Šaltinis: Izraelio vyriausybė patvirtino planą išplėsti karines operacijas Gazos Ruože
Papildyta informacija apie D. Trumpo vizitą Izraelyje.
Šis sprendimas priimtas neilgai trukus po to, kai kariuomenė paskelbė, kad kviečia dešimtis tūkstančių atsargos karių plečiant puolimą prieš palestiniečių teroristinę grupuotę „Hamas“.
„Planas, be kita ko, apims Gazos Ruožo užkariavimą ir teritorijų išlaikymą, Gazos gyventojų perkėlimą į pietus jų pačių apsaugai“, – sakė šaltinis.
Kitaip tariant, planas apima „didžiosios dalies gyventojų“ perkėlimą iš palestiniečių teritorijos.
„Operacija apims plataus masto puolimą, įskaitant daugumos Gazos Ruožo gyventojų perkėlimą. Taip siekiama juos apsaugoti sterilioje teritorijoje, toli nuo „Hamas“, – sakė kariuomenės atstovas spaudai brigados generolas Effie Defrinas.
Pasak jo, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu „toliau skatina“ JAV prezidento Donaldo Trumpo planą dėl savanoriško Gazos Ruožo gyventojų išvykimo į kaimynines šalis, pavyzdžiui, Jordaniją ar Egiptą.
Izraelis per JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitą Artimuosiuose Rytuose „suteiks galimybę“ susitarimui dėl įkaitų, pirmadienį sakė vienas aukšto rango saugumo pareigūnas. D. Trumpas gegužės 13–15 dienomis turi apsilankyti Saudo Arabijoje, Katare ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Saugumo kabinetas, kuriam priklauso B. Netanyahu ir keli Izraelio ministrai, kaip kad finansų ministras Bezalelis Smotrichas, „vienbalsiai pritarė“ planui, kuriuo siekiama nugalėti Gazos Ruožą valdančią „Hamas“ ir užtikrinti teritorijoje laikomų įkaitų grąžinimą.
Oficialus šaltinis teigė, kad plane numatyti „galingi smūgiai prieš „Hamas“, tačiau nepatikslino jų pobūdžio.
Sekmadienį kariuomenės vadas generolas leitenantas Eyalas Zamiras teigė, kad kariuomenė šaukia „dešimtis tūkstančių“ rezervistų karui Gazos Ruože plėsti.
Įkaitų ir dingusiųjų šeimų forumas pirmadienį pareiškė, kad naujasis vyriausybės planas išplėsti karines operacijas Gazos Ruože reiškia, kad aukojami palestiniečių teritorijoje dar laikomi įkaitai.
„Gazoje maisto pakanka“
Šaltinis taip pat nurodė, kad Izraelio vyriausybė pritarė „humanitarinės pagalbos paskirstymo galimybei“ Gazos Ruože, kur Izraelis jau daugiau kaip du mėnesius vykdo blokadą.
Kabinetas „didele balsų dauguma pritarė humanitarinio paskirstymo galimybei, jei to prireiktų, kad „Hamas“ negalėtų perimti tiekimo kontrolės ir būtų sunaikinti jų valdymo pajėgumai“.
„Kabineto diskusijų metu buvo paminėta, kad šiuo metu Gazoje maisto pakanka“, – sakė šaltinis.
Vis dėlto humanitarinės organizacijos ir Jungtinių Tautų (JT) agentūros įspėja apie skaudžias blokados pasekmes 2,4 mln. Gazos Ruožo gyventojų.
Tuo metu „Hamas“ pirmadienį pareiškė, kad nauja Izraelio pagalbos teikimo Gazos Ruože sistema yra politinis šantažas.
„Mes atmetame pagalbos naudojimą kaip politinio šantažo įrankį ir remiame JT poziciją prieš bet kokius susitarimus, pažeidžiančius humanitarinius principus“, – sakoma „Hamas“ pareiškime.
Jame priduriama, kad Izraelis nuo kovo 2 dienos nuolat trukdo įvežti pagalbą, todėl yra visiškai atsakingas už „humanitarinę katastrofą“ Gazoje.
ES išreiškė susirūpinimą, Iranas perspėja vengti „bet kokios“ klaidos prieš jų šalį
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paragino Izraelį elgtis santūriai, šios šalies saugumo kabinetui pritarus karinių operacijų Gazos Ruože išplėtimui.
„Europos Sąjunga yra susirūpinusi dėl planuojamo Izraelio pajėgų operacijos Gazos Ruože išplėtimo, dėl kurio palestiniečiai dar labiau nukentės ir patirs kančių. Raginame Izraelį elgtis kuo santūriau“, – sakė Anouaras El Anouni, ES atstovas spaudai.
Abbasas Araghchi, Irano užsienio reikalų ministras, pirmadienį apkaltino Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu bandymu įtraukti Jungtines Valstijas į „katastrofą“ Vidurio Rytuose ir perspėjo nesiimti bandymų pulti jo šalį.
„Netanyahu tiesiogiai kišasi į JAV vyriausybę, kad įstumtų ją į dar vieną katastrofą mūsų regione“, – rašė A. Araghchi socialiniame tinkle „X“, perspėdamas vengti „bet kokios klaidos prieš Iraną“.
A. Araghchi taip pat apkaltino B. Netanyahu „bandymu įžūliai diktuoti, ką prezidentas Trumpas gali ir ko negali daryti diplomatijoje su Iranu“.
VERSLO TRIBŪNA
Baltijos šalių akcijų rinka šiuo metu – pakankamai patraukli, tačiau vis dar vertinama atsargiai. Teigiami pokyčiai akivaizdūs: nuo 2021 m. Baltijos rinkoje buvo stebimas nuoseklus akcijų apyvartos mažėjimas, o šiemet akcijų apyvarta ir sandorių skaičius pradėjo augti. Į regioną palaipsniui grįžta užsienio investuotojai. Kokias galimybes investuotojams dabar atveria mūsų „namų rinka“?
