Drabužių ir maisto kainoje atsiras atliekų tvarkymo dedamoji

Po Europos Parlamento ir Tarybos derybų pasiektu preliminariu susitarimu bus nustatyti teisiškai privalomi maisto atliekų mažinimo tikslai, o tekstilės gamintojams atsiras prievole padengti gaminių surinkimo, rūšiavimo bei perdirbimo išlaidas.

Šiomis priemonėmis įmonėms, įskaitant greitosios mados prekių ženklų valdytojas ir interneto mažmenininkes, bus užkrauta papildoma finansinė ir reguliavimo našta, nes bus vis atidžiau tikrinamas vartojimo pramonės poveikis aplinkai, skelbia „Financial Times” (FT).

Pagal šią savaitę pasiektą susitarimą ES valstybės narės iki 2030 m. pabaigos turi 10% sumažinti maisto atliekų kiekį maisto gamybos bei perdirbimo sektoriuje ir 30% vienam gyventojui mažmeninėje prekyboje, restoranuose, maisto paslaugų sektoriuje bei namų ūkiuose, skaičiuojant nuo 2021–2023 m. vidurkio.

Be to, siekiant sumažinti atliekų kiekį, bus reikalaujama, kad didžiosios maisto sektoriaus įmonės sudarytų sąlygas dovanoti neparduotą, bet saugų maistą.

Skaičiuojama, kad ES maisto pramonėje kasmet susidaro beveik 60 mln. t atliekų, o tekstilės sektoriuje – apie 12,6 mln. tonų. Šios pramonės šakos generuoja didelę komunalinių ir pramoninių atliekų, taip pat dėl gamybos ir šalinimo procesų išmetamo anglies dioksido kiekio dalį.

„Šie tikslai yra esminis mūsų įsipareigojimo perpus sumažinti maisto švaistymą visoje maisto grandinėje elementas“, – FT cituoja Briuselyje įsikūrusią pramonės lobistų grupę  „FoodDrinkEurope“.  

Reikalavimai tekstilininkams 

Tekstilės pramonei pagal susitarimą bus taip pat taikomi griežtesni įpareigojimai dėl susidarančių atliekų.

Visi tekstilės gamintojai, nepriklausomai nuo to, ar jie įsikūrę ES, ar prekiauja per elektroninę prekybą, privalės finansuoti savo gaminių surinkimą, rūšiavimą bei perdirbimą pagal išplėstinės gamintojo atsakomybės (angl. extended producer responsibility, EPR) schemas.  

Įsipareigojimai turės būti pradėti vykdyti per 30 mėnesių nuo direktyvos įsigaliojimo. Smulkios įmonės, kuriose dirba mažiau nei 10 darbuotojų, turės papildomus 12 mėnesių šiems reikalavimams įgyvendinti.

ES teisės aktai ir vartotojų spaudimas verčia tekstilės gamintojus ieškoti Europoje fabrikų, kurie perdirbtų atraižas ir atliekas, arba patiems kooperuotis investicijoms. 

Derybininkai susitarė, kad nustatant finansinius įnašus, kurių reikalaujama pagal EPR schemas, būtų įtraukti ir greitos mados verslai.

Nors už masinę trumpo naudojimo ciklo drabužių gamybą baudos nėra nustatytos, tikimasi, kad reikalavimų laikymosi sąnaudos daugiausia teks įmonėms, kurios užtvindo rinką pigiais vienkartiniais mados gaminiais.

Pagrindinė Europos Parlamento derybininkė Anna Zalewska teigė, kad susitarimas „užtikrins, kad gamintojai prisidėtų prie veiksmingo atskiro jų gaminamų tekstilės gaminių surinkimo“ ir kartu sumažins administracinę naštą bendrovėms ir valstybėms narėms.

Tačiau kampanijos grupė „Zero Waste Europe“ teigė, kad susitarimui trūksta ryžto, ir tvirtino, kad 10% maisto gamybos ir perdirbimo tikslas turėjo būti daug didesnis. Be to, jis neatitinka Jungtinių Tautų (JT) įsipareigojimo 50% sumažinti maisto atliekų kiekį visoje tiekimo grandinėje.

Susitarimui dėl maisto ir tekstinės atliekų dar turi oficialiai pritarti Europos Parlamentas ir Taryba, tačiau, atsižvelgiant į derybose užsitikrintą politinę paramą, FT teigimu, „tikimasi, kad jis bus priimtas“.

Paveiks e. prekybą drabužiais

Šis susitarimas reiškia didelį reguliavimo pokytį elektroninės prekybos platformoms.

Internetinės prekybos mažmenininkams, įskaitant įsikūrusius už ES ribų, bet parduodančius prekes Bendrijoje, bus taikomi tokie patys įpareigojimai kaip ir tradicinėms parduotuvėms.

Dėl to gali kilti sunkumų, susijusių su vykdymo užtikrinimu – nes gausėja Kinijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV įsikūrusių greitosios mados platformų, kurios tiesiogiai siunčia prekes Europos vartotojams.

Du trečdaliai Lietuvos pirkėjų perka „Temu“, „Aliexpress“ ir „Shein“ e. prekyvietėse, rodo SEB banko užsakymu „Norstat“ atlikta gyventojų apklausa.

Įspūdingas maisto švaistymas

JT ataskaitoje teigiama, kad kasdien pasaulyje išmetama daugiau kaip 1 mlrd. tonų maisto, kurio poveikis klimato kaitai yra 5 kartus didesnis, negu aviacijos sektoriaus išmetamųjų teršalų.

2022 m. pasaulyje buvo išmesta 1,05 mlrd. t maisto, tai reiškia, kad maždaug penktadalis maisto buvo iššvaistyta namų ūkiuose, maitinimo įstaigose, kituose maisto paslaugų tiekimo bei mažmeninės prekybos sektoriuose.  Ataskaitos duomenimis, 13% maisto prarandama, kol jis keliauja iš ūkių iki stalo, dar apie trečdalis maisto prarandama gamybos proceso metu – pavyzdžiui, daržovės, kurios pūva nenuimtos laukuose, arba mėsa, kuri nešaldyta sugenda. 

Skaičiuojama, kad maisto nuostoliai ir švaistymas pasaulio ekonomikai sudaro apie 1 trilijoną USD nuostolių, arba 1% nuo pasaulinio nominalus BVP.  2022 m. šis rodiklis siekė 102 trln. USD.