„Energy lead“: didžiausia klaida – rinktis iš vieno energijos prekybos operatoriaus ir nelyginti sąlygų

Anot „Energy lead“ vadovo, šiuo metu daugelis saulės ir vėjo parkų statytojų bei vystytojų labai intensyviai domisi kaupiklių projektais, t. y. vadinamais „stand-alone“ kaupiklių parko projektais, kai statomi kaupikliai tiesiogiai prijungti prie elektros tinklo, arba „co-located“, kai kaupiklių parkas prijungiamas prie esamos vėjo arba saulės jėgainės.

Kaupikliai padeda išlyginti svyravimus ir daugiau uždirbti

Po Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentiniais Europos tinklais Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai įvedė naujus elektros tinklo balansavimo produktus, į kuriuos trumpuoju laikotarpiu bus orientuoti tiek „stand-alone“, tiek „co-located“ kaupiklių parkai.

„Tačiau ilguoju laikotarpiu „stand-alone“ ir „co-located“ kaupiklių parkų orientyras turėtų šiek tiek keistis, t. y. „stand-alone“ bus labiausiai suinteresuoti uždirbti iš kainos skirtumo – „kraunu, kai pigu, iškraunu, kai brangu“, o „co-located“ atvejis bus daug dinamiškesnis, nes kaupiklių parkas turėtų atsižvelgti į esamą generaciją ir didinti gaminamos elektros energijos vertę, kitaip vadinamas „peak shaving“ arba „production shifting“, – atkreipia dėmesį 15 m. patirtį energijos sektoriuje sukaupęs E. Norkeliūnas. – Papildomai prekybos operatorius (angl. trader) gali pasiūlyti patrauklesnes sąlygas prekiauti vėjo ar saulės parkų gaminama elektros energija, kai su turimu „co-located“ kaupiklių parku leidžiama susibalansuoti pačiam prekybos operatoriui, t. y. „išlyginti“ prekybos grafiką, jei buvo neteisingai suprognozuota vėjo ar saulės generacija.“

Pasak jo, kaupiklių technologija per pastaruosius keletą metų atpigo daugiau nei du kartus, o prie elektros tinklo prijungti rekordiniai vėjo ir saulės parkų pajėgumai. Todėl pučiant vėjui ar šviečiant saulei elektros kainos rinkoje labai žemos ar net atsiranda elektros energijos perteklius, kuris gali suformuoti ir neigiamą elektros kainą. Kai saulė nešviečia ar vėjas nepučia, elektros energijos kaina didmeninėje rinkoje yra ženkliai didesnė. Pasinaudojant šiais kainų svyravimais ir kaupiant perteklinę elektros energiją bei ją parduodant esant aukštoms kainoms gerėja investicijos atsiperkamumas. Papildoma nauda, kad galima subalansuoti ir išlyginti gaminamos elektros energijos grafiką, t. y. planuotą gamybos grafiką vėjo ar saulės jėgainių parke įgyvendinti tokį, koks buvo suplanuotas su kaupiklio pagalba. Tokiu būdu mažinami operaciniai kaštai.

„Nors „Energy lead“ savo veikloje sumaniai pasitelkia dirbtinio intelekto (DI) sprendimus, bet kiekvieną dieną dirbs ir traderis, kuris stebės algoritmo sprendinį ir galės jį koreguoti ieškodamas geriausių sprendimų. Manome, kad traderio ir DI bendri sprendimai mažo likvidumo rinkoje duos geriausių rezultatų negu tuomet, jei visas procesas būtų valdomas automatizuotai. Automatizuotas procesas nepastebės ir nesugebės adaptuoti savo algoritmo, pavyzdžiui, jei nustotų veikti atominės elektrinės Suomijoje ar Švedijoje, netikėtai nutruktų elektros kabelis ir pan.“, – „Energy lead“ išskirtinumą akcentuoja energijos sektoriaus ekspertas.

Kriterijai, kaip teisingai pasirinkti prekybos operatorių

„Energy lead“ vadovas taip pat primena, kad buvo įvesti nauji elektros tinklo balansavimo produktai, kurie ypač svarbūs eksploatuojantiems vėjo ir saulės parkus.

