ETM vadovas M. Bistrickas: nesuprantu, kodėl įstaigos turėtų būti tiesiog išlaikomos

Mykolas Bistrickas, Energetikos ir technikos muziejaus direktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Mykolo Bistricko „LinkedIn“ paskyroje yra toks įrašas: „Kaip Energetikos ir technikos muziejaus direktorius istorinę elektrinę paverčiau vienu labiausiai lankomų kultūros objektų Lietuvoje (savo srityje).“ Skamba beveik bravūriškai, bet, turint galvoje, kad pastaraisiais metais muziejus iš tykios energetikos istorijos saugyklos sparčiai virsta mokslo populiarinimo centru ir smagių vakarėlių vieta, – kodėl gi ne.

Vadovauti Vilniuje veikiančiam Energetikos ir technikos muziejui (ETM) M. Bistrickas atėjo 2018-aisiais, laimėjęs skelbtą konkursą, ir įšoko tiesiai į rekonstrukcijos projektą, finansuojamą Europos Sąjungos ir Vilniaus miesto savivaldybės, pagrindinės muziejaus dalininkės, lėšomis. Iki rekonstrukcijos per metus muziejų aplankydavo apie 14.000 žmonių, pernai jų atėjo 173.000 – gerokai nei dešimt kartų daugiau. Žinoma, reikia turėti galvoje, kad muziejus ir pats prasiplėtė, ir prisidėjo Liepkalnio vandens saugyklą, kuri irgi generuoja lankytojų skaičių. Su Mykolu Bistricku kalbėjomės apie muziejų kaip verslo modelį, muziejų kaip teatrą, Vilniaus elektrinės istoriją ir festivalio „Burning Man“ įkvėpimus.

Galima sakyti, pradėjote dirbti muziejuje, esančiame lūžio taške: jis veikė, bet laukė rimtos rekonstrukcijos. Nuo ko pradėjote?