i.EKA apskaitos reforma: kasos aparatus perka, bet prasmės nemato

Kasos pajamų duomenis 2025 m. vasarį į i.EKA jau teikia 3.000 smulkiųjų verslininkų iš 3.800 kasos aparatų. 2024 m. rugsėjį dvigubai mažiau – nelaukdami pareigos kasos aparatų duomenis į i.EKA teikė 1.300 mokesčių mokėtojų iš 1.700 kasos aparatų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sako, kad artėjant terminui verslas rengiasi aktyviau.

„Kadangi penkeri metai yra gana ilgas laiko tarpas, manome, kad nuo gegužės 1 d. verslininkai bus pasirengę teikti kasos pajamų duomenis VMI. Jaučiame ir aktyvesnį klientų susidomėjimą artėjant šiam terminui, ir teigiamą tendenciją: dalis klientų duomenis jau teikia. VMI jau gauna 3.000 smulkiųjų verslininkų kasos pajamų duomenis iš 3.800 kasos aparatų, nors pareigos jiems to daryti šiuo metu dar nėra“, – VŽ nurodo Rolandas Puncevičius, VMI Operatyvios kontrolės departamento vadovas.

Pareiga, kaip ir buvo numatyta dar prieš kelerius metus, atsiras gegužę, kai visi verslininkai, savo veikloje naudojantys kasos aparatus, turės teikti duomenis mokesčių administratoriui į i.EKA – vieną iš 7-ių Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos i.MAS posistemių. Skaičiuojama, kad gegužę tai padaryti turės dar 25.000 verslininkų, kurie šiuo metu naudoja apie 32.000 kasos aparatų.

Laiko buvo pakankamai

2024 m. smulkiojo verslo (SVV) atstovai – Lietuvos SVV taryba (LSVVT) – prašė 2025 m. gegužės 1 d. terminą atidėti iki 2030-ųjų. O metų pabaigoje SVV taryba darsyk kreipėsi į kelias institucijas raštu dėl skaitmeninių kasos aparatų naudojimo tvarkos pakeitimo ir pateikė kelis pasiūlymus jai supaprastinti. 

VMI pritaria, kad laiko naujovėms reikia, bet primena, jog tam jo buvo skirta.

„Sutinkame, kad visiškai naudinga praktika verslui suteikti laiko prisitaikyti prie naujovių. Kai prieš penkerius metus, 2020 m., buvo rengiamas i.EKA projektas, jis ir buvo parengtas, atsižvelgiant į asociacijų, įskaitant smulkiųjų verslininkų atstovų, išsakytą pageidavimą įgyvendinti šiuos pokyčius etapais, – VŽ nurodo R. Puncevičius. – Būtent dėl šios priežasties pirmame, antrame ir trečiame etapuose prie sistemos jungėsi didesni verslai, o per ketvirtą, paskutinį, etapą nuo 2025 m. gegužės 1 d. prie i.EKA prisijungs ir likę verslininkai, kurie ir šiandien savo veikloje privalo naudoti kasos aparatus.“

VMI tiesiogiai neatsako, kokia atsakomybė ar baudos laukia tų verslų, kurie gegužę vis tiek neteiks kasos aparatų duomenų į i.EKA, bet mokesčių administratoriaus interneto svetainėje nurodoma: „Jeigu po 2025 m. balandžio 30 d. ir toliau bus naudojami Techninių reikalavimų aprašo nuostatų neatitinkantys kasos aparatai, gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 161 str. (bauda nuo 200 Eur iki 390 Eur) arba 187 str. 2 dalį – įspėjimas arba bauda nuo 200 Eur iki 390 Eur.“

Tebeklausia, ar tikrai reikia

Likus pustrečio mėnesio iki numatyto paskutinio i.EKA projekto etapo, smulkiųjų atstovai vis dar abejoja ne tik dėl naujos tvarkos termino, bet ir apskritai jos poreikio mažiausiam verslui.

