S. Lisauskas. Krizės versle: ne tik dėl priešo už vartų
Turėdami nemenką įdirbį rizikų identifikavimo ir žalų kompensavimo srityje, pastebime, kad šalies verslo krizes dažniausiai lemia ne išorės veiksniai, o vidinių tvarkų ir procedūrų spragos. Dažniausiai − neadekvatus rizikų vertinimas, strateginio planavimo stoka ir nepakankamos saugumo priemonės.
Europos vidaus audito konfederacijos (ECIIA) ataskaitoje „Risk in Focus 2025“ buvo apibendrintos vyriausiųjų Europos šalių audito vadovų įžvalgos, analizuojant pagrindines rizikas, su kuriomis pastaruoju metu susiduria įvairios įmonės.
Remiantis ataskaita, rizikų reitinge labiausiai pakilo skaitmeniniai trikdžiai, naujos technologijos ir dirbtinis intelektas (DI) – pastarasis iš 6-os vietos šoktelėjo į 4-ą. Prognozuojama, kad DI keliamos rizikos tik stiprės ir per ketverius metus pasieks 2-ą poziciją.
Kokia rizika išskiriama kaip didžiausia grėsmė verslams? Tai − kibernetinis saugumas, kuris ir toliau išlieka didžiausia rizika, kurią įvardijo didžioji dalis respondentų (83%). Žmogiškasis kapitalas, įvairovė ir talentų valdymas bei jų išlaikymas trečius metus iš eilės užima 2-ą vietą (52%). Makroekonominis ir geopolitinis neapibrėžtumas, kuris praėjusiais metais buvo 3-ioje vietoje, nukrito į 5-ą (39%).
Šis rizikų žemėlapis aiškiai parodo, kad įmonėms būtina nuolat stebėti kintančias rizikų tendencijas ir prie jų adaptuotis, nes globalios verslo aplinkos pokyčiai, technologijų pažanga ir griežtėjantis reguliavimas tiesiogiai veikia organizacijų sėkmę ir konkurencingumą.
Įdomu palyginti, kokias didžiausias rizikas išskiria mūsų šalies įmonės. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad smulkaus ir vidutinio verslo įmonės kaip pagrindines rizikas įvardija konkurenciją, darbuotojų klaidas, darbo užmokesčio augimą ir darbuotojų sveikatą bei gerovę.
Palyginti su identiško tyrimo 2023 m. rezultatais, išaugo dėmesys tokiai rizikai kaip įstatymų ir mokesčių sistemos kaita, kurios aktualumas padidėjo nuo 8 iki 17%. Šiais metais įmonės taip pat minėjo botus, virusus ir kibernetines atakas (5%).
Pagrindinė verslų rizikos valdymo priemonė ir toliau išlieka privalomasis draudimas, tačiau sumažėjo investicijos į darbuotojų saugos mokymus, fizinio turto apsaugą ir apsaugos darbuotojų samdymą. Tai rodo, kad smulkūs bei vidutiniai verslai atveria terpę saugumo spragoms.
Verslams gyvybiškai svarbu taikyti kompleksinį požiūrį, apimantį finansinį atsparumą, operacinį lankstumą ir gebėjimą iš anksto identifikuoti galimas grėsmes ir joms pasiruošti. Nors draudimas išlieka vienas svarbiausių elementų valdant rizikas, įmonėms patariama aktyviau investuoti į rizikų valdymo strategijas, kurios leistų ne tik reaguoti į krizę, bet ir užkirsti kelią jai atsirasti.
Verta akcentuoti, kad tai ypač aktualu smulkiesiems bei vidutiniams verslams – jie dėl ribotų resursų yra labiau pažeidžiami įvairioms grėsmėms. Nepalanki aplinkybių seka ar nutikęs kritinis incidentas gali rimtai supurtyti jų veiklos tęstinumą. Mažos ir vidutinės šalies įmonės per artimiausius 3 metus planuoja pasitelkti daugiau rizikos valdymo priemonių, nei jos planavo 2023 m., ir tai yra sveikintinas požiūris.
Pirmiausia ketinama naudotis daugiau nei vienu draudimu, diegti naujausius IT sprendimus, kaupti finansines atsargas nenumatytiems atvejams. Be to, norima daugiau pasitelkti teisininkų paslaugas, taip pat naudotis įvairiomis finansinėmis priemonėmis.
Valdant rizikas būtina pabrėžti, kad nesvarbu, kokio dydžio būtų verslas, kiekvienam gali kilti įvairių grėsmių: nuo įsižiebusio gaisro, kaimyninių patalpų užliejimo iki kritinės žmogaus klaidos ir produktų ar paslaugų sukeltų žalų klientams.
Įžvalgos autorius – Simonas Lisauskas, „Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento direktorius
