Ko tikėtis iš Lenkijos pirmininkavimo ES Tarybai?
Kaip akcentuoja Lenkijos pareigūnai, jų pirmininkavimo ES Tarybai metu daugiausia dėmesio bus skiriama Europos saugumo stiprinimui. Pirmininkavimui skirtame Lenkijos vyriausybės puslapyje išskiriamos septynios saugumo dimensijos nuo gynybos, žmonių ir sienų apsaugos iki verslo laisvės, energetinio saugumo ir kitų.
Europos saugumo stiprinimo poreikis neabejotinai svarbus esamomis geopolitinėmis sąlygomis, kai sueis treji metai nuo plataus masto neišprovokuoto Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Lenkijos vadovų ketinimas imtis lyderystės telkiant sąjungininkų paramą Ukrainai ir ieškant būdų stiprinti koordinuotas ES investicijas į jos narių gynybą yra sveikintinas. Tai, kad Lenkija skiria daugiausia lėšų (nuo šalies BVP) gynybai iš NATO narių, stiprins jos autoritetą bendraujant su netrukus JAV prezidento pareigas perimsiančiu Donaldu Trumpu.
Lenkijos pirmininkavimo buvo laukiama ir dėl to, kad praėjusį pusmetį šį vaidmenį atliko Vengrija. Pastarosios pirmininkavimą ne vienas ES institucijų atstovas ar apžvalgininkas įvertino kaip blogiausią ES istorijoje. Vos jam prasidėjus, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas daugelį ES kolegų nemaloniai nustebino savo vizitais į Maskvą bei Pekiną. Reaguodamos į tokius vienašališkus Vengrijos vyriausybės veiksmus, daugelis ES šalių boikotavo kai kuriuos Budapešto rengtus susitikimus ar siuntė į juos žemesnio, nei įprasta, rango pareigūnus. Politiniai nesutarimai trikdė ir ES Tarybos teisėkūros procesų eigą.
Tad su prasidedančiu Lenkijos pirmininkavimu siejami dideli lūkesčiai. Tačiau juos paversti praktiniais sprendimais bus nelengva. Nors Lenkijos pareigūnai pagrįstai akcentuoja poreikį remti Ukrainą ir siekti pažangos neseniai pradėtose jos derybose dėl narystės ES, tam rimtų iššūkių ir toliau kels šalies vidaus politika. Šių metų gegužę Lenkijoje vyks prezidento rinkimai, kuriuose vyriausybei vadovaujančio Donaldo Tusko partija sieks jų kandidato pergalės. Kitaip sakant, beveik viso pirmininkavimo ES Tarybai metu Lenkijos valdantieji bet kokius politiškai svarbius sprendimus vertins per rinkimų politikos prizmę.
Kaip tai gali veikti Lenkijos nuostatas Ukrainos integracijos į ES klausimais, žinome iš pastarųjų metų patirties. Parlamento ir savivaldos rinkimų fone pagrindinės konkuruojančios Lenkijos partijos iškėlė ūkininkų, reikalaujančių apsaugos nuo konkurencijos iš Ukrainos, interesus aukščiau strateginių šalies prioritetų ir ėmė reikalauti riboti ES prekybą su Ukraina. Panašiai dabar Lenkijos politikai reiškia nepasitenkinimą neseniai suderėta strategiškai svarbia ES laisvosios prekybos su Pietų Amerikos „Mercosur“ šalimis sutartimi.
Su Lenkijos vidaus politinėmis kovomis sietini ir dabartinių šalies valdančiųjų keliami reikalavimai Vokietijai bei Ukrainai dėl Antrojo pasaulinio karo metu patirtų praradimų ir kompensacijos už praeityje padarytą žalą. Tokios Lenkijos pretenzijos silpnina jos autoritetą svarbiausių partnerių akyse.
Galiausiai reikia nepamiršti, kad saugumas yra ES valstybių narių kompetencijos reikalas, o koordinuotas investicijų į gynybą didinimas priklauso nuo šalių viešųjų finansų galimybių ir ekonominės plėtros. Pažanga telkiant valstybių sutarimą dėl ekonominei jų plėtrai reikalingų ES lygmens sprendimų bei didesnio Sąjungos biudžeto lėšų nukreipimo į gynybai svarbias iniciatyvas būtų didžiausias Lenkijos pirmininkavimo pasiekimas.
Komentaro autorius – Ramūnas Vilpišauskas, VU TSPMI profesorius
