Japonų vizionierius išsilaižė žaizdas, laukite fejerverkų

Sausio 21 d. jis kartu su naujai prisiekusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu, „OpenAI“ vadovu Samu Altmanu ir programinės įrangos milžinės „Oracle“ vienu įkūrėjų Larry Ellisonu Baltuosiuose rūmuose paskelbė apie naują 500 mlrd. USD investiciją į DI infrastruktūrą JAV.

Šį projektą kuriančios bendrovės jį pavadino „Stargate“. Pagrindiniu jo finansuotoju tapo būtent „SoftBank“.

„Tai yra naujo Amerikos aukso amžiaus pradžia“, – Baltuosiuose rūmuose sakė Masayoshi Sonas, kuris prognozavo, kad bendrasis dirbtinis intelektas (angl. artificial general intelligence, AGI), žmogaus intelektui prilygintina kompiuterinė sistema, mūsų laukia jau „labai, labai greitai“.

Kaip rašo „Politico“, geri Masayoshi Sono ir D. Trumpo santykiai trunka jau seniai – „SoftBank“ įkūrėjas buvo itin nepatenkintas prezidento Baracko Obamos administracija, kuri prieš daugiau nei dešimtmetį Japonijos bendrovei užkirto kelią sujungti JAV telekomunikacijų bendroves „Sprint“ ir „T-Mobile“. Jas sujungusi, „SoftBank“ tikėjosi sukurti „Verizon“ ir „AT&T“ konkurentą.

Todėl Masayoshi Sonui dar 2016 m. tiko bet kas, kas nebūtų demokratas. Todėl nenuostabu, kad jis su skambiomis investicijomis grįžta būtent po D. Trumpo pergalės.

Neįtikėtina rizikos tolerancija garsėjantis Masayoshi Sonas, kuris prieš „dotkomų“ burbulo sprogimą dėl savo investicijos į tų laikų interneto milžiną „Yahoo!“ keletą dienų netgi buvo turtingiausiu pasaulio žmogumi, kurį laiką tūnojo šešėliuose ir virškino patirtus nuostolius.

Vizitas Baltuosiuose rūmuose taip pat simboliškai žymi ir paties Masayoshi Sono, kuris porą metų praleido šiek tiek atsitraukęs, grįžimą prie aukščiausių statymų technologijų sektoriuje – tai 2025 m. neišvengiamai reiškia investicijas į DI. Jeigu istorija gali mus ko nors pamokyti apie Masayoshi Soną, tuomet verta laukti įspūdingų fejerverkų.

Skausmingi nuostoliai

„Investuodamas jis, ko gero, turi daugiau drąsos nei bet kas kitas pasaulyje“, – taip apie Masayoshi Soną buvo atsiliepęs Jackas Ma, Kinijos technologijų magnatas, e. prekybos milžinės „Alibaba“ įkūrėjas.

„Alibaba“ kartu su „Yahoo!“ buvo dvi neįtikėtinai sėkmingos ankstyvos stadijos „SoftBank“ investicijos, sukrovusius Masayoshi Sonui pritrenkiamus turtus ir technologijų vizionieriaus reputaciją interneto eros pradžioje.

Per „dotkomų“ burbulo sprogimą Masayoshi Sonas savotiškai patvirtino patarlę „aukštai kilęs, žemai krisi“ – jo turtas prarado net 59 mlrd. USD vertės, o „Yahoo!“ tapo viena pagrindinių burbulo sprogimo aukų. Ši ankstyvojo interneto milžinė 2001 m. pabaigoje, palyginti su piku, jau buvo netekusi 90% kapitalizacijos ir paskui į aukštumas niekada taip ir nebegrįžo.

Tokie amerikietiški kalneliai Masayoshi Sono rizikos apetito nesumažino. Naują investicinių fejerverkų porciją jis pradėjo šaudyti praėjusio dešimtmečio antrojoje pusėje, įkūręs 100 mlrd. USD dydžio rizikos kapitalo fondą „Vision Fund“. Svarbiu šio fondo investuotoju buvo Saudo Arabijos valstybės fondas (PIF).

„Vision Fund“, kaip galima suprasti iš pavadinimo, žadėjo vizionieriškas investicijas į ateities technologijas, pavyzdžiui, daiktų internetą, robotiką, DI, tačiau taip pat investavo į įvairius platforminius verslus kaip „Uber“, „DoorDash“ ar Kinijos pavėžėjimo paslaugų milžinė „DiDi“.

Visgi šiam fondui „Alibaba“ lygio sėkmės istorijas pakartoti sekėsi sunkiai. Pavyzdžiui, „DiDi“ investicija sudegė, nes ši bendrovė nusprendė eiti prieš Pekino valdžios valią ir listinguotis Niujorke. Kinija vėliau privertė „DiDi“ šį sprendimą atšaukti.

Vienas nemaloniausių „SoftBank“ nudegimų buvo su skandalingai sugriuvusia kriptovaliutų keitykla FTX. Nors Masayoshi Sonas yra praradęs ir didesnių sumų (į FTX jis buvo investavęs „vos“ 100 mln. USD), „SoftBank“ 17 mlrd. USD investicija į dalijimosi biurų erdvėmis startuolį „WeWork“ tapo savotišku išpūstų įverčių Silicio slėnyje simboliu. 2019 m. „SoftBank“ šią bendrovę įvertino net 47 mlrd. USD, ir tai nuostabą kėlė jau tuomet. 2021 m. „WeWork“ į biržą atėjo jau tik su 9 mlrd. USD įverčiu, o vėliau bankrutavo apskritai.