„Išmanieji kasos aparatai atsirado dėl to, kad didieji mokesčių mokėtojai sugebėdavo manipuliuoti fiskaliniais aparatais, keisdami jų skaitiklius. Mažieji verslai, kurie pateko į šią prievolę, neturėdami statistikos ir įrodymų, kad duomenų manipuliavimas buvo atliktas jų įmonėse, susiduria su papildomais iššūkiais. Jei mažas verslas anksčiau nesekdavo gautų pinigų į fiskalinį kasos aparatą, jo pakeitimas į išmanųjį aparatą nesukels didelių pokyčių – priešingai, galimas ir jų sumažėjimas, dėl naujos technologijos naudojimo įgūdžių trūkumo“, – VŽ teigia Daiva Čibirienė, LSVVT valdybos narė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.

Ji nurodo, kad smulkiajam verslui pereiti prie išmaniųjų kasos aparatų yra tiesiog per brangu. Taip pat daliai jų naudotojų, vyresnių prekybininkų provincijoje gali kilti ir kitų iššūkių, kaip tokiu naudotis.

„Smulkiajam verslininkui tai tiesiog per brangu. Jis neturi finansavimo ir atsakymo, kodėl iš jo reikalaujama veikiantį fiskalinį kasos aparatą, kuriame jis neatsukinėjo jokių duomenų, nekeitė skaitiklio rodmenų, pakeisti į išmanųjį, kurio priežiūra brangesnė ir kuriuo sudėtingiau naudotis“, – sako D. Čibirienė ir atkreipia dėmesį ir į pačią apskaitos sistemą, kuri, pasak pašnekovės, nėra draugiška vartotojui.

„Sistema reikalauja kasdienės Z ataskaitos generavimo, nors visų kvitų duomenys jau yra išsiųsti VMI. Ji yra pasenusi ir nesuderinama su šiuolaikinėmis verslo praktikos reikmėmis. Didieji mokesčių mokėtojai, turintys daugiau išteklių, gali investuoti į įvairius IT sprendimus, tačiau mažesniems verslams šie reikalavimai kelia didelį nepatogumą“, – teigia D. Čibirienė.

Ji tęsia, kad verslas nebuvo informuotas apie tikrąją situaciją dėl i.EKA ir apie tai, kad sistema gali sukelti netvarką: „VMI taip pat nenori atsisakyti kasdienio Z ataskaitų spausdinimo reikalavimo ir nenori pati generuoti suminės ataskaitos apie pardavimus iš gautų kasos kvitų informacijos. Šiuo metu, jei verslo atstovas pamiršo atspausdinti Z ataskaitą ir tai padarė kitą dieną, kai prasidėjo naujas mėnuo, tai lems klaidingus duomenis apie praėjusio mėnesio pardavimus, nes pardavimai bus skaičiuojami pagal Z ataskaitos generavimo laiką, o ne pagal faktinius kvitus.“

Sudėtinga analizė

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad dar viena problema – sudėtingos i.EKA kasos aparatų ataskaitos. Jos neturi aiškių funkcijų, kaip „kasos likutis“ ar „kasos apyvarta per nurodytą periodą“ – vietoje to VMI svetainėje yra sudėtingos ataskaitos su daugybe filtrų, kurių duomenų analizei verslui tenka skirti pernelyg daug laiko.

„Ši situacija ypač sudėtinga mažiems verslams. Pavyzdžiui, jei verslas gruodžio 31 d. planavo dirbti iki vėlumos, tačiau po pietų nusprendė uždaryti parduotuvę ir pamiršo paspausti Z mygtuką, tai sukels papildomų iššūkių, – nurodo ji. – VMI reikalauja, kad verslas investuotų į Z ataskaitų spausdinimo automatizavimą, tačiau tai būtų nebūtina, jei VMI pati galėtų susumuoti gautus kasos kvitų duomenis apie pardavimus, kurie būtų automatiškai pateikiami per I.EKA sistemą.“

R. Puncevičius, VMI atstovas, kaip tik nurodo, kad pajamų apskaitos procesas yra paprastesnis, nes išmaniuosius kasos aparatus naudojančiam verslui kasos pajamų apskaita yra visiškai skaitmenizuota.

