Paramai artėjant: kaip išsirinkti elektros kaupiklį

Pats pirmas galintis kilti klausimas – rinktis ličio geležies fosfato ar ličio jonų kaupimo įrenginį? APVA dotacijos dydis – apie 380 Eur už 1 kWh ličio geležies fosfato, 314 Eur už 1 kWh ličio jonų kaupimo įrenginio talpą.

Specialistai sutaria, kad ličio geležies fosfato kaupikliai yra ilgaamžiškesni ir saugesni, tad verti mokėti daugiau. Vienas didesnių jų trūkumų – prasčiau veikia esant žemoms temperatūroms, tačiau ši problema išsprendžiama akumuliatorių pašildymo įrengimu.

Gana dažna klaida renkantis kaupiklį – renkamasi tik talpa (kWh), bet nepagalvojama apie galią (kW), kuri nusako įrenginio vienu metu galimą atiduoti elektros kiekį arba, paprasčiau sakant, kiek elektros įrenginių kaupiklis galės aptarnauti vienu metu. Didesnė galia ypatingai svarbu, jei ketinate kaupiklį naudoti namų šildymo, automobilių krovimo įrenginiams.

Tinka ne visi inverteriai

„Kitas svarbus klausimas, matyt, kokį pasirinkti kaupiklio talpos ir saulės elektrinės santykį. Vienareikšmiškai sunku atsakyti, nes reikia įvertinti, koks tikslas. Ar svarbu, kad dingus elektrai namas būtų aprūpinamas pilnai elektra, kiek bus naudojama įrenginių?“ – sako Deiminta Noreikienė, UAB „Saulės grąža“ vadovė.

Ji rekomenduoja, kad kaupiklis būtų bent kelis kartus didesnės talpos, nei saulės elektrinės galia. Jei saulės elektrinė yra galingesnė nei 5 kW, įsigyti reiktų mažiausiai 15 kWh talpos kaupiklį.  

VŽ primena, kad APVA parama bus teikiama iki 15 kWh talpos įrenginiams. Gyventojai gali įsirengti ir didesnės nei 15 kWh talpos (bet mažesnės kaip 100 kW galios) kaupimo įrenginį, tačiau dotacija bus skiriama kaupiklio talpai iki 15 kWh.

Taip pat D. Noreikienė atkreipia dėmesį, kad renkantis kaupiklį reikia įvertinti, koks tinklo keitiklis (inverteris) sumontuotas prie saulės elektrinės.

VŽ rašė, kad kaupiklius galima prijungti tik prie hibridinių inverterių, o būsimo kvietimo naudotis parama taisyklės pakeistos taip, kad įsirengusieji saulės elektrines su APVA parama galės keisti paprastus tinklo keitiklius į hibridinius.

„Labai svarbu, kad tie įrenginiai tarpusavyje derėtų. Ne visų gamintojų kaupikliai dera su visais inverteriais, tad jei jau turite įsirengę elektrinę, jūsų pasirinkimas yra susiaurėjęs“, – perspėja „Saulės grąžos“ vadovė.

Kada svarbus kaupiklių pašildymas

Karolis Labanauskas, MB „Energingai“ vadovas, sako, kad planuojant statyti kaupiklį lauke, būtina išsiaiškinti, ar įrenginys turi pašildymo funkciją.

„Energijos sąnaudos nebus didelės, tačiau pašildymas būtinas, jei norime kaupiklį įrengti lauke. Pastaruoju metu, po paspirtukų ir kitos įrangos baterijų sukeltų gaisrų, žmonės bijo kaupiklius statyti namie. Ši baimė racionali, bet minusinėje temperatūroje be pašildymo kaupiklis ne tik neveiks, bet ir gali greitai sugesti arba sumažės jo talpa“, – sako K. Labanauskas.

Vis tik, pasak jo, šiuo metu neverta skubėti įsigyti kaupiklius, nes į artėjančią paramą, greičiausiai, jau pavėluota.

„Pastebiu, kad dėl išaugusio poreikio pradeda strigti kaupiklių tiekimas, montuojančiose įmonėse susidariusios didelės eilės. Manau, kad dabar užsisakiusieji kaupiklius paramos gauti nebespės. Jei ji bus paskelbta kovo pabaigoje, įmonės kaupiklių iki pradžios įrengti nespės, o paramą išsidalins tie, kurie jau pasistatė arba netrukus pasistatys įrangą“, – pastebi K. Labanauskas.

Rinktis reikia vardą, ne skaičius

Edgaras Reutas, „Solet“ rinkodaros vadovas, dėl gaisro prevencijos pataria rinktis kaupiklius, kuriuose įrengta apsauga nuo gaisro ir jei kaupiklį valdantis kompiuteris fiksuoja veikimo parametrus, rodančius gaisro tikimybę, kaupiklis tiesiog išjungiamas.
Tokius patikimų gamintojų pagamintus kaupiklius drąsiai galima statyti ir patalpose.

Taip pat jis siūlo atsargiai vertinti gamintojų deklaruojamus įkrovimo ir išsikrovimo ciklus ir pirmenybę teikti ne šiems skaičiams, o įmonės patikimumui.

„Visi tie skaičiai yra teoriniai, pateikti pagal laboratorijose atliktus bandymus. Tačiau laboratorijoje nežinojo kaip kaupikliai veiks lauko ar jūsų namų sąlygomis, tad jie preliminarūs. Tikėtina, kad nelabai žinomos, bet didelį pakrovimo-iškrovimo ciklą žadančios įmonės kaupiklis veiks trumpiau, nei kuklesnius skaičius deklaruojančios žinomos įmonės“, – pastebi E. Reutas.

Standartiškai žadama, kad kaupiklis atlaikys apie 6.000 pakrovimo-iškrovimo ciklų. Tačiau daugumos jų jau po 1.000–2.000 ciklų talpa sumažės 20%.

Taip pat jis pataria atkreipti dėmesį į kaupiklio valdymą. Jei norite išnaudoti elektros biržos kainų svyravimus, kaupiklį reikia pirkti su tai leidžiančiu daryti valdikliu.

„Modernūs valdikliai optimizuoja kaupiklio naudojimą ne tik pagal biržos kainą, bet ir pagal orų prognozes. Jei numatoma debesuota diena, jis paskaičiuos, kad tą dieną neturėsite galimybės sukaupti tiek energijos, kiek saulėta ir atsižvelgs į tai“, – informuoja E. Reutas. 

Kvietimas jau netrukus

Naują kvietimą pasinaudoti dotacijomis fiziniams asmenims įsirengti elektros kaupiklius ketinama paskelbti kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje.

Dotacija bus teikiama tik gaminantiems vartotojams ir tik nuo 2025 m. sausio 7 d. įrengtiems kaupikliams, kurie pažymėti CE ženklu ir atitinka pagrindinius ES normų reikalavimus. 

Numatoma, kad dotacija negalės viršyti 90% gyventojo faktiškai sumokėtos kaupimo įrenginio ir jo montavimo kainos be PVM. Šiuo siūlomu reguliavimu ministerija siekia atsakyti į pastebėtus rinkoje procesus, kai atskiri tiekėjai siūlo įsirengti ypač pigią, galimai abejotinos kokybės įrangą, kurią įsirengęs gyventojas gautų daugiau dotacijos lėšų, negu pats sumokėjo už tokios įrangos įsigijimą ir jos sumontavimą. 

Priemonei planuojama skirti 15 mln. Eur.