Vajus dėl „TikTok“ lėmė kitos, aktyviai cenzūruojamos, kinų programėlės šuolį

Stanislavo Kogiku („ZUMA Press“/„Scanpix“) nuotr.

Pastarosiomis dienomis, kai JAV laukė, ar bus išjungtas „TikTok“, pagal atsisiuntimų skaičių į topų viršūnę šovė kita kinų programėlė, pavadinimu „Red Note“. Taip amerikiečiai siekia parodyti, kad jiems nusispjauti į valdžios susirūpinimą jų duomenimis. O kur naršo ir turinį kuria amerikiečiai, ten jungiasi ir visas kitas pasaulis – „Red Note“ pradėjo siųstis Europos Sąjungos piliečiai, tarp jų – ir lietuviai.

Tiesiogiai išvertus „RedNote“ (kinų k. „Xiaohongshu“) programėlės pavadinimą, jis reiškia „Mažoji raudonoji knygelė“. Ta pati, kuri įsirėžė Kinijos istorijoje, kaip Kinijos Liaudies Respublikos įkūrėjo ir ilgamečio Komunistų partijos lyderio Mao Dzedungo citatų knyga.

Šią programėlę Šanchajuje sukūrė kitas Mao – Mao Wenchao, dabartinis bendrovės generalinis direktorius, ir Miranda Qu, bendrovės prezidentė. Tačiau, kaip skelbia „The Washington Post“, programėlės įkūrėjas tvirtina, jog platforma yra apolitiška, o raudona spalvų gama buvo įkvėpta Stanfordo verslo mokyklos, kurią jis lankė, bei konsultacinės įmonės „Bain & Company“, kurioje M. Wenchao atliko praktiką.

Taigi, jeigu tikėtume M. Wenchao žodžiais, oficiali programėlės istorija rodo duoklę Amerikos kapitalizmo bei Silicio slėnio ikonoms, nors pavadinimas gali pasirodyti kaip nacionalistinis pagyrimas Kinijos Komunistų partijai, rašo technologijų naujienų portalas „Futurism“.

Susidūrė su cenzūra

Iš pradžių ši programėlė vadinosi „Hong Kong Shopping Guide“ (liet. Honkongo pirkinių gidas) ir buvo skirta Kinijos turistams. Ilgainiui ji tapo kinišku atsaku į soc. tinklą „Instagram“. Tačiau, kalbant apie funkcionalumą, „RedNote“ labiau primena „Pinterest“, kur gali išsisaugoti nuorodas paveiksliukų formatu į maitinimo bei laisvalaikio vietas.

Šiandien Kinijoje programėlė laikoma pagrindine paieškos sistema rekomendacijoms. Populiariausios temos programėlėje apima grožį, madą, keliones ir maistą. Kinijoje ja dažniausiai naudojasi jaunos moterys, skelbia „Reuters“.

Staigus vakariečių susidomėjimas „RedNote“ nustebino ir pačius bendrovės kūrėjus, kurie suskubo išnaudoti susidariusią situaciją. Du su įmone susipažinę šaltiniai „Reuters“ teigė, kad jie pradėjo ieškoti būdų, kaip paprasčiau moderuoti anglišką turinį ir kurti anglų-kinų vertimo įrankius.

„AppStore“ ir „Google Pay“ populiariausių programėlių ekrano nuotr.

Tuo metu patys vakariečiai žiniasklaidai pasakoja besidžiaugiantys galėdami sužinoti daugiau apie gyvenimą antroje pagal gyventojų skaičių pasaulio šalyje ir netgi mokosi pagrindinių mandarinų kalbos žodžių. Vos per pirmąsias parsisiuntimų dienas amerikiečiai ir kinai, naudodamiesi „Xiaohongshu“, dalijosi receptais, rodė savo namus, rašo „The Wall Street Journal“.

„Kol kas vyksta įdomūs kultūriniai mainai“, – konstatuoja „Futurism“ apžvalgininkai.

Tačiau naujieji vartotojai iš Vakarų pasaulio jau spėjo patirti „kultūrinį šoką“, kadangi „RedNote“ taikomos Kinijos interneto cenzūros taisyklės, griežtai kontroliuojama, koks turinys platformoje leidžiamas.

Pasak Kalifornijoje įsikūrusios naujienų svetainės „China Digital Times“ paviešintos duomenų bazės, programėlėje uždrausta kalbėti apie vidaus politiką bei minėti net 546 pravardes, skirtas Kinijos lyderiui Xi Jinpingui, įskaitant tokias kaip „Foreskin Xi“, „Xissolini“ ir „Įsikūnijęs Mao velnias“. Taip pat draudžiamos tokios kasdienės temos, kaip sveikatos priežiūra ir finansai, pažymi „The Wall Street Journal“.

