2025-05-26 12:03

D. Soloveičikas. Tarp teisinės revoliucijos ir pasenusių šablonų

Deividas Soloveičikas, advokatų kontoros „Cobalt“ partneris. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Deividas Soloveičikas, advokatų kontoros „Cobalt“ partneris. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Finansinės korekcijos – terminas, kuris, kalbant apie Europos Sąjungos (ES) finansavimą, kelia baimę net ir labiausiai patyrusiems projektų vykdytojams. Tai tema, kuri išlieka skaudulys, trikdantis ne tik viešojo sektoriaus ramybę, bet ir stabdantis realią pažangą regionuose.

Lietuvoje vis dar taikoma nusistovėjusi šabloninė praktika – atverčiama viešųjų pirkimų pažeidimų bei finansinių korekcijų lentelė ir korekcijos procentas yra numatomas automatiškai. Visgi ES Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad tokia praktika yra netinkama. Kaip išlaviruoti tarp teismų aiškinimų, reguliavimo ir šablonų?

Net gavę teigiamą finansavimo sprendimą, paraiškos teikėjai jaučiasi ne apsaugoti, o įkalinti – laukia ilgi dokumentų derinimai, biurokratinė raizgalynė, o galiausiai ir grėsmė grąžinti, pavyzdžiui, 25% nuo jau įvykdyto projekto. Mat dažniausia problema, su kuria susiduria ES paramos gavėjai ir iš dalies šią paramą skirstančios institucijos, yra ta, kad net ir už nedidelį viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo pažeidimą taikomos drakoniškos finansinės korekcijos: dažniausiai 10% ar 25% nuo paramos sumos.

Registruokitės ir skaitykite šį straipsnį nemokamai

KURTI PASKYRĄ
Jau turite paskyrą?PRISIJUNGTI

Nemokama registracija suteikia galimybę:

  • skaityti registruotiems klientams skirtus straipsnius
  • komentuoti
  • gauti el. paštu esminių naujienų santrauką

Jokių kortelės duomenų palikti nereikia.

52795
130817
52791