybės kontroliuoti projektavimo ir gamybos procesą.

„Jie per daug perdavė intelektinės nuosavybės ir nesuteikė sau pakankamai pagarbos už tai, kokios geros buvo jų projektavimo ir gamybos sistemos“, – priduria Jasonas Adamsas, vieno į bendrovę investavusio fondo portfelio valdytojas.

Ekspertų teigimu, padėtų ir didesnis patyrusių inžinierių ir pilotų įsitraukimas į gamybos procesus.

„Bandymų pilotai turi turėti daugiau įtakos“, – sako Mattas Menza, buvęs ‚Boeing‘ bandymų pilotas, kuris priduria, kad viskas buvo kitaip nei tada, kai jis dirbo kariniame jūrų laivyne, kur piloto pastabos buvo esminės ir į jas būdavo atsižvelgiama.

5,5 mlrd. USD kainavęs streikas

Rodos, bendrovė imdavosi veiksmų tik tada, kai jau trauktis nebūdavo kur. 

JAV transporto departamentas nurodė „Boeing“ parengti išsamų veiksmų planą „sisteminėms kokybės kontrolės ir gamybos problemoms spręsti“.

Atsakydama į tai, aviacijos ir kosmoso pramonės milžinė paskelbė išsamią strategiją, kuria siekiama patobulinti gamybos sistemas, labiau kontroliuoti tiekimo grandinę ir skatinti darbuotojus pasisakyti saugos ir kokybės kontrolės klausimais.

Ji taip pat pažadėjo sustiprinti mokymo programas ir iš pagrindų peržiūrėti svarbiausius gamybos linijos procesus.

Visgi „Boeing“ susidūrė su dar viena krize, kai daugiau kaip 30.000 darbuotojų, priklausančių profsąjungoms, kurių dauguma dirbo Vašingtono valstijoje, pradėjo streiką dėl naujos ketverių metų sutarties ir dėl to, kiek „Boeing“ padidins atlyginimus ir kitas išmokas savo darbuotojams, rašo BBC,

Rugsėjį prasidėjęs ir septynias savaites trukęs streikas sustabdė „737 Max“, 777 ir 767 krovininio lėktuvo gamybą.

Anksčiau bendrovė buvo įpratusi derėtis iš jėgos pozicijų, tik šį kartą jos padėtis buvo silpna, o darbuotojai norėjo atkeršyti.

„Boeing“ teko gerokai paplušėti, kad būtų sudarytas susitarimas, kuris patenkintų jų reikalavimus, tarp kurių buvo ir 38% darbo užmokesčio padidinimas per ketverius metus. 

Konsultantų „Anderson Economic Group“ duomenimis, streikas bendrovei kainavo daugiau kaip 5,5 mlrd. USD.

Natūralu, kad suirutė atsispindėjo ir rezultatuose. 

Per pirmuosius devynis 2024 m. mėnesius bendrovės nuostoliai siekė beveik 8 mlrd. USD. Dėl to ji parengė planus panaikinti 17.000 darbo vietų, t. y. dešimtadalį savo darbuotojų.

Per pirmuosius devynis 2024 m. mėnesius „Boeing“ klientams pristatė 291 lėktuvą, o konkurentė Europoje „Airbus“ – 497, rodo „Forecast International“ duomenys.

Klientams tai kelia nusivylimą. 

„Ryanair“, viena didžiausių „737 Max“ pirkėjų, sumažino kitų metų augimo prognozes, o JAV oro linijų bendrovė „Southwest Airlines“ buvo priversta mažinti darbo vietų skaičių.