Kaip technologijos ir geopolitika keičia investuotojų poreikius
Sutikite, tarpusavio skolinimo rinka tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje per pastaruosius 10 m. sėkmingai išaugo kūdikystės etapą ir, nepaisydama globalių ekonominių iššūkių bei geopolitinių įtampų, išlaikė stabilumą ir įrodė, kad gali būti reikšminga alternatyva tradicinėms turto klasėms.
Ekonominio nestabilumo metai, pandemija ir geopolitiniai sukrėtimai išryškino tarpusavio skolinimo modelio gebėjimą prisitaikyti ir veikti decentralizuotai ir vis labiau demokratizuoti finansinių paslaugų rinką pasitelkiant dalijimosi ekonomikos modelį.
Stebimos tendencijos ir vykstantys pokyčiai, mano įsitikinimu, P2P skolinimo rinką 2025 m.s paskatins transformuotis, o tai gali iš esmės pakeisti finansinių paslaugų vartotojų įpročius ir lūkesčius.
Visų pirma, P2P skolinimo rinką šiais metais ir ateityje labiausiai veiks vis gilesnė technologijų integracija, į priekį vedama dirbtinio intelekto (DI) ir mašininio mokymosi sprendimų. DI panaudojimas jau dabar leidžia pagerinti kredito rizikos vertinimą, nes taip galima analizuoti daugybę besiskolinančiųjų duomenų, įskaitant ne tik jų kredito istoriją, bet ir elgesio modelius. Tai leidžia suteikti investuotojams tikslesnę informaciją apie galimą riziką.
Technologijos taip pat augina ir susidomėjimą automatizuotomis investavimo strategijomis, kurios tampa vis išmanesnės. Dalis investuotojų sąmoningai renkasi „auto-invest“ įrankius, nes šie leidžia lengviau valdyti investicinius portfelius ir sutaupyti laiko. O tai ypač svarbu naujiems investuotojams, kurie neturi didelės patirties.
Antra tendencija matoma kurį laiką vis labiau augusioje vadinamųjų ESG (angl. Environmental, Social & Governance) investicijų srityje. Pastaruoju metu matėme, kad vis daugiau investuotojų ieško projektų, kurie ne tik siūlo finansinę grąžą, bet ir prisideda prie socialinio bei aplinkosauginio poveikio. Tokia paklausa gali lemti naujų produktų atsiradimą, pvz., specializuotų fondų ar paskolų žaliosioms technologijoms finansuoti.
Tiesa, kintanti geopolitinė ir politinė situacija JAV ir Europoje ir apskritai pasaulyje gali padaryti reikšmingų pokyčių ESG srityje. Pavyzdžiui, prezidento Donaldo Trumpo aiškus pareiškimas, kad bus grįžtama prie iškastinio kuro ir iš darbotvarkės braukiamas žaliasis kursas, gali atvilnyti ir iki ES, kur žmonių palankumas green deal sprendimams vis dažniau sutinkamas dviprasmiškai. O kai suporuoji tai su augančiu gynybos finansavimo poreikiu, darosi aišku – ESG išgyvens pokyčius, tad ir investuotojų požiūris turės adaptuotis.
Trečia tendencija – reguliavimo harmonizavimas ES rinkoje. Tikimasi, kad jis suteiks galimybę platformoms plėstis tarptautiniu mastu. Taip P2P platformos galės lengviau patekti į kitų šalių rinkas ir pasiūlyti savo paslaugas platesnei auditorijai, o tai didins konkurenciją ir dar labiau skatins inovacijas.
Žinoma, bus ir iššūkių. Vienas jų – prognozuojamas ES ekonomikos lėtėjimas, kurį ypač lemia Vokietijos – didžiausios Europos ekonomikos – sunkumai. Jis gali tiesiogiai paveikti fizinius asmenis Lietuvoje. Tai gali atsispindėti mažesniu užsienio kapitalo srautu ar eksporto mažėjimu, dėl ko gali kilti poreikis ieškoti papildomų finansavimo šaltinių ar diversifikuoti investicijas.
Europos centrinis Bankas neseniai sumažino 2025 m. ekonomikos augimo prognozę iki 1,1%, o jo prezidentė Christine Lagarde pažymėjo, kad rizikos ekonomikos augimui kreivė „išlieka nukreipta žemyn“. Tai rodo, kad bendroje ES erdvėje ekonominė aplinka gali būti sudėtingesnė.
Visgi situacija Lietuvoje šiek tiek kitokia – Europos Komisija pagerino mūsų šalies ekonomikos augimo prognozes: šiais metais prognozuojamas net 3% augimas. Šie rodikliai rodo, kad Lietuvos ekonomika, nepaisant bendros ES lėtėjimo tendencijos, išlieka dinamiškesnė ir stabilesnė. Tai galėtų reikšti didesnį fizinių asmenų pasitikėjimą vietine ekonomika ir jų norą ieškoti galimybių efektyviau valdyti savo finansus bei investicijas.
Tiesa, būtina atkreipti dėmesį, kad, nepaisant bendrų pozityvių tendencijų, investavimas visuomet susijęs su rizika. Ankstesnių investicijų grąža nėra garantija būsimiems rezultatams. Tad kiekvienas investuotojas turėtų kruopščiai išanalizuoti visas investicinių projektų sąlygas, platformų veikimą ir kitą svarbią informaciją. Be to, straipsnyje išdėstyta nuomonė neturėtų būti laikoma investavimo rekomendacija.
Komentaro autorius – Evaldas Remeikis, „Paskolų klubo“ vadovas ir finansų ekspertas
