Ar VVĮ gali būti pavyzdžiu privačiam verslui tvarumo srityje?
Kita vertus, iš viso to kyla logiškas klausimas – o kiek Lietuvos VVĮ gali būti pavyzdžiu privačioms įmonėms tvarumo srityje?
VVĮ pažanga tvarumo temoje – daugiau nei akivaizdi
Regis dar visai neseniai, prieš dešimtmetį, LR Įmonių atskaitomybės įstatymas reikalavo rengti socialinės atsakomybės ataskaitas tik viešojo intereso didelėms įmonėms. Tokioms kaip „Ignitis grupė“, „Lietuvos geležinkeliai“, bendrovė Lietuvos oro uostai, Lietuvos paštas.
Dauguma kitų viešojo sektoriaus įmonių dėl to ir nebuvo integravusios tvarumo temos į savo veiklos strategijas. Nematavo su tvarumu susijusio poveikio bei neteikė atskirų tvarumo ataskaitų.
Situacija keitėsi nuo 2015 metų, kai VKC pradėjo skirti daugiau dėmesio tvarumo sričiai – diegti įvairias gerąsias tarptautines tvarumo praktikas ir įtraukė platesnį tvarumo vertinimą į gerosios valdysenos indekso metodiką.
Jeigu prieš 5-10 metų tvarumo valdymas ir atskaitomybė buvo neigiamai vertinami net 70% VVĮ, nes jos nebuvo sistemiškai nusistačiusios tvarumo tikslų bei veiklos principų, tai šiandien didžioji dalis VVĮ jau netgi turi tvarumo projektų funkcijų įgyvendinimui paskirtą tvarumo koordinatorių arba tvarumo vadovą, integruoja tvarumo tikslus į savo strategijas.
Atskirai verta pažymėti, kad platesnis įsipareigojimas rengti tvarumo ataskaitas ir diegti tvarumo praktikas į veiklos procesus atsirado tik su CSRD direktyvos nuostatų perkėlimu į Lietuvos nacionalinius teisės aktus, t.y. nuo 2024 m. liepos 1 d., o šių reikalavimų faktinis įgyvendinimas vyksta kaip tik dabar – kai didžiosios listinguojamos įmonės teikia savo pirmas tvarumo ataskaitas pagal CSRD už 2024 metus.
Tarp gerų pavyzdžių – didžiosios įmonės
Jeigu klaustumėte – ar galima čia ir dabar pateikti konkrečių VVĮ, kurios rodo pavyzdį tvarumo srityje?
Tokiu atveju atsakyčiau, kad vertinant VVĮ tvarumo ataskaitas pastebima, jog reikšmingiausią proveržį tvarumo srityje per pastaruosius metus padarė ir gerą pavyzdį visoms kitoms įmonėms rodo didžiosios VVĮ, kurios turi tam daugiau išteklių ir kompetencijos.
Pavyzdžiui, AB „Ignitis grupė“ yra surinkusi didžiulę patirtį tvarumo ataskaitų rengime ir jų ataskaitos yra itin kokybiškos bei detalios, atitinkančios visus listinguojamų įmonių tvarumo ataskaitų reikalavimus.
Neatsilieka ir AB „KN Energies“, kuri puikiai iškomunikuoja įmonės priimamus tvarius sprendimus ir iškeltus ambicingus tvarumo tikslus bei atspindi tvarias inovacijas.
VVĮ, kaip pavyzdys tvarumo srityje – ne prielaida, o realybė
Visai neseniai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) VVĮ valdysenos gaires papildė nauja dalimi „VVĮ ir tvarumas“.
EBPO žinutė dėl tvarumo galbūt ir nesukuria kažko visiškai naujo, tačiau dar kartą patvirtina, kad tvarumo tema yra ypač aktuali. Taip pat ir tai, kad VVĮ šioje srityje turi būti pavyzdžiu savo šalies mastu.
Visgi didesnį pokytį šiuo metu atneša suformuoti Europos tvarumo atskaitomybės standartai (angl. ESRS). Jų pagrindu didžiosios VVĮ turės padaryti išties didelį pokytį tiek pagrindžiant ir apsibrėžiant aktualias tvarumo temas, tiek jas įvertinant per finansinį poveikį, tiek pradedant matuoti daug įvairių tvarumo rodiklių bei per tvarumo prizmę įvertinant visą vertės grandinę.
Kita vertus, kad ir kokią reikšmę turėtų EBPO valdysenos gairės ar Europos tvarumo atskaitomybės standartai, svarbu pabrėžti, kad pirmiausia valstybė formuoja praktikas visos šalies mastu ir teikia lūkesčius, kaip turėtų veikti visa rinka, pavyzdžiui, ką turėtų atskleisti įmonės, kokią finansinę atskaitomybę ruošti.
Per kontroliuojamas VVĮ valstybė pati tiesiogiai tampa rinkos dalyviu, todėl natūralu, kad VVĮ yra įpareigojamos tapti valdysenos pavyzdžiu ir privačiam verslui.
Svarbu tai, kad dalis VVĮ savo dydžiu ir rinkos aprėptimi yra ypač svarbios šalies mastu ir turi didelį suinteresuotų subjektų skaičių, todėl joms ypač svarbu veikti tvariai bei atliepti visų šalių lūkesčius.
Tokios įmonės kaip „Ignitis grupė“, „Lietuvos geležinkeliai“ ar kitos didžiosios įmonės bendradarbiauja su daugybe įvairių verslo partnerių, todėl be jokios abejonės gali tapti ne tik tai pavyzdžiu, bet net ir tiesiogiai skatinti jų vertės grandinėje veikiančias įmones siekti veikti tvariau.
Komentaro autorius – Vidas Danielius, Valdymo koordinavimo centro direktorius
