Lukas investuoja: dar ne, dar neperku

Investuotojas Lukas. Vilmo Narečionio (VŽ) vizualizacija.

Kaip sako internetų folkloras, dar palaukime rezultatų iš didžiųjų apygardų.

Turėdamas daugiau kaip 3.000 Eur grynųjų portfelyje, kurie kaip tik ir buvo kaupti pasinaudoti išsipardavimo atveriamoms galimybėms, ir mėgdamas nuolaidas, praėjusią savaitę iškart nukurnėjau su pinigais prie biržos langelio. Akys raibo nuo raudonų procentų, o burnoje kaupėsi seilės – ką čia nusipirkus.

Neslėpsiu, kurį laiką niežtėjo pirštai iškart griebti šios griūties vienu iš simbolių tapusias „Nike“ akcijas. Juo labiau, kad tarp potencialių pirkinių šiems metams buvau jas minėjęs dar vasarį.

Tačiau randuotoms nuo peilių gaudymo rankoms šis pasirinkimas praėjusią savaitę visgi pasirodė pernelyg aštrus.

Ketvirtadienį rinkausi ir jau penktadienį ruošiausi pirkti per išsipardavimą atpigusią kitą nusižiūrėtą akciją, tačiau tai, ką išvydau, privertė dar palūkėti geresnių kainų.

Dėl to geresnių kainų palūkėjimo.

Taip, taip, žinau tą pensijų fondų valdytojų visur kišamą „Bank of America“ skaidrę su skaičiavimais, kokia ilguoju laikotarpiu pasiekiama grąža, jeigu praleidžiamos pačios geriausios dienos rinkose, ir kokia pasiekiama grąža, jeigu kantriai išliekama investavus net ir per nuosmukį. O pačios geriausios dienos išpuola po itin prastų dienų, liudija istorija. Moralas toks, kad jeigu neįdarbinsi pinigų per pačią prasčiausią dieną biržose arba, neduokdie, parduosi, tai labai stipriai atsilieps ilgalaikei portfelio grąžai.