Bet karalius nuogas

Posakis „Karalius nuogas“ kilo iš Hanso Christiano Anderseno pasakos „Nauji karaliaus drabužiai“, pirmą kartą publikuotos 1837 m. Joje pasakojama apie tuščiagarbį karalių, kuris labai mėgsta puoštis. Du apgavikai pasiūlo jam pasisiūti ypatingus drabužius, kurie, anot jų, yra nematomi kvailiams ar netinkamiems eiti savo pareigas.

Karalius, bijodamas pasirodyti kvailas, apsimeta, kad mato drabužius, nors iš tiesų jų nėra. Panašiai elgiasi ir visi jo dvariškiai bei pavaldiniai. Galiausiai per viešą paradą, kai karalius, „apsirengęs“ naujais drabužiais, žygiuoja prieš minią, mažas berniukas garsiai sušunka: „Bet karalius nuogas!“ Tai priverčia žmones suvokti tiesą.

Ši pasaka yra apie veidmainystę, baimę pasakyti tiesą ir aklą paklusimą valdžiai. Tuo pačiu ji primena, kad drąsa įvardyti akivaizdžią tiesą gali ateiti net iš paprasčiausių ir mažiausiai įtakingų žmonių. Tuo tarpu šiais laikais modernioje valstybėje tokia pareiga – įvardyti akivaizdžią tiesą – yra suteikta valstybės institucijoms arba dar paprasčiau – biurokratijai.