„Įvesti du nauji produktai, t. y. FCR (dažnio palaikymo rezervas) ir aFRR (automatinis dažnio atkūrimo rezervas), kurie idealiai tinka kaupikliams dėl jų greičio. Šie produktai yra būtini norint užtikrinti Baltijos šalių elektros sistemos stabilumą, – akcentuoja ekspertas. – Tikriausiai, svarbiausios kaupiklių parkų funkcijos būtų užtikrinti elektros tinklo stabilumą ir saugumą. Ilgainiui kaupikliai padės toliau vystytis gamybos pajėgumams iš atsinaujinančių energijos išteklių.“

E. Norkeliūnas teigia, kad vėjo, saulės ar energijos kaupiklių parkų vystytojai rinkdamiesi prekybos operatorių turi atsižvelgti į keletą skirtingų parametrų: patirtį, esamos rinkos išmanymą, finansinį stabilumą.

„Deja, bet retai galima rasti objektyvią analizę, kad būtų galima palyginti skirtingų prekybos operatorių veiklos rezultatus. Tačiau net ir pasirinkus prekybos operatorių yra naudinga pasižvalgyti rinkoje, išsiaiškinti tendencijas, kitų prekybos operatorių sąlygas ir pan. Didžiausia klaida, kurią gali padaryti vėjo, saulės ar energijos kaupiklių parko vystytojas, tai rinktis iš vieno prekybos operatoriaus ir nelyginti sąlygų ar nevertinti rizikų“, – pataria atsinaujinančios energijos prekybos bendrovės „Energy lead“ vadovas.

Kaip saulės ir vėjo parkai gali uždirbti 30–40% daugiau

Jis pastebi, kad Lietuvos energetikos ministerija kartu su valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupe „EPSO-G“ skelbia apie 4 GW kaupiklių poreikį Lietuvos regionui, o 2026 m. pabaigoje, tikėtina, rinkoje turėsime bent 1 GW instaliuotos kaupiklių parkų galios. Tai padarys itin reikšmingą įtaką elektros balansavimo produktų kainoms, todėl kaupiklių parkų vystytojai turėtų atidžiai rinktis prekybos operatorių, lyginti siūlomas sąlygas, atsižvelgti į turimą patirtį rinkoje. Papildomai jie turėtų nepamiršti ir esamos vėjo ar saulės generacijos, jei pastatytas kaupiklių parkas yra „co-located“, ir rinktis prekybos operatorių, kuris gali pasiūlyti sukurti didžiausią pridėtinę vertę parko savininkui.

„Prekybos operatoriaus sprendimai gali lemti net 30–40% mažiau pajamų, jei priima neteisingą prekybos strategiją, neteisingai įvertina rinkos signalus, jei neseka tendencijų ir neadaptuoja savo pačių sprendimų ar algoritmų. Tai nuoseklus ir nuolatinis darbas, kurio šiai dienai dar nėra galimybės pilnai automatizuoti, nes elektros rinka yra labai dinamiška bei nuolatos kintanti, todėl negali veikti pagal vieną ir tą patį algoritmą. Taip pat svarbu žinoti, kad jei prekybos operatorius sėkmingas Baltijos šalių rinkoje, jis nebūtinai bus sėkmingas Lenkijos, Vokietijos ar kitose rinkose ir priešingai, nes kiekviena rinka turi savo specifiką: jose yra skirtingas elektros bei gamybos ar balansavimo poreikis, kurį formuoja ne tik įpročiai, bet ir šalies teisinė bazė, kuri gali apriboti arba kaip tik paskatinti vienokius ar kitokius sprendimus, – patirtimi dalinasi „Energy lead“ vadovas. – Tačiau net ir pasirinkus prekybos operatorių siūlyčiau neužmigti bei stebėti rinkos tendencijas. Elektros rinka vystosi intensyviai, todėl greitai atsiranda naujų produktų ir inovatyvių pasiūlymų bei sprendimų, o įsipareigojimas ilgam laikui vienam prekybos operatoriui gali atnešti daugiau žalos negu naudos.“

Kalbėdamas apie prasidėjusius metus E. Norkeliūnas prognozuoja, kad 2026 m. turėsime nemažai pasileidžiančių kaupiklių parkų ir šie metai bus įdomūs, dinamiški bei, tikėtina, pelningi energijos kaupiklių parkų vystytojams. Jei 2026 m. didžiausias fokusas bus skiriamas balansavimo rinkai, tai nuo 2027 m. prekybos operatoriams reikės stipriai persiorientuoti ir ieškoti platesnių galimybių optimizuojant energijos kaupiklių parkus, intensyviau dalyvauti didmeninės elektros prekybos dienos rinkoje, o taip pat ir diena prieš, kur rinkos gylis daug didesnis.