Tiesia šiaudą restoranams: 9% ar 12% PVM, bet gal tik ne tinkliniams?

„Šiuo metu iš tikrųjų diskutuojame apie tai, kaip paieškoti galimybių palengvinti gyvenimą pirmiausia netinklinėms viešojo maitinimo įstaigoms, taip pat tiems, kurie daug maisto produktų gamina vietoje ir rankomis, puoselėjantiems kulinarijos paveldą. Bet ar tai galima padaryti esant galiojančiam teisiniam reguliavimui ir ES direktyvoms, dar nesame apsisprendę“, – pirmadienį paskelbtame interviu BNS sakė ministras pirmininkas.

Gediminas Balnis, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) viceprezidentas, daugiau nei 60 restoranų valdančios restoranų grupės „Amber Food“ vadovas, skaičiuoja, kad maitinimo sektoriuje tinklinės įstaigos sudarytų apie 15%, o lietuviškieji tinklai dydžiu neprilygsta Europos maitinimo įstaigų tinklams, kur juos sudaro ir 1.000 restoranų.

„Pavyzdžiui, mūsų tinklas turi 1.200 darbuotojų, bet apyvarta kaip mažos gamyklos. Tarkime, jeigu lengvata taikoma tam, kad padėtų mažiems, tai kaip mūsų restoranai Utenoje, Mažeikiuose ar Radviliškyje? – sako G. Balnis. – Radviliškyje mūsų restoranas apskritai beveik vienintelis, yra tik mažyčių įstaigų. Ar tas restoranas Radviliškyje kažkoks superdidelis monstras nusikaltėlis?“

Jis sako, kad įvairios išimtys dėl PVM galėtų iškeipti konkurenciją, taip pat nė nebūtų įgyvendinamos techniškai, o problemos maitinimo sektoriuje bendros.

„Kaip Lietuva, turinti 5%, 9% ir 21% PVM tarifus, negali įsivesti ketvirto ir penkto tarifų variantų, taip ir su dideliais ir mažais. Ką pasiektume? Dideli bankrutuos ir liks tik mažieji? Kad aš turiu 50 restoranų, reiškia, kad turiu 50 kartų daugiau problemų negu tas, kuris turi vieną restoraną. Jo šeimininkas jau pusmetį neišsimoka sau atlyginimo, bet kas, kad aš jau esu susimažinęs sau atlyginimą, kai yra 50 restoranų?“ – lygina G. Balnis.

9% ar 12%

Antradienį grupė Seimo narių registravo PVM įstatymo 19 str. pakeitimo projektą, kuriuo siūlo restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui taikyti lengvatinį PVM tarifą.

Aiškinamajame rašte pataisų autoriai įvardija 9% lengvatinio PVM tarifo „atstatymą“ ir siūlo, kad įstatymo pataisa įsigaliotų nuo 2025 m. liepos 1 d.

Tačiau VŽ primena, kad Finansų ministerija siūlo šiuo metu galiojantį lengvatinį 9% PVM tarifą padidinti iki 12% nuo 2026 m. Tai reiškia, kad jeigu grupės parlamentarų iniciatyva sulauktų palaikymo, maitinimo sektoriui pusmetį nuo 2025 m. liepos iki 2026-ųjų galiotų 9% tarifas, o nuo kitų metų – jau 12%.

Premjeras, anksčiau patvirtinęs, kad vyksta diskusija dėl 9% ir 12% lengvatinio PVM tarifo, ir tąkart įvardijo, kad „morališkai tikėtis“ PVM lengvatos galėtų maitinimo įstaigos, kurios puoselėja kulinarijos paveldą.

„Tam tikrus saugiklius tikrai reikia galvoti, jeigu ir būtų toks politinis sprendimas. Mes turime tinklines maitinimo įstaigas, kurios su dideliais finansiniais sunkumais nesusiduria, – BNS teigė G. Paluckas. – Bet turime kulinarijos paveldą ar tam tikrą vietovės žymenį turinčias maitinimo įstaigas, kurios rankomis daro absoliučiai visas sudėtines gaminio dalis. Jos galėtų morališkai tikėtis tam tikro valstybės palaikymo per mažesnį pridėtinės vertės mokesčio tarifą.“

G. Balnis VŽ sako, kad 12% lengvatinis PVM tarifas „smarkiai padėtų“.

„Mūsų sektoriuje lengvatinis PVM tarifas niekada ir nebuvo 9%, nes jis netaikomas alkoholiui. Taigi, jeigu lengvatinis tarifas būtų nustatytas 12%, vidurkis būtų maždaug 16%, – skaičiuoja G. Balnis. – Be abejo, kai mes kovojame dėl išgyvenimo, kiekvienas procentas yra svarbu. Jeigu būtų nuspręsta 12% – tai tikrai geriau negu nieko, bet Europos kontekste toks lengvatinis tarifas būtų aukštas. Daugumoje šalių lengvatinis tarifas sudaro maždaug pusę standartinio PVM.“

Tačiau G. Balnis pažymi, kad pagalba turi būti taikoma sektoriui, neskirstant maitinimo įstaigų į tinklines ir netinklines, skaičiuojant skirtingus PVM tarifus skirtingomis valandomis ar dienomis, kaip irgi siūlė kai kurie Seimo nariai, – užtektų remtis bendra Europos praktika dėl PVM maitinimo verslui.

„Suprantu, kad visi ieško visokių idėjų ir tos idėjos geros, tik paskui, kai reikės žiūrėti, kaip jas įgyvendinti, turi būti korekcijų. Aš tikiu, kad nebus išskiriamas sektorius į gerus ir blogus, o eisime Vokietijos, Lenkijos, Švedijos, Prancūzijos ir visų kitų Europos šalių keliu, – vienintelis dalykas, kas išskiriama sektoriuje, – maistas ir alkoholis“, – sako G. Balnis.

Per du šių metų mėnesius bankrutavo 18 maitinimo ir apgyvendinimo įstaigų – dukart daugiau nei prieš metus, penktadienį paskelbė bendrovė „Creditreform Lietuva“.