Svarbiausios skaičiavimo klaidos, ketinant įsigyti elektros kaupiklį

Artėjant kvietimui, socialinių tinklų saulės energetikai skirtose grupėse pasirodė svarstymų ir skaičiavimų vertinant investicijos atsiperkamumą. Tarp pranašumų vertinamas ir, pavyzdžiui, galimas išlošimas išnaudojant paros elektros kainos svyravimą – kaupiklis įkraunamas, kai elektra pigi, ir ji naudojama tomis valandomis, kai kaina išauga. Šiuo metu šis skirtumas kai kuriomis dienomis siekia net apie 50 ct/kWh.

Visgi fiziniams asmenims energetikos specialistai rekomenduoja vertinti tik tą naudą, kurią gaunate kaupiklius pakrovę pertekline elektra iš saulės baterijų ir naudodami ją naktį. Dalis jų mano, kad fiziniams asmenims, naudojantiems net metering elektros pasaugojimo sistemą, įsirengti kaupiklių iš viso neapsimoka, nes kokybišką saugojimo funkciją be jokių papildomų investicijų atlieka ESO.

Fiziniai asmenys šiuo metu daugiausia naudoja net metering sistemą, kai elektros perteklių saulės elektrinės savininkas perduoda į elektros tinklus, o vėliau bet kuriuo metu gali ją panaudoti. Elektros apskaita vykdoma kWh, už pasaugojimą, pagal vieną ESO planų, gamintojas šiemet atiduoda 35% atiduotos pasaugoti elektros energijos.

Įsirengė dėl įdomumo

„Sprendimas įsirengti kaupiklius fiziniams asmenims, kol yra saugojimas tinkle, neturi jokios ekonominės prasmės. Naudinga tik juridiniams asmenims. Aš pats pasistačiau tik dėl to, kad noriu žinoti, kaip tai veikia, ekonominės to prasmės nėra“, – sako Mindaugas Ubartas, UAB „Vejusta“ direktorius. 

Jo skaičiavimu, kaupiklio kainą padalinus iš įkrovimo ciklų skaičiaus, elektros kaina naudojant sukauptą energiją išeina apie 8 ct/kWh. Pasinaudojus APVA parama, ši kaina bus mažesnė, tačiau vis tiek per didelė, kad būtų galima žaisti kraunant kaupiklius, kai energija pigi, ir iškraunant, kai brangi.

Pagal kitą ESO elektros pasaugojimo planą gaminantiems vartotojams galima į tinklus perduoti perteklinę elektros energiją ne už 35% atiduotos saugoti elektros, bet turint galimybę atsiimti ją visą, mokant po 0,06655 Eur/kWh.

Svarbi tendencija – šiuo metu Lietuvoje planuojama statyti daug didelės galios elektros energijos kaupiklių, kurie dalyvaus elektros tinklo balansavimo sistemoje – krausis, kai bus elektros perteklius (pigi), ir išsikraus, kai bus jos trūkumas (brangi). 

M. Ubartas prognozuoja, kad per 2–3 metus elektros rinka susibalansuos taip, kad elektros kainų svyravimas neviršys elektros kaupiklių savikainos – 8 ct/kWh. Didieji rinkos žaidėjai uždirbs iš balansavimo paslaugų, o mažiesiems kainų svyravimai taps tiesiog neaktualūs. 

Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, mano, kad elektros kainų svyravimas ateityje išliks didesnis nei 8 ct/kWh, bet per kelerius metus vis tiek sumažės taip, kad fiziniams asmenims neapsimokės naudoti kaupiklių tam skirtumui padengti.

Jo skaičiavimu, net didelės galios elektros kaupiklių parkams, skaičiuojant tik uždarbį iš elektros kainos skirtumo, verta spekuliuoti elektros energija, kai kainų skirtumas siekia mažiausiai 12–15 ct/kWh. Bet tokių skirtumų per kelerius metus neliks, nes juos akumuliuos balansavime dalyvaujančios įmonės. 

Žiemą kaupiklius pataria išjungti

Edgaras Reutas, UAB „Solet“ rinkodaros vadovas, taip pat pataria apskaičiuojant, kiek padės taupyti elektros kaupiklis, vertinti tik saulės elektrinių pagamintos elektros perteklių.

„Turime klientą, kuris įsirengė 15 kWh talpos elektrinę. Ji, įvertinus paramą, jam kainavo apie 800 Eur. Nuo kovo iki rugsėjo jis elektra apsirūpina visiškai savarankiškai, o žiemai ją tiesiog išjungia, palikdamas budėjimo funkciją, jei tinkle dingtų elektra. Manau, tai optimalus kaupiklio panaudojimas“, – sako E. Reutas.

Jo skaičiavimu, kaupiklyje saugomos elektros kaina – apie 6 ct/kWh, ir jos neverta naudoti kainų skirtumams padengti.

Elektros kaupiklyje savikaina skiriasi, priklausomai nuo įrangos gamintojo. Rinkoje yra ir labai pigių kaupiklių.

„Žinome, kad, pasinaudojus praėjusia parama, buvo ir tokių atvejų, kai kaupikliai kainavo mažiau nei parama ir žmonėms net liko pinigų. Tačiau įsigydami tokius kaupiklius gerai pagalvokite – dažnai jie ne tik nekokybiški, bet neturi net automatinės atjungimo sistemos kilus gaisro tikimybei“, – sako „Solet“ atstovas.

Pasak jo, perkant kaupiklius svarbu įvertinti įkrovimo ciklų skaičių, taip pat kokiomis automatinio valdymo sistemomis aprūpintas kaupiklis: ar jis gali reguliuoti kaupiklio naudojimą atsižvelgdamas į elektros kainas biržoje, kitos dienos oro sąlygas ir kitus parametrus, leidžiančius sukauptą energiją naudoti kuo efektyviau.

Kaip paskelbė Energetikos ministerija, jau yra patvirtinta naujo kvietimo fiziniams asmenims pasinaudoti parama įsigyjant elektros energijos kaupiklius tvarka.

Dotacija bus teikiama tik gaminantiems vartotojams ir tik nuo šių metų sausio 7 d. įrengtiems kaupikliams, kurie yra pažymėti CE ženklu ir atitinka pagrindinius ES normų reikalavimus. 

Parama bus teikiama iki 15 kWh talpos įrenginiams. Gyventojas gali įsirengti ir didesnės nei 15 kWh talpos (bet mažesnės kaip 100 kW galios) kaupimo įrenginį, tačiau dotacija bus skiriama kaupiklio talpai iki 15 kWh.

Dotacijos dydis nesikeičia – apie 380 Eur už 1 kWh ličio geležies fosfato, 314 Eur už 1 kWh ličio jonų kaupimo įrenginio talpą.