„Ką tai reiškia? Verslui nebereikia pirkti popierinio kasos operacijų žurnalo, jo kasdien pildyti ranka, saugoti. Vietoj jo i.EKA sistemoje automatiškai formuojamas elektroninis, – teigia jis. – Su i.EKA patogesnė ir kasos pajamų apskaita. Verslininkų patogumui yra sudaryta galimybė matyti visą informaciją apie pateiktus kasos aparato kvitus. Gautas pajamų sumas pagal kiekvieną atsiskaitymo būdą per dieną, pamainą ir per mėnesį galima peržiūrėti detaliame operacijų žurnale. Verslas taip pat gali pasitikrinti grynųjų pinigų likutį.“

Keliolika eurų per mėnesį

VMI skaičiuoja, kad galimybės teikti duomenis į i.EKA posistemį kainuoja nuo 15 Eur per mėnesį, ir pabrėžia – pirkti naujo kasos aparato dėl i.EKA nereikia: galima modifikuoti naudojamus dabar, įdiegus papildomas programines ar technines priemones – integruojamas saugos modulis.

R. Puncevičius nurodo, kad kasos aparato pasirinkimas ir kaina priklauso nuo verslo poreikių: turintiems didesnius klientų srautus rekomenduojama rinktis kasos aparatą su saugos moduliu, o smulkesniam verslui – kasos aparatą su virtualia fiskalizacija.

„Jeigu reikia įsigyti naują kasos aparatą, verslas gali įsigyti kasos aparatą su i.EKA pritaikytu saugos moduliu arba pasinaudoti virtualios fiskalizacijos paslauga, kuri dažnu atveju ir bus aktuali smulkiajam verslui ir kainuoja maždaug 15 Eur per mėnesį, – skaičiuoja R. Puncevičius. – Tokie smulkiajam verslui pritaikyti i.EKA sprendiniai gali būti tiek planšetiniame kompiuteryje, tiek mobiliajame telefone, o kadangi duomenys teikiami tiesiogiai, nereikia naudoti kitų priemonių, taigi toks sprendimas leidžia dar ir sutaupyti bei patogiau atlikti sandorius.“

Mantas Chodosevičius, virtualiosios kasos sprendimus siūlančios „Paysera POS“ produkto vadovas, nurodo, kad verslininkai, atėję susipažinti su siūlomais sprendimais, leidžiančiais prisijungti prie i.EKA, dažnai net nustemba, kad tai yra ne taip brangu, kaip kai kurios įmonės pasakoja, paprasta ir patogu.

„Labai smulkiems verslams iš principo nieko nereikia keisti. Jiems pakanka turėti telefoną ar planšetę, o kortelių skaitytuvą ir čekių spausdintuvą jie gali išsinuomoti su paslauga, kuri kainuoja panašiai kaip telefono ar interneto planas“, – pasakoja „Paysera POS“ atstovas.

Paprasčiausia paslauga kainuoja keliolika eurų, o universalesnė su prekių likučių valdymu, sąskaitų faktūrų išrašymu ir kai kuriomis kitomis pagrindinėmis funkcijomis – apie pusšimtį eurų. „Paysera POS“ interneto svetainėje nurodoma, kad pigiausias planas su i.EKA virtualios fiskalizacijos paslauga kainuoja 20 Eur plius PVM per mėnesį, išplėstinis planas – 55 Eur plius PVM per mėnesį.  

Rimtesnės išlaidos laukia tik didesnių verslų, kuriuose apskaita integruota į didesnę verslo valdymo sistemą.

„Tačiau šios įmonės ir taip yra priverstos kasmet investuoti į turimas sistemas, jų pokyčius, naujos įrangos įsigijimus, tad jiems naujų kasos aparatų įsigijimas nebus kas nors labai netikėto ir nekasdieniško, visgi senieji kasos aparatai jau buvo praeitis, jei kalbame apie modernų įmonės valdymą“, – sako M. Chodosevičius.

VŽ rašė, kad ir daugiau paslaugų teikėjų siūlo i.EKA sprendimus, kurie gali veikti turimame įrenginyje, kad ir išmaniajame telefone, o jų kaina – nuo keliolikos eurų per mėnesį. Tačiau, pasak specialistų, realybėje tokie sprendimai tinka nedidelei daliai verslų.