UHB Grupė jau kelerius metus nuosekliai investuoja į Lietuvos regionų atgaivinimą. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Pilviškiai (Vilkaviškio raj.), kur grupė, investavusi beveik vienuolika milijonų eurų, sukūrė modernią logistikos ir gamybos infrastruktūrą, atgaivindama ilgai nenaudotą pramoninę teritoriją. Šiandien čia veikia didelės apimties krovos terminalas, kompaktuotų trąšų gamykla ir moderni didmaišių gamybos linija.
Anot VMI Informacinių išteklių valdymo departamento direktorės Rasos Karosienės, nauja savitarnos svetainė, startuosianti kitais metais, taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu, kurio tikslas – sukurti patogesnę aplinką ir užtikrinti sklandesnę paslaugų teikimo patirtį visiems VMI klientams.
Labiau už Paryžių išsiplėtęs Vilnius nebegali sau leisti toliau augti į pakraščius, todėl mieste, remiantis gerosiomis pasaulio praktikomis ir vietokūros principais, vis intensyviau atnaujinamos esamos teritorijos. Viena ryškiausių pastarųjų metų konversijų – Žirmūnai, kažkada Vilniaus žemėlapyje žymėti kaip industrinė lokacija, o dabar sparčiai atgimstantys iš naujo. Apie tai, kaip čia kuriamas 15 minučių miesto modelis ir kaip šis virsmas įgyvendinamas projekte „Citus Mūnai“, pasakoja Gabrielė Norkutė, „Citus“ Vilniaus regiono vyr. plėtros vadovė, ir Odeta Šlyčkova, pardavimų vadovė.
A. Araghchi Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovei Kajai Kallas telefonu sakė, kad Teheranas yra pajėgus išspręsti susirūpinimą keliančius klausimus, „susijusius su galimybe Iranui įsigyti branduolinių ginklų“, ir pažymėjo, kad „susitarimas yra visiškai pasiekiamas“, jei JAV vengs „nerealių ir nelogiškų pozicijų“.
Šios pastabos nuskambėjo po to, kai naujausias branduolinių derybų su JAV raundas, turėjęs įvykti gegužės 3 dieną, buvo atidėtas tarpininkui Omanui motyvuojant „logistinėmis priežastimis“.
B. Netanyahu ragino išardyti Irano branduolinę programą
Jis taip pat kalbėjo apie JAV atsakomuosius smūgius prieš Teherano remiamus husių sukilėlius Jemene, kurių išpuoliai buvo nukreipti prieš Vašingtono sąjungininką Izraelį ir laivybą Raudonojoje jūroje.
„Letalinė parama Netanyahu vykdomam genocidui Gazoje ir karas Netanyahu vardu Jemene nieko nedavė Amerikos žmonėms“, – sakė A. Araghchi.
Šios pastabos nuskambėjo po to, kai naujausias branduolinių derybų su JAV raundas, turėjęs įvykti gegužės 3 dieną, buvo atidėtas tarpininkui Omanui motyvuojant „logistinėmis priežastimis“.
Nuo balandžio 12-osios abi šalys surengė tris derybų raundus – tai aukščiausio lygio kontaktai nuo tada, kai Vašingtonas 2018 metais, Donaldo Trumpo pirmosios kadencijos JAV prezidento poste metu, pasitraukė iš istorinio susitarimo su Teheranu.
B. Netanyahu ragino išardyti Irano branduolinę programą, sakydamas, kad patikimas susitarimas turi „panaikinti Irano gebėjimą sodrinti uraną branduoliniams ginklams“ ir užkirsti kelią balistinių raketų kūrimui.
Surengti skrydžiai Jemene
Izraelis pirmadienį surengė antskrydžius Jemene, naujienų agentūrai AFP sakė Izraelio pareigūnas.
Tuo metu Jemeno hučių sukilėliai pranešė apie antskrydžius Chudaidoje, praėjus dienai po to, kai iš Jemeno paleista raketa pataikė netoli pagrindinio Izraelio tarptautinio oro uosto.
Pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nes nebuvo įgaliotas aptarti karinę operacija su žiniasklaida, patvirtino, kad Izraelio karo lėktuvai smogė Jemenui.
Jemeno hučiai dėl antskrydžio kaltino tiek Izraelį, tiek JAV.
„JAV ir Izraelio agresija sudavė šešis smūgius Chudaidos uostui“ Jemeno vakarinėje pakrantėje, sakoma Irano remiamų hučių televizijos „al Masirah“ pranešime.
Teigia, kad veiksmai daromi dėl įkaitų
Kovo 18-ąją atnaujinęs puolimą palestiniečių teritorijoje, Izraelis ten suintensyvino oro atakas ir išplėtė antžemines operacijas.
Izraelio teigimu, blokada ir intensyvesniu bombardavimu siekiama daryti spaudimą „Hamas“, kad ši paleistų Gazos Ruože laikomus įkaitus.
Kovotojai Gazos Ruože vis dar laiko 58 įkaitus, pagrobtus per 2023 metų spalį „Hamas“ įvykdytą išpuolį prieš Izraelį. Kariuomenė teigia, kad 34 iš jų žuvę.
Per šį „Hamas“ išpuolį Izraelyje žuvo 1.218 žmonių, daugiausia civilių, rodo AFP kaupiami duomenys, paremti oficialiais Izraelio skaičiais.
Anot Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos, per Izraelio ir „Hamas“ karą šioje palestiniečių teritorijoje žuvo mažiausiai 52.535 žmonės.