Raktas – „Arm“?

2022–2023 m. finansiniais metais „Vision“ fondai patyrė 4,3 trln. JPY (32 mlrd. USD) nuostolį, tačiau tai Masayoshi Sonui nesutrukdė planuoti sugrįžimo ir šįkart visko pastatyti ant DI.

Savo užantyje jis mano turįs rimtą kozirį – „SoftBank“ priklauso 90% britų lustų architektūros bendrovės „Arm“ akcijų. Šios architektūros lustai yra ir galingi, ir efektyviai naudojantys energiją, dėl to yra ypač tinkami išmaniesiems telefonams bei kitiems nedideliems elektronikos prietaisams. „Arm“ architektūros lustai naudojami beveik visuose pasaulio išmaniuosiuose telefonuose.

Nuo 2020 m., „Apple“ atsisakius „Intel“ procesorių, savus lustus ši technologijų milžinė ant „Arm“ architektūros kuria ir „Mac“ nešiojamųjų kompiuterių procesoriams.

Masayoshi Sonas mano, kad „SoftBank“ DI ambicijų dėlionėje „Arm“ vaidina kritiškai svarbų vaidmenį. Jis nori, kad „Arm“ ateityje taptų konkurente „Nvidiai“ – DI lustų monopolininkei. Šios bendrovės pozicijos DI lustų segmente atrodė nepajudinamos iki praėjusios savaitės vajaus, kurį sukėlė Kinijos technologijų bendrovė „DeepSeek“.

Be to, „Arm“ suvaidino gana svarbų vaidmenį „SoftBank“ atsigaunant po skausmingų nuostolių, nes nuo IPO 2023 m. rugsėjį šios bendrovės akcija yra pakilusi 156%. Tai – viena iš retų sėkmingų pastarojo meto „SoftBank“ investicijų.

Visgi užduotis mesti iššūkį „Nvidiai“ yra sudėtinga, nes „Arm“ iki šiol užsiėmė lustų architektūros kūrimu ir licencijavimu, o pati procesorių negamino. Tad pačių lustų dizainas būtų visiškai nauja teritorija šiai bendrovei. „Nikkei Asia“ naujienų agentūra pernai rašė, kad „Arm“ pirmuosius prototipinius DI lustus ketina turėti jau 2025 m. pavasarį.

Ambicijos mesti iššūkį „Nvidiai“ sietinos ir su paskelbtu „Stargate“ projektu, tiesa, esti ir skeptikų, kurie kelia klausimų, kur „SoftBank“ ras pinigų šiai investicijai. Pradinėje stadijoje Masayoshi Sono bendrovė įsipareigojo investuoti 19 mlrd. USD už 40% įmonės akcijų, o kiti klausia, ar „SoftBank“ į generatyvinio DI lenktynes atėjo ne per vėlai.

„Jei „SoftBank“ neparduos savo „Arm“ akcijų, kurios yra stipriai pervertintos, iš kur jie gaus pinigų?“ – AFP naujienų agentūrai sakė Amiras Anvarzadehas, Japonijos investicijų konsultacijų bendrovės partneris.

„OpenAI“ investuotoja?

Antroji Masayoshi Sono DI ambicijų dedamoji yra „ChatGPT“ pokalbių roboto kūrėja „OpenAI“.

„SoftBank“ jau kurį laiką ieškojo būdų, kaip padidinti savo įtaką „OpenAI“ ir į savo pusę palenkti šios bendrovės vadovą S. Altmaną.

„Investuodamas jis, ko gero, turi daugiau drąsos nei bet kas kitas pasaulyje“, – Jackas Ma, „Alibaba“ įkūrėjas, sako apie Masayoshi Soną.

„Financial Times“ (FT) praėjusią savaitę rašė, kad „SoftBank“ derasi dėl papildomos 15–25 mlrd. USD investicijos į „OpenAI“, kuri būtų atskira nuo įmonės įsipareigojimo „Stargate“ projektui.

Anot FT, „SoftBank“ ir „OpenAI“ dėl investicijos tariasi ne vieną mėnesį. Jei sandoris įvyks, tai taps viena didžiausių „SoftBank“ investicijų – tikėtina, ji pralenks netgi fiasko pasibaigusį statymą už „WeWork“, o Japonijos bendrovė taps didžiausia paviene „OpenAI“ finansine rėmėja.

Teoriškai tarp šių kompanijų yra daug sinergijos. Bent jau iki „DeepSeek“ pasirodymo, supurčiusio idėją, kad generatyvinio DI plėtrai reikės daug itin brangių, technologiškai pažangiausių lustų duomenų centrams.

S. Altmanas DI infrastruktūros poreikius – dideles investicijas į lustus ir elektros tiekimą – laiko pagrindiniais industrijos butelio kakleliais ir dar prieš D. Trumpo inauguraciją karštligiškai ieškojo investuotojų, kurie padėtų įgyvendinti jo ambicijas.

„Reuters“ 2023 m. pabaigoje rašė, kad „OpenAI“ netgi buvo aptarta galimybė lustus kurti pačiai kompanijai.