Visuomenei – nė motais

Nepaisant to, internete susikūrė judėjimai pereiti prie tokių alternatyvų, kaip „RedNote“ vien iš principo. Taip amerikiečiai norėjo atkreipti dėmesį ne tik, kad piktinasi iniciatyva uždrausti „TikToką“, bet ir parodyti, kad nesijaudina dėl galimo dalijimosi duomenimis ar patekimo į Kinijos cenzūros sistemą.

„Aš neturiu nieko, ko Kinija jau neturėtų, ir jei jiems taip reikia mano duomenų, jie gali juos turėti, – BBC apie naudojimąsi „RedNote“ sakė 37 metų Jutos gyventoja Sarah Fotheringham. – Aš tiesiog paprastas žmogus, gyvenantis paprastą gyvenimą.“

Tokia nuostata skamba ironiškai, turint omenyje, kad „TikTok“ draudimas kilo iš tvyrančios geopolitinės įtampos tarp dviejų pasaulio galybių – Kinijos ir JAV. Įstatymų leidėjai abiejose partijose nuogąstavo, kad „TikTok“ savininkė „ByteDance“ galėtų lengvai skleisti propagandą JAV ir pasiekti jautrius duomenis, kaip kad buvimo vieta ir naršymo istorija.

Tačiau, kaip rašo „Futurism“, nuogąstaujama, kad perėjimas prie kitų kiniškų programėlių, tokių kaip „RedNote“, kuri veikiausiai turi dar stipresnius ryšius su Kinijos komunistiniu režimu nei „TikTok“, kurios pasaulinė būstinė yra Los Andžele ir Singapūre, gali sukelti „nuo vilko ant meškos“ efektą.

Pati „RedNote“ laikoma potencialia bendrove, galinčia greitu metu rengti pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO), rašo „Reuters“. Tarp jos akcininkų yra Kinijos technologijų milžinės „Alibaba“ ir „Tencent“, Singapūro valstybinis investuotojas „Temasek“, taip pat rizikos kapitalo įmonės „GSR Ventures“, „DST Global“ ir „GGV Capital“.

Kol kas „TikTok“ lieka

Kol kas „TikTok“ draudimas dėka Donaldo Trumpo, ką tik prisiekusio JAV prezidento, yra pristabdytas. Pirmadienį pasirašęs vykdomąjį įsakymą, D. Trumpas 75 dienoms atidėjo „TikTok“ draudimo įsigaliojimą, kuris, pagal Joe Bideno įsaką, buvo numatytas sausio 19 d.

Pasirašydamas dokumentą, D. Trumpas pasiūlė, kad JAV vyriausybė turėtų tapti pusės „TikTok“ veiklos JAV savininke mainais už tai, kad programėlė liktų. Jis taip pat įspėjo, kad gali įvesti muitus Kinijai, jei Pekinas nepatvirtins JAV susitarimo su „TikTok“.

Tad, lieka neaišku, ar „RedNote“ išliks gyvybinga „TikTok“ alternatyva JAV, ypač kai likęs pasaulis ir toliau turės neribotą prieigą prie šios vaizdo dalijimosi programėlės.

Tiesa, kai kurie amerikiečiai „TikToko“ uždraudimą kritikavo kaip pasikėsinimą į žodžio laisvės draudimą (tokį argumentą naudojo ir pati „ByteDance“) – esą nebūdama pavaldi JAV politikos autoritetams programėlė leido laisvai kritikuoti šalies valdžią. Todėl ši visuomenės grupė D. Trumpo inicijuotą „TikToką“ gelbėjimą gali priimti kaip atsirandančią priklausomybę nuo vietos valdžios.

„TikTok“, kuris yra prieinamas daugiau nei 150 šalių, priklauso Kinijos interneto bendrovei „ByteDance“. Tiesa, „ByteDance“ turi atskirą „TikTok“ versiją žemyninei Kinijai, vadinamą „Douyin“, iš dalies tam, kad atitiktų Kinijos vyriausybės moderavimo taisykles.

Pati „TikTok“, teigia, kad ši programėlė tapo ryšio, pramogų ir informacijos šaltiniu nuo tada, kai ji išpopuliarėjo COVID-19 pandemijos metu. O savo sėkmės paslaptimi vadina nuosavą algoritmą, kuris rekomenduoja nuolatinį trumpų vaizdo įrašų srautą, pritaikytą pagal vartotojų interesus.