Ž. Vaičiūnas: iki 2028 m. regiono energetikos infrastruktūros apsaugai numatoma 400 mln. Eur
„Bendrai finansai sudėlioti, kurie siekia beveik 400 mln. Eur viso regiono apimtimi. Ir, be abejo, tikimės Europos Sąjungos kofinansavimo iki 50%“, – penktadienį Europos Parlamento biuro Lietuvoje surengtoje diskusijoje sakė Ž. Vaičiūnas.
Anot ministro, ilgalaikėje perspektyvoje reikėtų papildomų kelių šimtų milijonų.
„Ilgalaike prasme kalbant, tai yra taip pat papildomi šimtai milijonų eurų. Nenorėčiau gąsdinti konkrečiomis sumomis, nes tuos skaičius dar tiksliname, bet tai taip pat būtų ne mažesnė suma negu trumpalaikiu laikotarpiu iki 2028-ųjų metų“, – sakė ministras.
Ministras pabrėžė, kad infrastruktūros saugumą būtina užtikrinti, o finansuoti tai būtų galima ES subsidijomis, pigiomis paskolomis.
„Turime užtikrinti sistemos saugumą, būtinas investicijas ir tą galėtume padaryti pačiu efektyviausiu būdu. Dėl to mums reikalingos europinės subsidijos, galbūt geros ilgalaikės paskolos“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Ž. Vaičiūnas įvardijo, kad kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai reikėtų ir tokių priemonių kaip gelžbetonio blokai, bet taip pat ir elektroninių, pavyzdžiui, dronų slopinimo sistemų.
„Pirmiausia yra fizinė apsauga – tai yra perimetro apstatymas vadinamaisiais gelžbetonio blokais. Tada yra fizinė apsauga nuo dronų – kalbu apie paviršiaus apsaugą. Yra elektroninės priemonės, tai yra dronų slopinimo sistemos, yra tiesiogiai atklydusių dronų numušimo sistemos ir visi kiti dalykai“, – sakė ministras.
„Taip pat labai svarbu akcentuoti rezervą, kai yra sutrikdoma infrastruktūra, nebūtinai dėl tiesioginio veiksmo, bet ir dėl techninių priežasčių, kad mes turėtume tos infrastruktūros įrangos pakeičiamumą“, – kalbėjo jis.
Ž. Vaičiūnas pabrėžė, kad objektų apsaugos projektai bus įgyvendinami, nepaisant to, kokią dalį paramos Lietuva gaus iš ES.
„Kalbame apie kritinės infrastruktūros objektus. Tai nėra visos energetikos saugojimas. Natūralu, turime rasti subalansuotą požiūrį. Tikrai neturime prabangos laukti, darome, ką turime daryti. Manau, kad tam tikras dalis, kurių nepavyks finansuoti Europos Sąjungos lėšomis, tikiuosi, ir mūsų reguliuotojo supratimo, kad tam tikrą dalį reikės finansuoti kitais būdais„, – sakė ministras.
Jis teigė, kad infrastruktūros apsaugos sprendimai buvo išbandomi poligonuose.
„Dėl sabotažo grėsmės turime saugoti energetinę infrastruktūrą. Tie objektai, kurie dabar jau paruošti, galbūt vizualiai atrodo paprastai – būtent betoniniai blokai, bet kad jie būtų tinkami, efektyvūs, standartizuoti, mes visus metus praktiškai dirbome, kad užtikrintume jų atsparumą. Buvo daromi bandymai poligonuose. Tai iš esmės jau sukurtas produktas, kurį tiesiog turime plėsti“, – akcentavo Ž. Vaičiūnas.
Europos Komisija (EK) sausį Lietuvai skyrė 22 mln. Eur kritinės energetikos infrastruktūros atsparumo projektams.
Parama projektams, susijusiems su pernai baigtu Baltijos šalių tinklų sinchronizavimu su Europa, taip pat skirta Estijai, Latvijai ir Lenkijai, o bendra iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) skirtų pinigų suma siekia 113 mln. Eur.
Ž. Vaičiūnas anksčiau yra sakęs, kad lėšų kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai bus siekiama gauti 2028–2034 metų ES biudžete.
REKOMENDUOJAME