„Mobiliojo telefono kasos aparatas gali būti gera idėja, jeigu per mėnesį turi vieną du atsiskaitymus grynaisiais. Bet tada klausimas, kam jis reikalingas, nes tada tiesiog galima pildyti pinigų priėmimo kvitą – greičiau, paprasčiau ranka užpildyti negu turėti mobiliąją programėlę, kurią per metus gal 10 kartų pabaksnoji ir kaskart joje operacijų darymas yra iššūkis, nes tiesiog nėra įgūdžių – per retai tai darai“, – sako D. Čibirienė, paklausta apie paprasčiausius būdus.

Nepadės mažinti šešėlio

VŽ kalbinti verslai skaičiuoja išleidę kiek daugiau.

„Žinoma, bus daug brangiau nei anksčiau, nes dabar reikia palaikyti sistemą, bus mėnesiniai mokesčiai. Jie nedideli ir įtakos mums neturės, bet anksčiau jų išvis nebuvo“, – sako Rimantas Kėželis, 32 metus Biržuose veikiančios UAB „Apaščia“, valdančios santechnikos paslaugų įmonę ir parduotuvę, savininkas.

Pačios permainos jis nesureikšmina, nes jo vadovaujamai įmonei prisitaikymas prie i.EKA sistemos kainavo kelis šimtus eurų.

Rasa Tamošiūnaitė, UAB „Kempingas Slėnyje“, valdančios poilsio kompleksą Trakuose, vadovė, skaičiuoja, kad permainos, susijusios su informacijos teikimu į i.EKA posistemį, įmonei kainuos apie 5.000–6.000 Eur. Tačiau Trakų kempingo ketinama įsigyti sistema apims ne tik automatinį atsiskaitymą, bet ir nuo šių metų pradžios atsiradusią prievolę per 24 valandas pateikti informaciją apie apsistojusius turistus per Nacionalinę turizmo informacinę sistemą (NTIS).

„Kadangi daug naujų reikalavimų, prie kurių privalome prisitaikyti, norime, kad tai būtų naudinga ir mums. Iš blogybės padaryti ką nors gero. Pirksime ne pigiausią daiktą, bet tokį, kuris duos ir mums naudos, palengvins administratorių darbą. Mūsų nusižiūrėta kasa kainuos apie 1.000 Eur, bet prie jos reikės pajungti sistemą, dėl kurios dar nesame apsisprendę“, – pasakoja R. Tamošiūnaitė.

Jos valdomai įmonei – tai didelės lėšos, kurias teko skolintis.

„Jei neturėtume galimybės pasiskolinti iš kitos įmonės, būtų nekas. Ir aš net neįsivaizduoju, kokia nauda bus iš tų online registravimo ir apskaitos VMI pridavimo. Gal VMI ir turės kokios naudos, bet neįsivaizduoju kokios ir kodėl mes turime už tai mokėti“, – stebisi kempingo vadovė.

Pasak jos, prie kiekvieno kasos aparato tikrintojo nepastatysi, tad vargu ar tai kaip nors padės kovoti su šešėliu.

„Mes dirbame skaidriai, nei VMI, nei mums apskaita iš principo nepasikeis. Bet jei norėtume ko nors neapskaityti, tai kasos aparatas to niekaip nepakeistų“, – sako R. Tamošiūnaitė.

Kad nauji kasos aparatai nepadės mažinti šešėlio, įsitikinęs ir R. Kėželis, „Apaščios“ vadovas.

„Mačiau labai daug tvarkų. Anksčiau verslas bijojo baudų. Dabar prižiūrinčių įmonių darbuotojai visai kitokie, kalbasi, pataria, daug maloniau dirbti. Bet lietuviai išradingi, ir jei norės nuslėpti, tikrai ras būdų, kaip tai padaryti, joks kasos aparatas jų nesustabdys“, – sako verslininkas.

Pasak jo, pats šešėlis gyvuoja gal ne tiek dėl verslo, kiek dėl klientų.

