Teismas padėjo tašką šimtamilijonines investicijas planavusios įmonės ir „Litgrid“ ginče
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ketvirtadienį atmetė įmonės skundą ir paliko nepakeistus žemesnės instancijos teismų sprendimus.
Pasak teismo, 2022 metais, kai „Vašuokėnų vėjas“ pateikė prašymą pasirašyti ketinimų protokolą, pagal galiojusius teisės aktus „Litgrid“ tinklo pralaidumą turėjo vertinti pagal bendrą tinklo pajėgumą, atimant jau prijungtų objektų leistiną galią.
„Atsakovas („Litgrid“ – BNS) laikėsi 2022 metais galiojusių teisės normų, o ieškovės („Vašuokėnų vėjo“) reikalavimas remtis vėliau įtvirtintomis taisyklėmis nepagrįstas. Be to, jei atsakovas būtų sudaręs ketinimų protokolą su ieškove, tai būtų prieštaravę tuo metu galiojusioms teisinėms normoms ir sukėlę diskriminacinę situaciją rinkoje“, – pranešė LAT.
250 megavatų (MW) galios 40 vėjo jėgainių parką Anykščių rajone planavęs statyti „Vašuokėnų vėjas“ teismams teigė turėjęs teisę reikalauti ketinimo protokolo, nes jam buvo išduotos išankstinės prijungimo sąlygos, o tinklo pralaidumas buvo pakankamas.
Tačiau „Litgrid“ teigė, kad 2022 metais tinklo pralaidumas buvo nepakankamas, o jo skaičiavimas negalėjo būti grindžiamas tuo, kad vėjo ir saulės elektrinių gamyba vyksta ne vienu laiku, nes tokia taisyklė buvo įtvirtinta tik 2023 metais.
LAT nutartis yra galutinė ir įsiteisėjo nuo priėmimo dienos.
„Vašuokėnų vėjo“ planuotas parkas turėjo būti prijungtas prie linijos Utena–Panevėžys. 2022 metų rugpjūtį įmonė gavo iš „Litgrid“ išankstines prijungimo sąlygas – pagal protokolą ji turėjo su projektuoti transformatorių pastotę, o „Litgrid“ – prijungti parką prie tinklo.
„Vašuokėnų vėjas“ anksčiau teismuose bandė įrodyti, kad jos planuotam vėjo parkui trukdė „Litgrid“ ir įmonės „Anykščiai renew“ ketinimų protokolas, kuriuo pastarajai rezervuota dalis linijos. Tačiau teismai netenkino „Vašuokėnų vėjo“ prašymo panaikinti šį dokumentą.
„Vašuokėnų vėją“ kontroliuoja Vilniaus mokslų ir inovacijų centras, energetikos grupė „E energija“ bei vienas fizinis asmuo.