Vyriausybė pritarė valstybės paramai „Orlen Lietuvai“
Atnaujinta informacija, kokio dydžio bus valstybės parama „Orlen Lietuvos“ projektui.
Pasitarime trečiadienį Ministrų kabinetas pripažino „Orlen Lietuvos“ žaliavos likučio konversijos įrenginio statybą strateginės svarbos projektu.
Tai reiškia, kad projektui bus suteikta finansinė parama, pavyzdžiui, pelno mokesčio lengvata, kompensacijos už taršos leidimų netiesiogines išlaidas, investicijas į infrastruktūrą.
„Tai tikrai mums labai svarbus sprendimas, tikriausiai viena didžiausių investicijų Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį, jei ne per kelis. Tai taip pat didžiausia Lenkijos investicija Lietuvoje. „Orlen Lietuva“ yra strateginė įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų, ypač svarbi įmonė Mažeikių rajonui“, – pasitarime sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Keturi Ministrų kabineto nariai su „Orlen Lietuvos“ vadovu trečiadienį pasirašys atitinkamą ketinimų protokolą.
„Jame numatyti labai konkretūs mūsų institucijų, taip pat bendrovės veiksmai, patvirtinama, kad šis įmonės projektas yra reikšmingas Lietuvos ekonomikos konkurencingumo ir energetinio saugumo didinimo veiksnys“, – teigė L. Savickas.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakė, kad susitarimas su „Orlen Lietuva“ išplečia atsinaujinančios energetikos išteklių pajėgumus Lietuvoje.
Aplinkos ministras Povilas Poderskis pabrėžė, jog užbaigus modernizavimą gamykla bus mažiau tarši, ji „labai sustiprina“ ir Lietuvos siekį dekarbonizuoti pramonę.
„Orlen Lietuvos“ vadovas: projektas vėluoja dėl pandemijos, karo Ukrainoje
„Orlen Lietuvos“ vadovas patvirtino įmonės planus darbus baigti kitąmet, nepaisant „neramių laikų“ regione. Z. Paszkowicziaus teigimu, projekto pabaigą teko atidėti dėl „visiškai pasikeitusios“ rinkos situacijos, sutrikusių tiekimo grandinių.
„Pradinis planas buvo šį projektą užbaigti šiais metais, tačiau turėjome atsižvelgti į neramius laikus ir aplinką. Stengiamės (...) suprasti situaciją ir pakoreguoti projekto parametrus, kad šis projektas būtų pagrįstas, nepaisant pasikeitusios aplinkos“, – žurnalistams sakė Z. Paszkowiczius.
„Susitarimas (dėl valstybės paramos – BNS) yra itin svarbus, kad galėtume laikytis grafiko ir pabaigti darbus kitais metais“, – pabrėžė „Orlen Lietuvos“ vadovas.
Anot jo, įmonės ilgalaikės investicijos į modernizavimą siekia apie 1 mlrd. Eur, jos augo dėl Covid-19 pandemijos, infliacijos, karo Ukrainoje padarinių.
„Žinoma, turime peržiūrėti, perskaičiuoti visus parametrus, kad įsitikintume, jog finansinė projekto perspektyva vis dar pagrįsta“, – sakė Z. Paszkowiczius.
Valstybės pagalba sieks apie 8% nuo projekto vertės
Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad valstybės pagalba sieks ne daugiau 54 mln. Eur.
„Kalba ne apie kasmetinę (paramos sumą – BNS), tai konkretus įsipareigojimas, įtvirtintas įsipareigojimo protokole, kuris numato, jog tai yra bendra valstybės paskata, kuri yra kiek daugiau nei 8% nuo projekto vertės. Ne daugiau nei 54 mln. eurų“, – trečiadienį žurnalistams sakė L. Savickas.
Valstybės parama turėtų siekti 8,5% nuo pradinės – 640 mln. Eur – projekto vertės, tai yra apie 54,4 mln. Eur.
Tai, kad Lietuvos valdžia galėtų prisidėti prie gamyklos modernizavimo, „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fafara BNS sakė dar pernai rugsėjį. Jo teigimu, Lietuvos parama pagal europinį reguliavimą galėtų siekti apie 8% projekto kaštų.
I. Fafara sausį teigė, jog projektą, kuriuo siekiama efektyviau perdirbti naftą, „Orlen Lietuva“ turėtų baigti kitais metais, nors anksčiau modernizavimo pabaigą planavo šių metų rugsėjį.
„Orlen Lietuvos“ atstovas Tomas Digaitis BNS sakė, jog įgyvendinus projektą bendras gamyklos perdirbamos naftos kiekis sumažės 15–20%, tačiau pagamintos produkcijos kiekis išliks toks pat.
Projekto generalinė rangovė yra Didžiosios Britanijos „Petrofac International“.
Pernai rugsėjį „Orlen“ taip pat pranešė apie planus Lietuvoje investuoti į žaliojo vandenilio gamybą, Mažeikių gamyklos teritorijoje statyti vėjo ir saulės parkus. 42,2 megavato (MW) galios saulės parką „Orlen Lietuva“ planuoja pastatyti šiais metais.
„Orlen Lietuva“ yra strateginė šalies įmonė, valdanti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą ir Būtingės naftos terminalą, ir vienintelė naftos perdirbėja Baltijos šalyse. Joje dirba daugiau nei 1.500 darbuotojų.