„Ir pas mus ateina ir prašo nemušti čekio, padaryti pigiau, be mokesčių. Bet pas mus viskas apskaityta, aiškinu, kad negaliu taip padaryti, nes liks likutis sandėlyje. Bet žmonėms to reikia ir randa, kur nusipirkti pigiau“, – pasakoja R. Kėželis.

Viena iš i.EKA numatytų naudų valstybei ir visuomenei – bus galima surinkti daugiau biudžeto pajamų iš šešėlio, o tai, pasak VMI, reiškia ir galimybę surinkti daugiau lėšų valstybės gynimo biudžetui.

„Šešėlio nesumažins, nes tie, kurie nemušė pardavimų į kasos aparatą – ar jis tapo išmanus, ar liko neišmanus, ir toliau nemuš, jų įpročiai nuo to nesikeis“, – abejoja D. Čibirienė.

QR kodai 

R. Puncevičius pažymi, kad i.EKA projektas sulaukia skaidriai veikiančio verslo palaikymo.

„Nes tie, kurie tinkamai apskaito visas gautas pajamas, sąžiningai deklaruoja ir moka mokesčius, supranta, kad i.EKA įneš daugiau skaidrumo į prekybos bei paslaugų sektorių ir prisidės prie konkurencinių sąlygų suvienodinimo“, – nurodo jis.

VMI iš kasos aparatų gaunami duomenys leidžia vykdyti priežiūrą realiuoju laiku. Tad, pasak R. Puncevičiaus, tokiu būdu sumažinamos nesąžiningo verslo galimybes manipuliuoti duomenimis ir neapskaityti realių pajamų, užtikrinamos skaidresnės konkurencinės sąlygos verslui. 

„Kasos aparatų kvitų duomenys kartu su kitais VMI turimais ir iš trečiųjų šalių gaunamais duomenimis, taikant turimus rizikos analizės įrankius, leidžia tiksliau, netrukdant sąžiningų mokesčių mokėtojų, nustatyti galimai rizikingus mokesčių mokėtojus, kurie vengia vykdyti mokestines pareigas, pavyzdžiui, registruotis kaip PVM mokėtojai, deklaruoti visas gautas pajamas“, – nurodo R. Puncevičius.

M. Chodosevičius, „Paysera POS“ produkto vadovas, sako manantis, kad kvitų duomenų teikimą į i.EKA apskritai reiktų vertinti pozityviai, nes atsiras daugiau skaidrumo atsiskaitymų srityje, taip pat šiek tiek suvienodins verslo galimybes konkuruoti.

„Įsivaizduokite dvi kavines kaimynystėje. Viena sąžiningai kasoje fiksuoja kiekvieną pardavimą. Kita – dalį pardavimų veda „pro šalį“, neva klientai pabėgo nesumokėję. Ši kavinė nesumoka mokesčių. Tai iškreipia konkurenciją ir valstybė negauna pajamų tuo metu, kai ieškoma papildomų išteklių gynybos biudžetui. Kai kvitų duomenys automatiškai keliauja į VMI, pardavimai „pro šalį“ tampa lengvai pastebimi, o laimi visi, išskyrus nesąžiningą verslą“, – apibendrina M. Chodosevičius.

Anot VMI, naudojant išmaniuosius kasos aparatus, kvituose yra QR kodas, kurį nuskaitę gyventojai ir patys lengvai gali patikrinti, ar prekybininkas tinkamai apskaitė sandorį, o jei ne – apie tai pranešti mokesčių administratoriui. Unikalus kodas yra privalomas ir maitinimo įmonių išduodamose išankstinėse sąskaitose. Jis taip pat suteikia galimybę matyti, ar gautos pajamos buvo apskaitytos kasos aparatu, t. y. ar galiausiai buvo išduotas fiskalinis kvitas. 

„Žinoma, šiek tiek erzina pati situacija, kad negalima pasitikėti verslu kaip kokioje Anglijoje, kur visi deklaruoja pajamas, bet tokia yra realybė, labai didelio pasipriešinimo iš verslo mes nematome“, – VŽ sako M. Chodosevičius.